7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tarsi kelionė

Szymono Nehringo rečitalis, skirtas Čiurlionio gimtadieniui

Aldona Eleonora Radvilaitė
Nr. 30 (1522), 2024-09-27
Muzika
Szymon Nehring. D. Rudėnaitės nuotr.
Szymon Nehring. D. Rudėnaitės nuotr.

Lietuvos nacionalinė filharmonija, bendradarbiaudama su VšĮ Tytuvėnų festivaliu ir M.K. Čiurlionio namais Vilniuje, rugsėjo 18 d. pakvietė į rečitalį, skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadieniui. Skambino jaunas, bet jau žymus Lenkijos pianistas Szymonas Nehringas. Atsivertę išsamiai parengtą koncerto lankstinuką sužinome, kad nuo 2020-ųjų Tytuvėnų festivalis, Nacionalinė filharmonija ir M.K. Čiurlionio namai Vilniuje rengia Čiurlionio gimimo dienos koncertus. Taip kuriama tradicija minėti unikalų Lietuvos menininką klausantis įžymių Lietuvos ir užsienio pianistų. Užsienio atlikėjai, įtraukdami Čiurlionio kūrinius į savo repertuarą, garsina mūsų šalies kultūrą ir, žinoma, didį kūrėją. Toks įdirbis dar svarbesnis tampa UNESCO į minimų sukakčių sąrašą įtraukus Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, kurios Lietuvoje ir pasaulyje bus plačiai minimos 2025 metais. 

 

Sėkmingai pasirodžiusiam daugelyje tarptautinių konkursų – 2015 m. Fryderyko Chopino Varšuvoje, kuriame Nehringas pateko į finalą ir pelnė publikos bei keletą specialiųjų prizų, o vėliau F. Chopino institutas išleido šiame konkurse jo atliktų kūrinių kompaktinę plokštelę, bei 2017 m. Arthuro Rubinsteino konkurse Tel Avive, kai jis tapo vieninteliu lenku, nugalėjusiu šiame viename didžiausių pasaulyje tarptautinių konkursų, – talentingam pianistui atsivėrė durys į prestižines pasaulio sales. Nehringas yra Bydgoščiaus Felikso Nowowiejskio muzikos akademijos, JAV Jeilio universiteto Niu Heivene absolventas, šiuo metu – Bydgoščiaus muzikos akademijos doktorantas. Pianistas yra išleidęs keletą albumų, o Chopino fortepijoniniai koncertai, diriguojant pačiam Krzysztofui Pendereckiui, pelnė jam „Supersonic Pizziccato“ apdovanojimą.

 

Vilniaus koncertui Nehringas parengė programą iš ryškių kompozitorių ankstyvosios kūrybos pavyzdžių. Pirmoje koncerto dalyje skambėjo dvi Ludwigo van Beethoveno sonatos: pirmoji (op. 2 Nr. 1), dedikuota Josephui Haydnui, ir aštuonioliktoji (op. 31 Nr. 3). Antroje dalyje – aštuonios Čiurlionio miniatiūros ir Ferenco Liszto keturios pjesės iš ciklo „Klajonių metai“, „Pirmieji metai: Šveicarija“.

 

Beethoveno sonatų traktuotėse ryškiai atsiskleidė Nehringo kaip atlikėjo individualybės bruožai: aukštas profesinis meistriškumas, ryškus temperamentas, savitas mąstymas bei dėmesys visoms muzikinės medžiagos detalėms. Keturių dalių sonatos f-moll (op. 2 Nr. 1) pirmoje ir ketvirtoje dalyse temperamentingai žėrėjo ryškūs tarsi vulkanas garsiniai proveržiai, o kontrastingo charakterio epizodai ar replikos skambėjo labai ramiai ir tiksliai. Nuotaikingai, šviesiu, gražiu tembru buvo atliktos antroji ir trečioji sonatos dalys. Patiko ir sonatos Es-dur (op. 31 Nr. 3) traktuotė, kuriami vaizdiniai, kruopščiai išanalizuotas muzikinis audinys. Vėl stebino ypač greiti tempai ir labai ryškiai, skambiai atliekama pirmos, antros ir ketvirtos dalių jaunatvišku džiaugsmu spinduliuojanti muzika, jos staigūs, kone liepsnojantys epizodai. Kontrastingai, apgalvotai nuskambėjo trečioji dalis.

 

Po pertraukos išgirdome tarsi visiškai kito atlikėjo traktuojamus kūrinius. Čiurlionio miniatiūros – Noktiurnas cis-moll (VL 183), Preliudai Fis-dur (VL 184) ir H-dur, (VL 186), „Ruduo“ (VL 264), Ekspromtas fis-moll (VL 181), Preliudai A-dur (VL 335) ir fis-moll (VL 185) bei Noktiurnas fis-moll (VL 178) – buvo paskambinti be pertraukos ir be jokio stabtelėjimo išsiliejo į Liszto pjeses. Keistas sumanymas. Dar neįprastesnis buvo Čiurlionio kūrinių suvokimas ir pateikimas. Atrodė, prigeso fortepijono skambumas, jis liko be obertonų, spalvų, tapo vos girdimas, muzika slinko be aiškių formų ar kontūrų, nesuprantamoje migloje... Net tokioje vaizdingoje miniatiūroje kaip „Ruduo“ nebuvo siekiama jokio gyvesnio judėjimo ar vaizdinio. Sukirbėjo mintis, kad gal pianistui ir Čiurlionio paveikslai, kaip ir muzika, atrodo blankūs, o spalvos bėgant laikui praradusios ryškumą?

 

Vos pasibaigus kiek ryškesniems Noktiurno fis-moll garsams, staiga lyg pakilo uždanga, nukrito vualis ir šviesiai, skaidriai nušvito Liszto „Prie Valenštato ežero“. Panašiai, paprastai ir skaidriai, traktuoti ir „Pastoralė“ bei „Ženevos varpai. Noktiurnas“. Išsiskyrė liūdnų ir lėtų skambesių „Obermano slėnis“, kuriame išieškotų vaizdinių kulminacijoje staiga ištryško skambumu ir energija šėlstantys virtuoziniai epizodai. Publikai prašant, Nehringas paskambino dvi nepaprastai greitas ir grakščiai virtuoziškas miniatiūras. Įdomu, kaip toliau bręs šio įdomaus atlikėjo talentas?

 

Apmąsčius koncerto eigą susidarė įspūdis, kad visa, ką girdėjome, atspindi žmogaus kelionę: tarsi užeiname į seną bažnyčią ir gėrimės ryškiaspalviais vitražais, kuriuos kartais nušviečia vaiskūs saulės spinduliai; kitą rytą, labai anksti mus pasitinka tirštas rūkas, tad tenka eiti apgraibomis, beveik nieko nematant; staiga pasirodžiusi saulė apšviečia ežerą, ganyklą pievoje, suskamba bažnyčios varpai. Prieiname slėnį, kur mus pasiveja liūdni prisiminimai. Kartais praūžia siautulingas vėjas... Kupina įspūdžių kelionė baigiasi džiaugsmingu bisu.

Szymon Nehring. D. Rudėnaitės nuotr.
Szymon Nehring. D. Rudėnaitės nuotr.
Szymon Nehring. D. Rudėnaitės nuotr.
Szymon Nehring. D. Rudėnaitės nuotr.