Gediminas Gelgotas su „Pro musica“ atskleis Čiurlionio chorinės ir fortepijoninės muzikos grožį
Šiemet Lietuva mini iškilią sukaktį – 150-ąsias dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines. Šiai ypatingai progai paminėti Valstybės dienos išvakarėse, liepos 5 d. 18 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje įspūdingą koncertą, pavadintą „Čiurlionio ženklai: 150“, surengs Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ ir pianisto amplua pasirodysiantis kompozitorius ir dirigentas Gediminas Gelgotas. Vakaro metu klausytojai galės pasinerti į Čiurlionio kūrybos pasaulį – skambės jo harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, sakralinės giesmės bei subtilios fortepijoninės miniatiūros, atskleidžiančios šio mūsų šalies genijaus neblėstantį meninį palikimą.
Choras ir Gediminas Gelgotas išryškins svarbiausius M.K. Čiurlionio muzikinio palikimo aspektus – tapybišką kompozitoriaus muzikalumą, kai muzikinių tembrų žaismas skamba kaip garsiniai potėpiai drobėje, simbolizmą ir mistiką, kurie sakraliniuose kūriniuose kelia metafizines idėjas, dvasinę įtampą ir transcendencijos siekį, taip pat polifoninius ir harmoninius ieškojimus, kurie, ypač to meto kontekste, buvo gan pažangūs. Be to, klausytojų koncerte laukia staigmena – šiuolaikinio kompozitoriaus Donato Zakaro chorinis opusas, įkvėptas Čiurlionio laiškų tekstų.
„Čiurlionio muzika nepelnytai retai skamba tiek Lietuvos, tiek užsienio scenose. Nenuostabu, nes jo kūrinius atlikti nelengva ir ne kiekvienas choras ryžtasi jų imtis. Jubiliejiniai metai – puiki proga prisidėti prie šios spragos užpildymo“, – pabrėžia Vilniaus universiteto mišraus choro „Pro musica“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė.
Anot dirigentės, M.K. Čiurlionis harmonizuotose lietuvių dainose sugebėjo išlaikyti liaudies melodijų autentiškumą ir praturtinęs jas savo akordais išgryninti mūsų tautos esybę, sakraliniuose kūriniuose, kupinuose gilaus dvasingumo, jis susiejo savo asmeninius filosofinius ir religinius apmąstymus, o fortepijoninėse miniatiūrose meistriškai derino emocinę gelmę ir subtilius niuansus.
Pernai kūrybinės veiklos 20-metį minėjęs Vilniaus universiteto mišraus choras „Pro Musica“ yra vienas stipriausių ir gausiausių šalies kolektyvų, išsiskiriantis savo pasirinkta repertuarine kryptimi, kuri apima stambios formos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos šedevrus. „Pro musica“ taip pat rengia specialias temines programas. Kone nuo susikūrimo choras daug dėmesio skiria M.K. Čiurlionio kūrybos populiarinimui. 2009 m. kolektyvas išleido kompozitoriaus kūrybai skirtą kompaktinę plokštelę. 2013 m. Lietuvai pirmininkaujant ES tarybai M.K. Čiurlionio chorinę kūrybą pristatė įvairiose Europos sostinėse. Dėl rengiamų ypatingų programų ir originalių projektų choras „Pro Musica“ yra tapęs neatsiejama Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalimi.
Chorui vadovauja viena žymiausių šalies chorvedžių ir pedagogių Rasa Gelgotienė. Ji mokėsi M.K. Čiurlionio meno mokykloje ir baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Jos vadovaujami Vilniaus universiteto chorai yra laimėję per 40 prizų tarptautiniuose ir nacionaliniuose konkursuose, koncertavo daugiau kaip 25 pasaulio šalyse. 2023 m. už Lietuvos vardo garsinimą, reikšmingą indėlį į Lietuvos chorinės muzikos puoselėjimą ir inovatyvų darbą su muzikos mylėtojais R. Gelgotienė buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.
Gediminas Gelgotas – kompozitorius, dirigentas ir atlikėjas, Vilniaus miesto ansamblio NIKO įkūrėjas ir meno vadovas. G. Gelgoto muzika išsiskiria minimalistine estetika, rafinuotu garsiniu dizainu ir inovatyviu požiūriu į klasikinę muziką. Jo kūriniai skambėjo prestižinėse Europos koncertų salėse, tokiose kaip Berlyno „Konzerthaus“, Leipcigo „Gewandhaus“ ar Ciuricho „Tonhalle“. Jo muzika transliuojama per „Classic FM“, „Mezzo TV“, „BBC World Service“, „Radio France“. G. Gelgotas aktyviai koncertuoja ir kuria muziką, kuri į klasikinės muzikos pasaulį pritraukia naujas auditorijas. Jo kūryba apima simfoninius, kamerinius ir elektroninius kūrinius.
Donatas Zakaras – talentingas šiuolaikinis lietuvių kompozitorius, kurio kūryba išsiskiria subtiliu modernumo ir lietuviškos muzikinės tradicijos deriniu. Studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur įgijo choro dirigavimo ir kompozicijos specialybes. D. Zakaro kūriniai, apimantys kamerinę, chorinę ir orkestrinę muziką, dažnai pasižymi emocine gelme, spalvinga harmonija ir netradiciniais tembrais, atspindinčiais jo eksperimentinį požiūrį. D. Zakaro kūriniai atliekami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, pelnydami pripažinimą už originalumą ir techninį meistriškumą.
