Paliesiaus dvare – klasika ir improvizacijos

Niekada nenutylančiame Paliesiaus dvare rugsėjį klausytojų laukia keturi koncertai. Mėnesis prasidės žvilgsniu į Ludwigo van Beethoveno sielą: išgirsime skaitomus jo laiškus ir vieną įspūdingiausių kūrėjo šedevrų – paskutiniais metais sukurtą Styginių kvartetą, op. 130. Vėliau ateis improvizacinis savaitgalis: improvizacinės muzikos meistrai – Dmitrijus Golovanovas ir Janas Maksimovičius – savitai interpretuos Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. O po post-fluxinio muzikos ir lyrikos vakaro su prof. Vytautu Landsbergiu ir perkusininku Vladimiru Tarasovu, mėnesį užbaigs į Paliesių sugrįžtantis maestro Christianas Frattima, kuris pristatys operą „Didonė ir Enėjas“ ir pakvies į gurmanišką britišką vakarienę...

Rugsėjo 2 d., 16 val., Paliesiaus dvaro koncertų salėje įvyks koncertas „Amžinai Tavo, amžinai mano, amžinai mūsų“. Taip Ludwigas van Beethovenas pasirašė savo laiške mylimajai. Austrijos smuikininkas Borisas Brovtsynas, smuikininkė Monika Urbonaitė, altininkas Jurgis Juozapaitis ir violončelininkas Glebas Pyšniakas atliks paskutiniaisiais kompozitoriaus gyvenimo metais sukurtą Styginių kvartetą, op. 130, kuris modernia raiška aplenkė savo laikmetį ir net šiuolaikiniam klausytojui gali atrodyti modernus. Tarp kontrastingų kvarteto dalių aktorius Andrius Bialobžeskis skaitys Heiligenštato testamentą (Beethoveno 1802 m. laišką broliams Karlui ir Johanui, kuriame kompozitorius aprašo savo neviltį ir nerimą dėl klausos praradimo) bei kitą, paslaptingesnį ir intymesnį dokumentą, žinomą kaip „Laiškas nemirtingai mylimajai“, parašytą praėjus dešimčiai metų po Testamento, kai kūrėjas buvo jau visiškai kurčias. Šie tekstai tarsi leis pažvelgti į Beethoveno sielą – kankinamą, irzlią, tačiau kupiną meilės žmonijai ir artimiesiems.

Rugsėjo 23 d., 16 val., laukia koncertas „After Čiurlionis“. Lietuvos genijaus muzikos grožį, trapumą ir didybę atskleis du džiazo ir improvizacinės muzikos meistrai – pianistas Dmitrijus Golovanovas ir saksofonininkas Janas Maksimovičius. Čiurlionio interpretacijoje atlikėjai sąmoningai atsisako džiazo stereotipų, vietoje to pasitelkdami autentiškus Čiurlionio muzikos elementus. Kai kur užbaigti kūriniai praplečiami ir išplėtojami į stambesnes formas, o kai kur Čiurlionio muzikos motyvai tampa tramplinu atlikėjų fantazijai, drobe čiurlioniško simbolių ir fantazijų pasaulio paveikslui. Abu muzikai yra vieni ryškiausių šalies improvizacinės muzikos ir džiazo atlikėjų, abiejų biografijose daugybė koncertų svarbiausiose šalies scenose, bendradarbiavimas su užsienio atlikėjais bei plati užsienio koncertų geografija. Jiems svarbiausia – gyvas muzikinis bendravimas su klausytoju „čia ir dabar“, kiekvienos sekundės išgyvenimas ir čia pat gimstanti muzika, kurios dalyviu tampa ir klausytojas.

Rugsėjo 24 d., 16 val., klausytojai kviečiami į renginį „Post fluxiniai žaidimai Paliesiuje: Tarasovas plaukioja, Landsbergis laukia jo“. Po šiuo fluxus pavadinimu paslėptas unikalus projektas – muzikos ir lyrikos vakaras, kuriame prof. Vytautas Landsbergis skaitys savo poeziją, o perkusininkas Vladimiras Tarasovas ją papildys užburiančiais perkusijos garsais. Vladimiras Tarasovas sako, kad „tai vidiniai menininkų žaidimai, kai kūrėjai turi galimybę žaisti garsu, tekstu ir vaizdu savo malonumui. Nesistengiant įtikti žiūrovams, klausytojams ir vengiant šablonų bei standartų. O žiūrovai tampa ne tik šio vyksmo liudininkais, bet ir, žinoma, jo dalyviais.“ Vytautas Landsbergis papildo: „Muzika visada gelbsti. Nuovargio valandą taip pat. Tai beveik geriausia poilsio forma. Galimybė perkelti save į tobulesnį pasaulį, grožio pasaulį, ir nutolti nuo varginančių dalykų. Muzika ne vargina, muzika išlaisvina.“

Rugsėjo 30 d., 17 val., maestro Christianas Frattima pristatys operą „Didonė ir Enėjas“ (koprodukcija su „Banchetto Musicale“ festivaliu). „Didonė ir Enėjas“ yra vienintelė Henrio Purcello sukurta opera, laikantis šiandienės operos žanro suvokimo, ir apskritai viena pirmųjų Anglijoje parašytų operų. Opera paremta mitologine legenda apie tragišką meilę tarp Didonės – Tyro pabėgėlės, tapusios Kartaginos karaliene, – ir Enėjo, savo noru palikusio Trojos miestą, idant įvykdytų Dievo skirtą užduotį įkurti Romos miestą. Kūrinį atliks „Coin du Roi“ orkestras (Italija), vokalinis ansamblis „Duodeco“ (Lietuva), Teodora Baka (Didonė), Johannas Kristinssonas (Enėjas), Bryndís Guðjónsdóttir (Belinda), Yo Otahara (Antroji moteris), Indrė Anankaitė (Pirmoji ragana), Seo Hee (Antroji ragana / Spirit). O vakaro pabaigoje renginio meno vadovas Christianas Frattima pakvies į gurmanišką ir gastronominę kelionę, kurioje lauks pasimėgavimas tradiciniais britų virtuvės skoniais.