Muzika
Gausus būrys vokalinio meno gerbėjų balandžio 18 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje klausėsi pirmą kartą į Lietuvą atvykusios įžymiosios amerikietės Renée Fleming koncerto. Tarp gerokai iš anksto besirenkančios publikos buvo matyti žinomi Kauno meno, mokslo, verslo atstovai, daugybė atpažįstamų veidų iš sostinės teatrų ir koncertų salių. Nenuostabu, juk Fleming dainavimu žavisi ne tik Amerikos ir Vakarų pasaulio piliečiai, jos meninį kelią įdėmiai stebėjo ir tebestebi gausybė operos gerbėjų ir Lietuvoje. Žinomas muzikos kritikas ir įrašų kolekcininkas Edmundas Baltrimas dar ano šimtmečio pabaigoje klausydamasis Fleming įrašytų diskų sušukdavo: „Konec svieta!“ (Pasaulio pabaiga!). Tuomet nebuvo jutubo, kitų technikos gudrybių, tad ponas Baltrimas besidominčiuosius geraširdiškai kviesdavo pasiklausyti įrašų. Gėrėjimuisi nebuvo ribų.
Nuo pirmosios Fleming kompaktinės plokštelės, išleistos 1992 m., iki 2021 m. pasirodžiusios naujausios, skirtos gamtai ir jos išsaugojimui (ją prieš kelias dienas pristatė LRT Klasikos radijas) ji įrašė gausybę vokalinių kūrinių nuo operos iki džiazo, operos teatruose sukūrė dešimtis vaidmenų. Jų dalį galima pamatyti išleistuose DVD, tarp kurių ypač įsimintina Maršalienė Richardo Strausso „Rožės kavalieriuje“ (du šios operos pastatymus iš „Metropolitan“ operos transliavo „Forum Cinemas Vingis“). Dainininkės nuostabaus grožio sopranas, jos repertuaro įvairovė ir tobulas atlikimas stulbina. O už šios tobulybės jauti plazdant nepaprastai jautrią širdį. Virpantį gyvą jos pulsą jutome ir šiame koncerte. Iš scenos sklido ypatinga šiluma, nuoširdumas ir aukščiausio lygio sceninė kultūra.
Dainininkės atliekami kūriniai atspindėjo milžinišką jos repertuarą nuo baroko iki Brodvėjaus miuziklų. Skambėjo arijos iš Händelio, Verdi, Puccini, Leoncavallo, Cilea operų. Be numatytų kūrinių, atlikti trys bisai – Gershwino „Sommertime“, Loewe „I Could Have Danced all Night“ ir Ukrainai skirta Schuberto „Ave Maria“.
„Kaip greta soprano galėtų nebūti tenoro?“ – klausė koncerto vedėjas Julijus Grickevičius. Taigi, tenoras buvo – tai vienas garsiausių Lietuvos dainininkų Edgaras Montvidas. Nuoširdžiai džiaugėmės, kad užduotį būti tokios solistės partneriu jis vykdė tiesiog pavyzdingai. Montvidas jaudinančiai padainavo Roberto ariją iš Puccini operos „Vilisės“, Kavaradosio – iš „Toskos“, o duetuose iš „Traviatos“ ir „Bohemos“ buvo labai jautrus ir džentelmeniškas viešnios partneris. Nė vieno nereikalingo gesto, tik išraiškingas ir įtaigus dainavimas. Rita Preikšaitė taip pat sėkmingai atliko svarbias Emilijos replikas Dezdemonos priešmirtinėje scenoje su „Ave Maria“ iš „Otelo“.
Koncertą organizavo Kauno miesto simfoninis orkestras ir jo vadovas Algimantas Treikauskas, orkestrui dirigavo Constantine’as Orbelianas, parengęs su šiuo kolektyvu daug itin pavykusių tarptautinių projektų. Ir orkestras, ir koncerte dalyvavęs Kauno valstybinis choras (jam vadovauja Robertas Šervenikas) savo programos dalį atliko labai sėkmingai. Visi koncerto organizatoriai nusipelnė nuoširdžios klausytojų padėkos. Vis dėlto negalime nematyti antrosios medalio pusės: pasaulinę vokalo garsenybę priimame... sporto salėje. Didžiulė gėda, kad per tris nepriklausomybės dešimtmečius taip ir nepasistatėme padorios koncertų salės nei Kaune, nei Vilniuje.
