7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Skirtingų nuotaikų kaleidoskopas

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir latvių pianisto Reinio Zariņio koncertas

Aldona Eleonora Radvilaitė
Nr. 18 (1425), 2022-05-06
Muzika
Reinis Zariņš, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.

Vien pamačius, kad orkestrui diriguos maestro Modestas Pitrėnas, tampa aišku, kad girdėsime subtiliai ir emocionaliai skambančią neeilinę muziką. Balandžio 30 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje gėrėjomės Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, kuriam dirigavo jo meno vadovas ir vyr. dirigentas M. Pitrėnas, įtaigiai atliekamais dviem muzikos šedevrais: Johanneso Brahmso Koncertu fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 B-dur, op. 83, ir Edwardo Elgaro Variacijomis originalia tema „Enigma“, op. 36.

 

Brahmso Koncerto fortepijono partiją vietoj numatytos pianistės iš Italijos Pinos Napolitano skambino latvis Reinis Zariņis, keturis kartus pelnęs garbingiausią Latvijos apdovanojimą Didįjį muzikos prizą, Trijų žvaigždžių ordino kavalierius. Kaip informuoja skrajutė, jo repertuaras apima ir klasikines, ir šiuolaikines kompozicijas, tarp kurių pažymėtina monografinė Pēterio Vasko fortepijoninės muzikos plokštelė, numatytos latvių autorių premjeros – Artūro Maskato Trigubas koncertas, Santos Ratniecės fortepijoninis trio, keletas solo kompozicijų.

 

Konceptualiose R. Zariņio programose muzika jungiama su filosofija, istorija ir teologija. 2021–2022 metų koncertų sezono viršukalnės – Olivier Messiaeno  „Dvidešimt žvilgsnių į Kūdikėlį Jėzų“ Londono „Wigmore Hall“, gastrolės su Talino kameriniu orkestru atliekant visus Johanno Sebastiano Bacho klavyrinius koncertus, bendradarbiavimas su Latvijos radijo choru ir kt. R. Zariņis rengia ir projektus su vizualiųjų menų kūrėja Maryleen Schiltkamp, choreografu Kirillu Burlovu. Per pandemiją pianistas meninės veiklos nenutraukė, perkėlė ją į namų studiją ir koncertų serijas tiesiogiai transliavo savo „YouTube“ paskyroje. Beje, pianistas neseniai jau grojo Nacionalinėje filharmonijoje – su Nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko Edvardo Griego fortepijoninį koncertą.

 

Vien perskaičius informaciją apie atlikėją pasidarė įdomu, kaip šis daugiaplanis kūrybingas fortepijono meistras traktuos didingą monumentalios formos (apie 50 minučių trukmės) Brahmso Antrąjį koncertą, kuris neretai vadinamas „Simfonija su fortepijono solo“. Keturių dalių Koncertas pasižymi sumanymo gilumu, nuotaikų ir vaizdinių kaita. Aistringas, demoniškas temas keičia liaudies muzikai būdingos ilgesingos melodijos, plačiai besidriekiančią muziką pertraukia linksmi, džiaugsmingi ar švelnūs, lyriški epizodai. Nuo pat pirmų Koncerto skambesių panirome į labai solidžiai, išraiškingai ir maksimaliai sukauptai atliekamą nuostabaus grožio muzikinę tėkmę. Atrodė, kad ypač jautraus, plastiško dirigento ir rafinuoto, labai kūrybingo, temperamentingo pianisto muzikos pajauta yra analogiška, abiem artima. Orkestras lanksčiai pakluso dirigento mostams, neperdengė subtiliai ir įtaigiai atliekamos fortepijono partijos. Po labiausiai išplėtotos, ilgiausios pirmos dalies Allegro non troppo skambėjo Allegro appassionato, kurioje ypač išryškėjo dvasinių būsenų kaita. Atlikėjai meistriškai atskleidė keletą skirtingų muzikinių charakteristikų. Ypatingą įspūdį padarė trečioji Koncerto dalis Andante. Mistišką, meditatyviai nuteikiančią tylią muziką, kurią pradeda violončelės, pratęsia nuostabus fortepijono monologas. Vyksta viso orkestro ir violončelių pokalbiai, o įsiaudrinusias emocijas reprizoje nutraukia išraiškingai ir subtiliai atliekamas violončelininko Edmundo Kulikausko solo, apipintas fortepijono trelėmis. Skambiausia, dinaminiu požiūriu įtempčiausia paskutinė ciklo dalis Allegretto grazioso, kurioje gausu žaismingų, grakščių temų, pasirodo ir vengrų liaudies muzikos motyvų bei ritmų, skambėjo spalvingai, ryškiai, charakteringai. Puikus, glaudus orkestro ir fortepijono bendradarbiavimas leido klausytojams maksimaliai susikaupus gėrėtis skambančia muzika.

 

Įspūdinga buvo ir antroji vakaro dalis. Skambėjo naujosios anglų muzikos pradininko Edwardo Elgaro vienas stambiausių ir reikšmingiausių veikalų orkestrui – Variacijos originalia tema „Enigma“, op. 36. Kaip rašo koncerto programos redaktorė Rima Povilionienė, niekas nežino originalios ir paslaptingos variacijų temos – paties Elgaro suderintos paskirų garsų sekos – tapatybės. Būta daug spėlionių – gal tai visai net ne tema, bet abstrakti Draugystės idėja? Iš čia ir pavadinimas „Enigma“ („Paslaptis“). Be to, Elgaras, panašiai kaip Robertas Schumannas, kiekvieną variaciją pažymi savo draugų inicialais ir taip sukuria originalius muzikinius portretus (kūrinyje įrašyta dedikacija „Mano draugams“). Keturiolikoje variacijų – skirtingos trukmės, labai žaismingų charakterių, jas autorius pradeda savo žmonos Caroline Alice kodu, o užbaigia savo, kaip atsidavusio muzikanto, portretu – žėri meistriškai, įspūdingai kuriami įvairiausi muzikiniai vaizdiniai. Beje, tarp linksmų ir komiškų draugų savybių perteikimo yra ir juokingas Herefordo katedros vargonininko George’o R. Sinclairo buldogo Dano, lakstančio Vajaus krantine, galop šokančio į vandenį ir energingai pūškuojančio prieš srovę, variacija (XI). XIII variacijoje panaudota citata iš Felixo Mendelssohno uvertiūros „Rami jūra ir sėkminga kelionė“, pasakojanti apie Ledi Mary Trefusis, kuri leidžiasi į kelionę laivu, lydima „švyturio ūkavimo“.

 

Linksma ir miela buvo klausytis šios kontrastingais išradingais skambesiais žaižaruojančios muzikos, kurią įspūdingai, virtuoziškai, džiūgaudami grojo orkestro artistai, o dirigentas M. Pitrėnas maksimaliai entuziastingai skatino juos dar labiau pasistengti.

Reinis Zariņš, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Modestas Pitrėnas, Edmundas Kulikauskas (violončelė) ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Modestas Pitrėnas, Edmundas Kulikauskas (violončelė) ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.