Gaude Maria Virgo

Atvelykio sekmadienį, balandžio 24 d., Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje Vilniuje vyko grigališkojo choralo koncertas. Jo metu Vilniaus arkikatedros bazilikos choras „Schola Gregoriana Vilnensis“ (vad. Dainius Juozėnas) ir dirigentas Michałas Sławeckis (Lenkija) pristatė kompaktinę plokštelę „Gaude Maria Virgo“ („Džiūgauk, Mergele Marija“).

Plokštelės gimimas – tai Vlado Jakubėno draugijos vadovės Beatos Baublinskienės bendradarbiavimo su „Schola Gregoriana Vilnensis“ rezultatas, įgyvendintas dar 2021 m. rugsėjį. Plokštelėje sudėtos iš senųjų, XIV–XVI a., Vilniaus bernardinų rankraščių atrinktos grigališkojo choralo giesmės, skirtos Mergelei Marijai. Projekto sumanytoja muzikologė Beata Baublinskienė pasakojo, kad rankraščiai, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, po daugelio amžių pertraukos galiausiai prikelti gyvam skambėjimui. Ji pridūrė, kad „tai ne tik atradimas melomanams, bet ir Vilniaus dvasinės istorijos tęstinumo liudijimas“.

Prisidėti prie projekto įgyvendinimo ir parengti muzikinę programą buvo pakviestas vienas ryškiausių Lenkijos grigališkojo choralo specialistų, Fryderyko Chopino muzikos universiteto Varšuvoje profesorius, dirigentas, vargonininkas ir kompozitorius Michałas Sławeckis, nuo 2019 m. bendradarbiaujantis su „Schola Gregoriana Vilnensis“. Čia verta prisiminti 2020 m. jų bendrai parengtą koncertinę programą „Ave Maria. Ave Maris stella“, tapusią šios plokštelės pagrindu. M. Sławeckis, džiaugdamasis šiuo projektu, itin šiltai atsiliepė apie ansamblį: „Nelengvos užduoties prikelti senąjį bernardinų muzikinį paveldą ėmėsi „Schola Gregoriana Vilnensis“ – daugiau kaip 30 metų gyvuojantis, savitas atlikimo tradicijas puoselėjantis kolektyvas, ištikimas būdingajam Romos liturginiam giedojimui.“

Kompetentinga kūrybinė projekto komanda grigališkojo choralo profesionalams ir mėgėjams padovanojo išties vertingą kultūrinį palikimą. Estetišką kompaktinės plokštelės dizainą ir maketą parengė dailininkė Jūratė Juozėnienė. Čia panaudota pirmoji raidė iš Žolinės (Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų) mišių įžangos giesmės Gaudeamus (plokštelėje įrašas nr. 2).

Prie kompaktinės plokštelės pridėta knygelė itin informatyvi, tekstas pateiktas net keturiomis kalbomis: lenkų, italų (aut. M. Sławeckis), lietuvių (vert. B. Baublinskienė) ir anglų (vert. Viltė Gridasova). Knygelėje M. Sławeckis klausytoją supažindina su projekto konceptu, liturginio giedojimo svarba, taip pat glausta rankraščio istorija. Greta to muzikologė B. Baublinskienė trumpai pristato M. Sławeckio bei „Schola Gregoriana Vilnensis“ veiklą.

Leidinio įrašų apimtis – 14 numerių, kurie apima Žolinės iškilmių ir Dievo Motinai skirtus kūrinius iš visų liturginių metų repertuaro. Kaip ir rašoma knygelėje: „<...> plokštelės programa pristato plačią bernardinų repertuaro panoramą ir nuo amžių naudotas liturgines knygas.“ Įdomu, kad paskutinę giesmę – grigališkąjį himną „Ave Maris stella“ – dirigentas M. Sławeckis papildė harmonizuotais intarpais.

Įrašai atlikti Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčioje, kuri puikiai tiko gražiausioms grigališkojo choralo skambesio galimybėms užfiksuoti. Įrašymu, montažu ir garso suvedimu pasirūpino nūdienos muzikų pasitikėjimą pelniusi „MAMA Studios“ komanda (Arūnas Zujus, Justina Šimonytė, Vytautas Bedalis). O paties ansamblio „Schola Gregoriana Vilnensis“ giedojimas sužavėjo originalumu ir precizika. Girdėti, kad buvo pasitelktas seniausias liturginės muzikos atlikimo paveldas, sykiu gretinant Vilniaus melodines versijas. Melizmų viražai subtiliai susipynė su grigališkojo choralo aukso amžiui būdingu laisvu ritmu.

Grįžtant į balandžio 24 d. koncertą norisi pabrėžti, kad Bernardinų bažnyčios visos sėdimos vietos buvo užpildytos. Tai byloja apie grigališkojo choralo tradicijos aktualumą bei klausytojų norą sekti jos tęstinumą. Džiugino ir tai, kad „Schola Gregoriana Vilnensis“ kantorė ir muzikologė B. Baublinskienė koncerto muzikinę dalį papildė žodine, supažindindama klausytojus su atliekamomis giesmėmis, dirigentu ir pačiu ansambliu. Koncerte skambėję kūriniai, kaip ir pats grigališkojo choralo žanras, mena tam tikrą paslaptį. Neabejoju, kad klausantis tokios muzikos buvo palytėti giliausi žiūrovų psichologijos ir mentaliteto klodai. Nuoširdūs sveikinimai visai projekto kūrybinei komandai, taip pat linkėjimai nenustoti puoselėti ilgaamžę tradiciją!