„Litvakų muzikos keliais“ atkeliauja pirmoji Lietuvos nacionalinės filharmonijos išleista vinilo plokštelė
Gegužės 19–28 dienomis nemokamais koncertais per septynis šalies miestus ir miestelius nusidrieksiančiame „Litvakų muzikos kelyje“ pristatyta šiemet pasirodžiusi pirmoji Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) išleista vinilo plokštelė „Šviesiam atminimui“. Koncertų metu Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Čiurlionio kvartetas – Jonas Tankevičius (I smuikas), Darius Dikšaitis (II smuikas), Gediminas Dačinskas (altas) ir Elena Daunytė (violončelė) – atliks plokštelėje įrašytus Anatolijaus Šenderovo, George’o Gershwino ir Fausto Latėno kūrinius. Programą papildys iš litvakų muzikų giminės kilusio ir prieš tris pavasarius mus palikusio žymaus lietuvių kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo (1945–2019) kūrinys „Iš užmirštos knygos...“. Jį kvartetas atliks drauge su litvakų muzikinio paveldo ir A. Šenderovo kūrybos puoselėtoju, tenoru Rafailu Karpiu.
Pasak vinilo plokštelės „Šviesiam atminimui“ leidybos projekto vadovo, LNF vyriausiojo vadybininko Dano Skramtai, šis įrašų leidinys buvo sumanytas 2020-aisiais – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti. „Dėl tais pačiais metais prasidėjusios pandemijos ir netrukus paskelbto karantino projekto eiga gerokai sulėtėjo ir užsitęsė, tačiau pasitaikė puiki proga ištuštėjusioje filharmonijos Didžiojoje salėje per kelias įrašų sesijas 2020 metų balandžio 27–29 dienomis įrašyti Čiurlionio kvarteto dažnai koncertuose griežiamus Fausto Latėno ir Anatolijaus Šenderovo styginių kvartetus. Šalia dviejų styginių kvartetų buvo įrašytas ir koncertuose rečiau girdimas kūrinys – žydų kilmės amerikiečių kompozitoriaus George’o Gershwino jaunystės metais sukurta „Lopšinė“ styginių kvartetui. Visas kompozicijas įrašė tarptautinį pripažinimą ir prestižinių apdovanojimų pelnę jaunosios kartos garso režisieriai Aleksandra ir Vilius Kerai („Baltic Mobile Recordings“). Jiems tarpininkaujant, 500 vienetų plokštelės tiražas buvo rėžiamas ir gaminamas Vokietijoje. Taigi, naujoji plokštelė „Šviesiam atminimui“ – kolekcinė, kiekviena jos kopija numeruota ranka,“ – pasakoja D. Skramtai.
Daugybę metų įvairiuose kraštuose Čiurlionio kvarteto atliekamo taip pat jau šviesaus atminimo lietuvių kompozitoriaus F. Latėno (1956‒2020) Antrojo kvarteto pavadinimas „Šviesiam atminimui“ neatsitiktinai buvo pasirinktas viso leidinio antraštei. Jis jautriai atliepė idėją pristatyti litvakų kultūrinį paveldą, XX a. tironijų žiauriai trintą iš istorinės atminties, tačiau nepaisant Holokausto ir kitų represijų išlikusį tarsi pažįstamos melodijos nuotrupos dabarties kūrėjų darbuose.
Plokštelės bukletui įžanginį tekstą parašiusi muzikologė dr. Kamilė Rupeikaitė jame apžvelgia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų (litvakų), o XX a. – Lietuvos žydų muzikinę kultūrą, jos atminties apraiškas šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje. Autorės nuomone, plokštelėje skambančius kūrinius „sieja pasaulio, kurio nebėra, atminties motyvas. Amerikiečių kompozitoriaus G. Gershwino, kurio motina Rosa (Bruskin) Gershowitz turėjo saitų su Vilniumi, parašyta „Lopšinė“ „sūpavimo“ ritmu simboliškai susieja po pasaulį pasklidusio litvakiškojo paveldo ir istorinės bei kultūrinės atminties temas, naujų prasmių įgavusias po tragiškų XX a. įvykių. F. Latėno kvartetas „Šviesiam atminimui“ yra nostalgiškas kompozitoriaus atsisveikinimas su jaunystės draugais, per žydų emigracijos bangas vėlyvuoju sovietmečiu išvykusiais iš Lietuvos. Iš garsios litvakų muzikų šeimos kilusio A. Šenderovo kūryba, pasižyminti stipriu emociniu-filosofiniu krūviu, bene ryškiausiai sugrąžino dabarties Lietuvos muzikos kultūrai unikalų žydiško paveldo dėmenį.“ Reikia pridurti, kad koncertuose skambėsiantis šio kompozitoriaus dainų ciklas „Iš užmirštos knygos...“, sukurtas pagal septynias melodijas iš 1927 m. išleisto Vilniaus krašto žydų religinių giesmių ir liaudies dainų rinkinio „Muzikališer pinkos“ (jidiš k. „Muzikos metraštis“), turbūt akivaizdžiausiai reprezentuoja šį gyvos sunaikinto pasaulio atminties motyvą.
Išskirtinį plokštelės dizainą sukūrė dailininkė Neringa Žukauskaitė. Jos voką ir bukleto viršelį puošia Vilniuje gimusio tapytojo litvako Samuelio Bako paveikslai „Pažįstama melodija“ (1997) ir „Liekanos“ (2002–2006). Juose atpažįstame graudžiai ištuštėjusių Vilniaus geto kiemų ir jų sienose įsirėžusio žydų gyvenimo vaizdus. Paveikslų reprodukcijos šiam leidiniui buvo maloniai suteiktos Puckerių galerijos Bostone. Plokštelės buklete taip pat gautos panaudoti tarpukariu darytos žydų muzikų mėgėjų nuotraukos iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus fondų. Plokštelės leidybą iš dalies parėmė Geros valios fondas, partneriai – Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus ir Lietuvos litvakų bendruomenė.
Cikle „Litvakų muzikos keliais“ numatomi nemokami koncertai ir vinilo plokštelės „Šviesiam atminimui“ pristatymai Joniškio sinagogoje (05 19), Kėdainių rotušėje (05 20), Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje ir Pakruojo sinagogoje (05 21), Kauno choralinėje sinagogoje (05 22), Alytaus miesto sinagogoje (05 28). Koncertą Tolerancijos centre Vilniuje (Naugarduko g. 10/2) gegužės 27 d. 17 val. ves plokštelės bukleto sudarytoja, redaktorė ir vertėja, muzikologė Veronika Janatjeva.
