„Mozartiana“ atveria kūrybos gelmes

Naujasis koncertų sezonas „Organum“ salėje prasideda pianisto Alexanderio Paley, smuikininko Raimondo Butvilos ir kitų jų scenos bendražygių užmoju – nuo rugsėjo iki 2025 m. vasario publika kviečiama pažvelgti į klasicizmo epochos genijaus Wolfgango Amadeus Mozarto kamerinę kūrybą.

Apie šešių koncertų ciklo programų sumanymą, ilgametę bičiulystę, Mozarto gyvenimo ir kūrybos bruožus bei keliones kalbamės su Alexanderiu Paley ir Raimondu Butvila.

„Organum“ koncertų salėje jau pristatėte monumentalius ciklus, skirtus Johanneso Brahmso ir Ludwigo van Beethoveno kamerinei kūrybai, o naujajame sezone atliksite ciklą „Mozartiana“, dedikuotą Wolfgango Amadeus Mozarto visoms sonatoms fortepijonui bei kitai kompozitoriaus kamerinei muzikai su fortepijonu. Kas skatina rinktis ciklų formą ir kuo ji praturtina jus kaip atlikėjus ir mus, klausytojus?

Alexander Paley: Pirmiausia turiu pasakyti širdingą ačiū „Organum“ koncertų salei, kuri vienintelė Lietuvoje mums suteikia galimybę atlikti šiuos monumentalius ciklus. Ciklų formą palyginčiau su kelionėmis, kuriose supranti ir pamatai tai, ko nežinojai anksčiau. Atlikdami vienam kompozitoriui skirtą ciklą, gyvename su juo visus metus: taip buvo su Brahmsu, Beethovenu, dabar – su Mozartu. Šį sezoną laukia išties gausi programa: be visų Mozarto sonatų fortepijonui, kartu su pianiste Pei-Wen Chen atliksime visus Mozarto kūrinius fortepijonui keturioms rankoms, taip pat sonatą ir fugą dviem fortepijonams; su Raimondu Butvila – keletą Mozarto sonatų smuikui ir fortepijonui, su „Vytautas Magnus trio“ (Paley, Butvila, violončelininkas Marius Dominykas Sakavičius) atliksime du fortepijoninius trio, o su ansambliu „Paleasis“ – fortepijoninį kvintetą. Tad mūsų laukia didžiulis darbas, bet kartu ir malonumas. Šioje kelionėje kartu su mumis keliaus ir publika, kuri, tikimės, Mozarto muzikoje atras tiek pat ar net daugiau. 

Visuose trijuose cikluose grojate kartu, taip pat esate ilgamečiai bičiuliai. Ar šios programos bei intensyvus bendradarbiavimas turi įtakos jūsų muzikavimui?

A. P.: Mūsų draugystė tęsiasi jau 45-erius metus, ir ji yra kiek kitokia. Mes abu esame muzikai – tai mūsų ryšį padaro tvirtesnį. „Vytautas Magnus trio“ narys Marius kartą man pasakė, kad mėgsta stebėti mano ir Raimondo nesutarimus, nes tik draugai gali taip ginčytis (šypsosi).

Raimondas Butvila: Grodami kartu mes dalijamės vienodu jausmu to, ką darome, ir bendru kūrinio suvokimu. Paskutiniais studijų metais kartu studijavome Maskvos konservatorijoje, ir tai nulėmė, kad yra 98 procentų tikimybė, jog judėsime ta pačia linkme. Grodami nei aš, nei Alexanderis neturime jokio egoizmo.

Pirmasis ciklo koncertas skirtas Mozarto kūriniams fortepijonui keturioms rankoms. Mozartas buvo vienas tokio tipo duetų pradininkų. Kaip manote, kas paskatino jį to imtis?

A. P.: Iš tiesų, jis buvo vienas pirmųjų kompozitorių, rašiusių šio tipo duetui. Įdomu pažvelgti į Mozarto kūrybos paskirtis: koncertus jis rašydavo sau, juos pats grodavo ir diriguodavo, taip pat sau rašydavo ir sonatas, tačiau variacijas skirdavo savo mokiniams, o vieną variacijų ciklą fortepijonui bei keletą sonatų keturioms rankoms skyrė sau ir savo vyresnei seseriai Mariai Annai, kitaip žinomai Nannerlei, kuri buvo taip pat talentinga pianistė, kartu su Mozartu laikyta vunderkinde, ir nuo pat mažų dienų koncertavo visoje Europoje.

Koncertų ciklo ašis – 19 Mozarto sonatų fortepijonui, kurias jis kūrė iki paskutinių savo gyvenimo metų. Kokius kūrybos stiliaus bei Mozarto biografijos vingius jos atskleidžia?

A. P.: Šias sonatas Mozartas pradėjo kurti būdamas labai jaunas, jos buvo kuriamos ir naudojamos kelionių metu, kaip atlikėjo ir kompozitoriaus virtuoziškumo reprezentacija. Įdomu, kad iš 19-os sonatų tik dvi yra sukurtos minorinėje tonacijoje (kaip ir du koncertai fortepijonui). Daug svarsčiau apie tai ir man atrodo, kad, greta Mozarto genialumo, jo asmenybė buvo labai šilta ir saulėta, jis visuomet mėgavosi gyvenimu. Žinoma, yra ir kita jo kūrybos pusė – „Requiem“, mišios, kitos religinės kompozicijos, kurios atskleidžia jo ne visuomet lengvo gyvenimo tamsiąsias spalvas.

Viename iš ciklo koncertų taip pat skambės Mozarto sonatos smuikui ir fortepijonui bei fortepijoniniai trio. Smuiko sonatos užėmė didelę Mozarto kūrybos dalį, tad papasakokite, kuo ypatingas Mozarto smuikas.

R. B.: Mozarto tėvas Leopoldas Mozartas buvo labai žymus smuikininkas ir smuiko pedagogas, sūnaus gimimo metais išleidęs vieną pirmųjų smuiko vadovėlių „Smuikavimo mokymo pagrindai“, taigi galima daryti prielaidą, kad Wolfgango Amadeus gyvenime smuikas užėmė svarbią vietą. Kompozitoriaus smuiko sonatos, kaip ir visa jo muzika, man apima praktiškai viską: nuo paprastų, lengvabūdiškų kaimo vaizdelių iki neįtikėtinai gilios muzikos, einančios tiesiai į širdį. Minoriniai Mozarto kūriniai, mano požiūriu, yra ne ką mažiau tragiški už paties Ludwigo van Beethoveno opusus. Esame pripratę prie stereotipo, kad Mozarto muzika lengva, paprasta, tačiau, mano supratimu, taip nėra, ir tai aiškiai atsispindi jo sonatose smuikui ir fortepijonui – net ankstyvosios, kurias Mozartas sukūrė dar būdamas vaikas, pasižymi muzikine gelme.

Kas Mozarto kūryboje bei biografijoje jums daro didžiausią įspūdį ir kokią įtaką šis kompozitorius padarė jums, kaip muzikams ir asmenybėms?

R. B.: Vaikystėje grojau Mozarto kūrinius meno mokykloje, taip pat ir su savo tėčiu ekonomistu, kuris skambino pianinu ir labai mėgo Mozarto muziką. Baigęs studijas keliuose koncertuose pagriežiau kai kurias Mozarto sonatas, tačiau nuo to laiko iki pat dabar prie Mozarto sonatų nebuvau prisilietęs. Dabar jas atrandu iš naujo – genialias, gilias, tiesiog nuostabias. Kaip ir buvusiuose cikluose, taip ir dabar visa galva pasineriame į kompozitoriaus kūrybą, kalbame savo gyvenimiška, emocine ir jausmine patirtimi, o ši yra skirtinga, kai tau 13-a, 27-eri ar 65-eri.

A. P.: Pianistai Mozarto sonatinas, sonatas, kamerinę muziką, koncertus skambina nuo pat ankstyvo amžiaus. Nuo mažens suvokiau, kad šią muziką myliu labiau nei gyvenimą, kiekviena nata yra man be galo brangi, nežinau kito kompozitoriaus, kurio kompozicijos genialumas prilygtų Mozartui. Jo sonatas esu atlikęs daugybę kartų, tačiau kaskart jas atrandu lyg girdėdamas pirmą kartą – tai yra tikra meilė.

Mozarto biografija praturtinta kelionėmis. Šiuolaikiniais terminais, jis buvo tikras kosmopolitas. Jūsų biografijose taip pat gausu kelionių. Kaip manote, ar kūrėjui bei atlikėjui būtina aplinkos kaita? Jei taip, kodėl?

A. P.: Reikia prisiminti, kad Mozarto laikais pianisto profesija neegzistavo – kompozitoriai patys grodavo ir diriguodavo savo kūrinius. Mozartas daug keliavo dėl, kalbant šiuolaikiniais terminais, sutarčių ar paskyrimų, o paprasčiau tariant – dėl darbo vietos. Prie kelionių ankstyvoje vaikystėje prisidėjo ir jo tėvas, norėjęs parodyti Europai savo vaikus – muzikos vunderkindus. Tačiau yra daug kompozitorių, kuriems kelionės nebuvo būtinybė, ir tai visiškai normalu. Dabar kiti laikai, keliauti yra kur kas paprasčiau ir kelionės tapo mano profesijos dalimi. Kas kartą keliaudamas stengiuosi pamatyti ką nors įdomaus, tačiau paties proceso – oro uostų, geležinkelio stočių – visą gyvenimą nemėgau. 

R. B.: Pritariu Alexanderiui – mano požiūriu, kiekvieno gyvenimas yra skirtingas. Mozartas privalėjo keliauti, nes nuo to priklausė jo ir jo šeimos gerovė. Yra žmonių, kurie labai nori keliauti po pasaulį, jiems tai labai patinka, jie iš to labai daug ką pasiima, tačiau kiti paprasčiausiai būdami namie kuria neįtikėtinus dalykus. Vis dėlto tai, ką patiriame svetur, negali likti be pėdsako.

Kaip manote, kuo Mozartas aktualus mūsų laikais?

R. B.:  Genialumu. Reikia tik atsiverti ir leisti Mozarto muzikai įsilieti – to pakanka. Ją įsileidęs pajunti dalykus, kuriems laikas nebepavaldus, – nesvarbu, ar jos klauseisi prieš penkiasdešimt metų, ar dabar. Iš atlikėjo perspektyvos sakyčiau, kad ilgainiui keičiasi interpretavimo mados, tačiau groji taip, koks esi šiandien, su savo supratimu, su savo vidiniu pasauliu. Ir tuomet iškyla klausimas – ar muzika, kurią groji, tau leidžia išsireikšti taip, kaip tuo metu maksimaliai gali? Mozarto muzika tai leidžia.

A. P.:  Ne tik Mozarto, – didi muzika visuomet aktuali. Supriešinčiau ją su populiariąja, kuri, lyg drugeliai, gyvena tik vieną dieną. 

Dėkoju už pokalbį.

Daugiau informacijos: bilietai.organum.lt