7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tobula dovana

Kamerinio orkestro „O/Modernt“ ir smuikininko bei dirigento Hugo Ticciati koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Aldona Eleonora Radvilaitė
Nr. 16 (1423), 2022-04-22
Muzika
Hugo Ticciati ir kamerinis orkestras „O/Modernt“. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati ir kamerinis orkestras „O/Modernt“. D. Matvejevo nuotr.

Sunku žodžiais apsakyti nuostabios muzikos poveikį po apsilankymo Nacionalinėje filharmonijoje balandžio 13 dieną. Tai buvo tarsi priešvelykinis susikaupimas, nuveiktų darbų ar įvykių apmąstymas pirmoje koncerto dalyje ir džiūgavimas, pakili nuotaika, galvojant apie bundančią gamtą, kūrybą, antroje dalyje. Koncertavo jauno smuikininko iš Didžiosios Britanijos Hugo Ticciati įkurtas kamerinis orkestras „O/Modernt“ iš Švedijos, kuriame groja talentingi atlikėjai iš visos Europos. Per pastarąjį dešimtmetį šis kolektyvas pelnė tarptautinį pripažinimą, jau koncertavo ne vienoje prestižinėje pasaulio salėje, nuolat dalyvauja įvairiuose edukaciniuose projektuose Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Indijoje. Smuikininkas H. Ticciati jau yra griežęs Nacionalinės filharmonijos scenoje su styginių kvartetu „O/Modernt“. 2011 m. jis įkūrė to paties pavadinimo festivalį, kuris vyksta Švedijoje.

 

Kaip skaitome filharmonijos redaktorės Justos Adomonytės-Šlekaitienės parengtoje koncerto programėlėje, H. Ticciati garsėja intelektualiu požiūriu į muzikavimą, kurį sieja su literatūra, filosofija ir netgi meditacija. Smuikininkas griežia įvairiausią repertuarą nuo Johanno Sebastiano Bacho iki Alfredo Schnittke’s, daugiau kaip 40 opusų jam yra paskyrę šių dienų kompozitoriai. Jis taip pat improvizuoja su vienuoliais Indijoje arba kuria novatoriškas programas savo kameriniam orkestrui.

 

Koncerte visų pirma nustebino naujoviškas senosios ir naujosios muzikos jungimas į vientisą darinį. Teigiamai nuteikė ir rafinuotai apgalvotos, didžiulio atlikėjų ir klausytojų susikaupimo pareikalavusios programos trukmė. Vien pamačius koncerto programą kilo klausimas, kaip įmanoma sklandžiai apjungti tokius įvairiais aspektais skirtingus kūrinius kaip Arvo Pärto „Fratres“ smuikui ir styginiams, Hildegardos Bingenietės giesmę „Vos flores rosarum“ (Johanneso Marméno aranžuotė) ir Ludwigo van Beethoveno trečią dalį iš Styginių kvarteto Nr. 15 a-moll, op. 132. Paaiškėjo, kad ši muzika skambės be pertraukos.

 

Visi gerai žinome Vokietijoje gyvenančio estų kompozitoriaus Pärto „Fratres“ („Broliai“), kuris reprezentuoja 8-ajame dešimtmetyje jo sukurtą tintinnabuli (varpelių skambėjimas) stilių. Kūrinys turi daugybę versijų įvairioms instrumentų sudėtims. Vilniuje skambėjo versija smuikui solo ir orkestrui. Po šio įspūdingo, nepaprastai sukauptai, spalvingai atliekamo kūrinio (solavo H. Ticciati) tuoj pat pasigirdo neįprastos tėkmės, didoko kolektyvo meistriškai tyrai ir pianissimo traktuojama XII a. viduramžių mistikės, krikščionių šventosios, kompozitorės, poetės, Benediktinių ordino vienuolyno abatės Hildegardos Bingenietės giesmė (responsoriumas). Ilgom frazėm vingiuojanti solinė partija orkestro skambesių fone veikė hipnotizuojamai. Tada lyg nepastebimai prisijungė ir Beethoveno styginių kvarteto lėtoji dalis, pavadinta „Šventoji sveikstančiojo padėkos giesmė Dievybei“. Kolektyvas muziką traktavo panašiai, meditatyviai, tik pati muzika jau tapo įvairesnė, ypač dinamiškai. Įspūdis buvo stulbinantis – lyg atlikėjų ir klausytojų bendra malda.

 

Visiškai pritrenkė iš esmės kitokiu stiliumi traktuojamų antros koncerto dalies kūrinių įtaiga. Henry Purcello Čakona g-moll nedidele pertraukėle buvo atskirta nuo Benjamino Britteno „Variacijų Franko Bridge’o tema“, op. 10. Čakoną atliko tik styginių kvintetas, griežęs labai gyvybingai, grakščiai. Beje, šio kamerinio orkestro atlikėjai, žinoma, išskyrus violončelininkus, griežia stovėdami. Ypač ryškų, modernų, žaižaruojantį įvairios tematikos ir nuotaikų kaita kūrinį Brittenas sukūrė pagerbdamas savo mokytoją ir žymų menininką Bridge’ą. Opusą sudaro introdukcija, tema ir 10 variacijų. Savo rankraštyje Brittenas užrašęs, kad kiekviena variacija atspindi kurį nors Bridge’o asmenybės bruožą: Adagio – dorumą, principingumą, „Maršas“ – energiją, „Itališka arija“ – humorą, „Romansas“ – žavesį, „Vienos valsas“ – entuziazmą, Moto perpetuo – gyvybingumą ir t.t. Nepaprastai gyvai, ryškiai traktuojama muzika žavėjo tyrais skambesiais, jaunatvišku užsidegimu, ypač išraiškingai buvo atliekamos solinės įvairių instrumentų partijos. Per visą koncertą stebino dviejų kontrabosininkų išgaunami labai kokybiški, raiškūs skambesiai.

 

Bisui H. Ticciati kolektyvas pateikė dar vieną dovaną – tobulai interpretuotą Juozo Naujalio „Svajonę“.

Hugo Ticciati ir kamerinis orkestras „O/Modernt“. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati ir kamerinis orkestras „O/Modernt“. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati ir kamerinis orkestras „O/Modernt“. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati ir kamerinis orkestras „O/Modernt“. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati ir kamerinis orkestras „O/Modernt“. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati ir kamerinis orkestras „O/Modernt“. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati ir kamerinis orkestras „O/Modernt“. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati ir kamerinis orkestras „O/Modernt“. D. Matvejevo nuotr.