„Banchetto musicale ‘22“: praeitis ir dabartis – greta

Per mišparus skambančios giesmės, pažintis su talentingais jaunaisiais senosios muzikos atlikėjas, holokausto tragedijos priminimas – tokią renginių įvairovę artimiausiomis dienomis siūlo jau įpusėjęs 32-asis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“.

Skambės saulėlydžio psalmės

Šiųmečio festivalio „Banchetto musicale“ tema – Jeruzalė ir didžiojoje dalyje koncertų ji vienaip ar kitaip figūruoja, tačiau yra ir viena kita išimtis. Toks bus koncertas „Vakarinė“ rugsėjo 15 d. 20 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje. Čia Brėmeno menų universiteto profesorius Detlefas Bratschke pristatys Karaliaučiuje dirbusio italų kompozitoriaus Teodoro Riccio (apie 1540–apie 1601), žinomo kaip ambasadoriaus tarp Prūsijos ir Lenkijos, psalmių projektą. Programą atliks lietuvių vokalinis ansamblis „Duodeco“, grigališkojo choralo grupė „Schola Gregoriana Sancti Casimiri“ ir vargonininkas Andrzejus Szadejko iš Lenkijos. Beje, šio muziko iniciatyva Vilniaus pranciškonų bažnyčioje įrengti nauji vargonai, sukurti pagal išlikusių senųjų pavyzdį.

T. Riccio (apie 1540–apie 1601) buvo gerbiamas XVI a. antrosios pusės kapelmeisteris. Svarbiausia jo tarnybos vieta, kurioje gyveno ir dirbo iki savo gyvenimo pabaigos, buvo Brandenburgo-Ansbacho markgrafo Jurgio Frydricho (1539–1603) dvaras. 1578 m. tapęs Prūsijos kunigaikštystės administratoriumi, J. Frydrichas persikėlė į Karaliaučių, su savimi pasiimdamas visą dvaro kapelą. T. Riccio kūrė polichoraliniu stiliumi. Jo religiniai kūriniai, kurių daugumą sudaro psalmės ir mišių dalys, sulaukė atgarsio už konfesijos ribų – buvo pripažinti ir katalikų, ir protestantų liturgijoje Prūsijos kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.

Dirigentas, vargonininkas ir klavesinininkas D. Bratschke yra garsiojo Balthasaro Neumanno choro meno vadovas ir Brėmeno menų universiteto profesorius. Jo kompleksiška veikla senosios muzikos srityje trunka dešimtmečius – pradėjęs nuo ankstyvos vaikiško soprano karjeros, jis vėliau dirbo su tokiomis legendinėmis asmenybėmis kaip Gustavas Leonhardtas ar Philippe’as Herreweghe’as, nuolat vadovauja reikšmingiems tarptautiniams projektams visame pasaulyje.

Su patyrusiais senosios muzikos meistrais koncertuos 2019 metais Vilniuje susibūręs vokalinis ansamblis „Duodeco“, aštuonių muzikos profesionalų kolektyvas. Tai repertuaro prasme lankstus, šiuolaikiškas kolektyvas, atliekantis tiek senąsias, tiek šių dienų muzikines kompozicijas bei siekiantis populiarinti ansamblinio dainavimo žanrą Lietuvoje.

Kolektyvas savo veiklą pradėjo 2020 m. – per pirmąjį koncertą su Klaipėdos kameriniu orkestru atliko Algirdo Martinaičio oratoriją „Gailestingumo altorius“. Muzikuodami ansamblio nariai siekia nepriekaištingo bei darnaus skambesio, kuris taptų etalonu kitiems kolektyvams, žavėtų klausytoją. Kolektyvo ambicija – kurti aktualius, visuomenei patrauklius projektus, reikšmingai papildančius Lietuvos kultūrinę erdvę. Ansamblio „Duodeco“ meno vadovas Povilas Vanžodis – choro dirigentas ir dainininkas, diriguojantis Šiaulių valstybiniam chorui „Polifonija“.

Virtualūs susitikimai su jaunaisiais atlikėjais

Jau surengęs jaunųjų klavesinininkų konkursą, rugsėjo 17 d. 19 val. festivalis „Banchetto musicale“ talentingiems jauniesiems senosios muzikos atlikėjams suteiks dar vieną progą pasirodyti publikai. Tai bus vadinamoji festivalio „Fringe Day“, kuriai atrinktos dvi labiausiai įtikinusios programos. Laikantis praėjusių metu tradicijos, festivalio „Fringe Day“ renginys bus transliuojamas virtualiai festivalio „Banchetto musicale“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ ir „YouTube“ kanale.

Intriguojančią programą „Browning My Dear“ parengė tarptautinis kolektyvas „Fangchi Hsu & Consort Olentia Harmonia“. Jos paantraštė skelbia – „Nuo namų muzikos per darbo kambarį iki smuklės“. Šią muzikinę kelionę, įrašytą Siono bažnyčioje Vorpsvedėje (Vokietija), festivalio publika galės išvysti virtualiai.

Antrąją „Fringe Day“ programą atliks iraniečio ir serbės duetas – skersine fleita traversu grojantis Pooyanas Farzinas ir klavesinininkė Danica Buric. Jų programoje „Muzika traversui Apšvietos amžiuje“ skambės Carlo Philippo Emanuelio Bacho, Carlo Friedricho Abelio ir Johanno Philippo Kirnbergerio kūriniai. Šio dueto pasirodymas įrašytas Brėmeno menų universitete (Vokietija).

Epochų sąšauka

Rugsėjo 18 d. 19 val. Valdovų rūmuose „Banchetto musicale“ publikos laukia išskirtinis renginys – dirigento ir kompozitoriaus Gintauto Venislovo ir violončelininko Dariaus Stabinsko vadovaujamas projektas „Dangaus stulpai“, skirtas tamsiais holokausto metais tragiškai žuvusiems Lietuvos žydams atminti. Koncerte skambės Venecijos žydų kompozitoriaus Salamone‘o Rossi (apie 1570–1630) kompozicijos ir G. Venislovo kūriniai, komponuoti remiantis jaunos Lietuvos žydų poetės Matildos Olkinaitės, Antrojo pasaulinio karo metu kartu su tėvais ir seserimis nužudytos Panemunėlyje (Rokiškio r.), eilėmis.

Projekto „Dangaus stulpai“ ištakos – 2020-ieji, kai, minint Vilniaus Gaono, išminčiaus Elijahu Ben Shlomo Zalmano gimimo 300-ąsias metines, koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ sumanė surengti koncertų-pasakojimų ciklą „Dangaus stulpai – skambančios sinagogos“ žydų istorijos atminimo vietose. Projekto muzikinės dalies pagrindu buvo pasirinktos ankstyvojo italų baroko žydų kilmės kompozitoriaus S. Rossi  psalmės ir giesmės hebrajų kalba. Prieš 450 metų gimęs muzikas buvo vienintelis savo meto žydų kompozitorius Italijoje, antisemitizmo apsuptyje sugebėjęs laisviau reikštis profesinėje srityje ir pelnęs pripažinimą ankstyvojo baroko meno kontekstuose.

Jau septyniolikos S. Rossi buvo pasamdytas smuikininku ir kapelos koncertmeisteriu kunigaikščio Vinčenco I Gonzagos dvare Mantujoje, kur praleido visą savo gyvenimą. Europietiškosios muzikos kūrimas ir atlikimas, kaip pagrindinės profesijos, tradicija visada buvo Vakarų Europos kultūros fenomenas. Žydų menas ir kultūra vystėsi iš skirtingų motyvų ir tradicijų, visiškoje lygiagrečioje aplinkoje, neturinčioje sąlyčio taškų su išoriniu pasauliu. S. Rossi yra viena iš nedaugelio išimčių, kuriai pavyko nutraukti šią visišką segregaciją, judant laisvai abiejose visatose, o tai galėjo pavykti tik be galo stengiantis.

Tuo pačiu metu, kai už tūkstančių mylių, Vilniuje, mes žinome tik apie pirmuosius įrašus, kuriuose minima Vilniaus Didžioji sinagoga, Modena sugebėjo pakeisti konservatyvias muzikos atlikimo sinagogoje taisykles, taip pat padėjo genialiajam S. Rossi išleisti „Ha-Shirim Asher li-Shelomo“, 33 psalmių, himnų ir kitų liturginių kūrinių rinkinį, skirtą naudoti sinagogose švenčių proga.

Nereikėtų pamiršti, kad Vokietijos nacionalsocialistai nebuvo pirmieji, reikalavę žydus nešioti liūdnai pagarsėjusias geltonas šešiakampes žvaigždes. Įvairius skiriamuosius ženklus visoje Europoje žydų reikalavo nešioti per amžius. Nors Mantujos žydai nešiojo savitą oranžinį ženklelį, tačiau aukšta S. Rossi padėtis ir aukštuomenės pagarba menininkui, jį atleido nuo šios prievolės.

Nepaisant to, kad S. Rossi labai džiaugėsi krikščioniškais darbdaviais, savo gyvenimą jis pabaigė dėl savo žydiškos tapatybės. Jo mirties data ir priežastys nėra užfiksuoti, bet jie greičiausiai sietini su žydų geto sunaikinimu, kurį sukėlė Austrijos kariuomenės invazija Mantujoje, vykusi prieš maro protrūkį. Ilgam laikui S. Rossi pėdsakai dingo iš istorijos, kol XIX amžiaus muzikos tyrinėtojai juos atrado iš naujo.

S. Rossi psalmių ir giesmių atlikimą hebrajų kalba sumanyta papildyti muzikos vadovo G. Venislovo naujai sukurtomis muzikinėmis parafrazėmis, Arkadijaus Gotesmano perkusijos improvizaciniais intarpais bei Matildos Olkinaitės dienoraščio tekstais, skaitomais Rafailo Karpio. Vėliau prie idėjos autorių komandos labai veržliai prisijungė Audriaus Stonio mokinys režisierius Laurynas Valkiūnas, tapęs šio projekto pagrindu kuriamo muzikinio dokumentinio filmo „Dangaus stulpai – skambančios sinagogos“ režisieriumi ir scenarijaus autoriumi. Projekto „Dangaus stulpai – skambančios sinagogos“ tikslas buvo atskleisti Lietuvos žydų kultūrinio palikimo pilnatvę per simbiotinį muzikos, literatūros, architektūros ir kino ryšį.

32-ojo festivalio „Banchetto musicale“  koncerte „Dangaus stulpai“ kaip tik ir skambės S. Rossi kompozicijos ir G. Venislovo kūriniai pagal M. Olkinaitės eiles. Garsėjanti jaunoji poetė Matilda 1941-ųjų liepą buvo sušaudyta dykynėje, kurią Panemunėlio gyventojai iki šiol vadina Sachara. Jos gyvenimas nutrūko vos  devyniolikos. Išlikusiuose poetės eilėraščiuose ryškėja ne tik literatūrinis talentas, bet ir tragiškos lemties nuojauta.

Visa tai  koncerte „Dangaus stulpai“ atskleis solistai Ieva Gaidamavičiūtė-Barkauskė – sopranas, Nora Petročenko – altas, Mindaugas Bargaila - tenoras, Povilas Vanžodis - tenoras, Nerijus Masevičius - bosas ir instrumentinis ansamblis (Italija, Vokietija, Latvija, Lietuva), papildytas perkusininku A. Gotesmanu.

Festivalį rengia viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ ir Všį „Vilniaus festivaliai“.

Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.