Nuo štilio iki „Grammy“ nominacijos

Per trumpą laiką – daug muzikos, jos įspūdžių, minčių, svarstymų, jaudinančių akimirkų, apdovanojimų... Kitaip ir būti negali – juk 2025 m. vasario 8-ąją Kauno miesto simfoniniam orkestrui (KMSO) sukako 20 metų!

Šventė didelė, reikšminga, daugelio žmonių (o konkrečiau – 80) darbo, repeticijų, pastangų, koncertų ir t.t. kulminacija, kai nuimamas gausus derlius, šviesus orkestrantų žvilgsnis krypsta būsimųjų renginių, festivalių, įrašų pusėn.

Per prabėgusį dvidešimtmetį orkestras koncertavo su pasaulinio lygio solistais ir dirigentais, jo diskografiją sudaro daugiau nei 30 kompaktinių plokštelių, muzikiniai albumai apskriejo Žemės rutulį, net tris kartus kolektyvas buvo nominuotas „Grammy“ bei Tarptautinės muzikos klasikos apdovanojimams. 2022 m. KMSO, nuo pirmos dienos vadovaujamas meno vadovo Algimanto Treikausko, buvo įvertintas „Auksinio disko“ apdovanojimu už aukštą meninį lygį ir solidžią koncertinę veiklą.

Džiugu, kad orkestro gimtadienio išvakarėse Kauną pasiekė dar vienas svarus kolektyvo įvertinimas – kompaktinė plokštelė „Noble Renegades. Charles Castronovo. Verdi: scenes & arias“ („Delos“), įrašyta su pasaulyje žinomu tenoru Charles’iu Castronovo, Lietuvos solistais, sopranu Kristis Sampson (JAV) ir Kauno valstybiniu choru, žurnalo „Opera Magazine“ buvo įvertinta deimanto ženklu.

Jubiliejiniame koncerte, vykusiame vasario 8 d. Kauno valstybinės filharmonijos Didžiojoje salėje, dirigavo keturi maestri, ilgesnį ar trumpesnį laiką stovėję ant dirigento pakylos prieš šį orkestrą: Pavelas Bermanas (Italija), pasirodęs ir smuikininko amplua, Imantas Resnis (Latvija), Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Modestas Pitrėnas bei dabartinis orkestro vyriausiasis dirigentas Constantine’as Orbelianas (JAV).

Teatrališką suvenyrą orkestrui sukūrė kompozitorius Giedrius Kuprevičius – jo opusas pavadintas „Orkestro gimimas. Po 20 metų“. Beje, Kuprevičius buvo pirmas kompozitorius, palydėjęs orkestrą į debiutinį koncertą prieš dvidešimtmetį ir padovanojęs neilgą uvertiūrą „Orkestro gimimas“, tuomet sukėlusią tikrą sumaištį tarp klausytojų, – tiek buvome įpratę koncertus pradėti šlovinančiais kūriniais...

Koncerte skambėjo ir įvairių kompozitorių sukurta šventinė muzika: į lyrinių pajautų gelmes kreipė Gustavo Mahlerio Adagietto iš Penktosios simfonijos, taip pat lakaus soprano savininkės armėnų dainininkės Tatev Baroyan padainuotos Andželikos arija iš Giacomo Puccini operos „Sesuo Andželika“ ir garsioji Undinės arija iš to paties pavadinimo Antoníno Dvořáko operos. Muzikaliai, jautriai, intymiai skambėjo Pavelo Bermano Stradivarijaus gamybos smuiku griežiamas Ludwigo van Beethoveno „Romansas“. Ryškiu koncerto akcentu tapo ankstyvosios Richardo Wagnerio operos „Rienci“ uvertiūra, nepriekaištingai interpretuota dirigento Modesto Pitrėno. Beje, jubiliejinių koncertų sėkmė nemažai priklauso ir nuo renginio vedėjo. Šįsyk galima pasidžiaugti sklandžiai, su subtilaus humoro blyksniais koncertą komentavusiu orkestro bičiuliu Julijumi Grickevičiumi, prieš nemažai metų pradėjusiu savo veiklą bendradarbiavimu su KMSO.

Tačiau grįžkime į pačią pradžią, prisimindami 2004-ųjų rudenį, kai Kauno miesto tarybos narių vienbalsiu sprendimu Laikinojoje sostinėje buvo įsteigtas simfoninis orkestras, išaugęs iš nedidelio kamerinio kolektyvo.

„Atvažiavau į Kauną po intensyvaus darbo Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame orkestre, kuriam tuomet dirigavo Juozas Domarkas, – pasakoja Algimantas Treikauskas, – fleita grojau Lietuvos kameriniame orkestre, diriguojant Sauliui Sondeckiui. Daugeliui nepatiks, bet Kaune, švelniai tariant, radau nekokį vaizdą. Taip, skambiai dainavo Kauno valstybinis choras, spektakliai buvo statomi Muzikiniame teatre, gyvai ir įdomiai reiškėsi Kauno styginių kvartetas, tačiau simfoninės muzikos baruose – visiškas štilis: nei natų, nei patogių kėdžių, nei pultų, nei instrumentų. Pradėjome nuo kamerinio muzikavimo – didžiulė padėka smuikininkui Pavelui Bermanui, tuomet kruopščiai dirbusiam su styginių grupe. Orkestrantų turėjome gerų, kai kurie jų sėkmingai ir dabar groja orkestre. Ilgainiui supratome, kad grodami vien tik kamerinius kūrinius ilgai netempsime, tad kai 2004 m. Kauno taryba pritarė simfoninio orkestro įsteigimui – prasidėjo reali mūsų veikla, o pirmasis didesnės apimties kūrinys, specialiai mums pritaikytas, buvo Giedriaus Kuprevičiaus  instrumentuoti Niccolo Paganini 24 kapričai. Juos drauge su Bermanu atlikome daugelyje Europos šalių“, – prisimena Treikauskas.

KMSO garsėja tuo, kad dalyvauja beveik visuose didžiuosiuose projektuose, kuriuos organizuoja miestas, kasmet yra kviečiamas groti tarptautiniame džiazo festivalyje „Kaunas jazz“ (meno vadovas Jonas Jučas), Kauno „ Žalgirio“ arenoje pasirodo su populiariosios muzikos atlikėjais. Šių metų sausio pradžioje, bendradarbiaudamas su didžiausiu Europoje kultūros ir meno kanalu „ARTE“, orkestras surengė šventinį koncertų filmavimą Kauno arkikatedroje bazilikoje. Kartu su orkestru pasirodė Asmik Grigorian, tenoras iš Ukrainos Dmytro Popovas, taip pat Kauno valstybinis choras, dirigavo maestro Orbelianas.

Neseniai orkestras su Kauno choru buvo trumpam išvykę į Rygą – Latvijos sostinėje koncertavo su pasaulyje žinomu tenoru Andrea Bocelli. Tai dar vienas faktas kolektyvo kūrybinėje biografijoje, rodantis orkestro patikimumą, gebėjimą greitai reaguoti į aplinkybes, prisitaikyti prie įvairiausių solistų skonių ir atlikimo manierų.

Na, o įsimintiniausi koncertai, nepalikę abejingų nei žinovų, nei klausytojų, vyko „Žalgirio“ arenoje. Tai neužmirštami renginiai su šviesaus atminimo baritonu Dmitrijumi Chvorostovskiu (1962–2017) ir įstabiąja amerikiete Renee Fleming.

Artimiausiuose kolektyvo planuose – projektas, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Drauge su šokio teatru „Aura“ (meno vadovė ir choreografė Birutė Letukaitė) kuriamas spektaklis, kuriame skambės Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ muzika, jungiama su moderniuoju šokiu. Pažaislio festivalio publikos taip pat laukia staigmena – koncertas, skirtas didžio italų tenoro Mario Lanza (1921–1959) atminimui.

Lietuvių kompozitorių kūryba, kaip ir dera tokiam kolektyvui, irgi nelieka nuošalyje – praėjusių metų pabaigoje Kauno filharmonijoje skambėjo Felikso Bajoro ir Juozo Gruodžio kūriniai, skirti šių autorių jubiliejiniams metams. Ypač reikšminga, kad koncerte „Bajoras pasitinka Gruodį“ buvo atlikta Felikso Bajoro 1981 m. sukurta oratorija „Varpo kėlimas“ (žodžiai Jono Strielkūno), kurioje gūdžiu sovietmečiu buvo prakalbintas Vinco Kudirkos Prisikėlimo „Varpas“.

„Norėtųsi lietuvių autorių kompozicijų atlikti daugiau, tačiau esame savivaldybės dotuojamas kolektyvas, todėl turime dalyvauti tuose renginiuose, kurie gyvybiškai reikalingi miestui, – pasakoja orkestro meno vadovas, – tenkinti Laikinosios sostinės klausytojų poreikius, o dažnai ir skonį. Mes rūpinamės savo instrumentais patys, natas įsigyjame patys, siekiame, kad orkestro griežimas būtų įkūnytas įrašuose, turime sukaupę nemažą videoteką. Repeticijas nuolat lydi netikėtumai: styginiai instrumentai yra atsparūs laiko pokyčiams, o štai pučiamuosius tenka nuolat taisyti, prižiūrėti, tvarkyti – visa tai kainuoja. Tarkim, pernai suskilo arfa. Naują atvežė iš Berlyno. Instrumentas puikus, o jo kaina didžiulė – 15 tūkstančių dolerių! Nupirkome visus mušamuosius instrumentus, neseniai įsigijome marimbą.“

Orkestras koncertuoja su pasaulinio žinomumo solistais bei dirigentais, tačiau nestokoja ir jaunų bičiulių. Nuo 2004 m. KMSO sieja graži kūrybinė draugystė su Juozo Naujalio muzikos gimnazijos moksleiviais – tarptautinių konkursų laureatais, su kuriais kolektyvas rengia bendrus koncertus. Vėliau, baigę aukštuosius mokslus, jaunieji talentai papildo orkestrantų gretas.

Dvidešimt metų užtikrintai, drąsiai, sparčiai kopiantis į muzikinę brandą Kauno miesto simfoninis orkestras turi svajonę – kuo greičiau savo veiklą tęsti naujuose rūmuose. Meno vadovas Algimantas Treikauskas, o ir visas muzikų kolektyvas, nekantriai laukia, kada kitoje Nemuno pusėje, priešais miesto centrą, bus pastatyti Čiurlionio rūmai. Apie savivaldybės planus juos statyti kalbama daugybę metų (maždaug nuo orkestro gimimo). Vyko gausybė svarstymų, debatų, pasitarimų, aptarimų, bet statybai iš tikrųjų pradėti kažkaip vis pritrūksta valios ir geranoriškumo. Vis dėlto tikėkimės, kad Kauno miesto orkestras savo 25-mečio jubiliejų sutiks naujuose savo namuose, ir jo bei mūsų bendra svajonė išsipildys. To ir linkėčiau labiausiai.