Stasio Vainiūno konkurse (II)

Kovo 26 – balandžio 2 dienomis Vilniuje vyko IX tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas. Kamerinių ansamblių kategorija sulaukė didžiulio jaunųjų muzikantų dėmesio – net 19 dalyvių iš JAV, Kanados, Ekvadoro, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Belgijos, Šveicarijos, Austrijos, Čekijos, Lenkijos, Lietuvos, Estijos, Rumunijos, Indonezijos, Malaizijos, Taivano ir Japonijos. Varžėsi 13 duetų ir penki trio. Deja, šių metų konkurse nesulaukėme nė vieno styginių kvarteto ar kvinteto.

Ansamblių pasirodymus vertino tarptautinė žiuri: komisijos pirmininkas – violončelininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kamerinio ansamblio katedros vedėjas prof. Rimantas Armonas; pianistas prof. Petras Geniušas; smuikininkas, Europos kamerinės muzikos mokytojų asociacijos (ECMTA) įkūrėjas-narys prof. Petras Kunca; lenkų pianistas, Vroclavo Karolio Lipińskio muzikos akademijos ir Poznanės Ignaco Jano Paderewskio muzikos akademijos profesorius Grzegorzas Kurzynskis; estų pianistė, aktyviai koncertuojanti kaip kamerinių ansamblių narė, ECMTA pirmininkė Marje Lohuaru; altininkas, Latvijos muzikos akademijos profesorius Arigo Štrālis ir smuikininkė, Stasio Vainiūno duktė prof. Audronė Vainiūnaitė.

Trumpam grįžkime į IX tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso preliudą, kai kovo 26-ąją Šv. Jonų bažnyčioje vyko renginio atidarymo koncertas „Muzikinės klajonės“. Čia pianistas, praėjusio konkurso finalininkas Vincenzo De Martino drauge su Vilniaus universiteto kameriniu orkestru (meno vadovas Modestas Jankūnas) atliko melodiškai ir harmoniškai spalvingą Vainiūno Koncertą fortepijonui ir kameriniam orkestrui Nr. 4, op. 40. Antroje koncerto dalyje skambėjo pirmą kartą Lietuvoje atliekamas žydų kilmės ukrainiečio Aleksejaus Shoro neoromantinio stiliaus Koncertas violončelei ir styginių orkestrui „Muzikinės klajonės“, solistė violončelininkė Žana Miniotaitė. Pabrėžtina, kad abu solistai buvo puikiai pasirengę techniškai ir kūrinius atliko su atsidavimu. Taip pat pagirtinas VU kamerinio orkestro ir jo vadovo įdėtas triūsas ir aistra. Tačiau akustika nebuvo palanki. Klausytojams, sėdintiems vidurinėse bažnyčios eilėse ar toliau, orkestro ir solisto partijos liejosi į bendrą visumą. Galbūt ateityje ir organizatoriams vertėtų atkreipti dėmesį į kokybiškesnio įgarsinimo galimybes.

Balandžio 1 d. vykusio kamerinių ansamblių kategorijos finalo diena buvo itin ilga ir įtempta. Nemenkas iššūkis teko komisijai, turėjusiai atidžiai išklausyti devynis finalininkų pasirodymus – penkis duetus (smuikas ir fortepijonas; violončelė ir fortepijonas) bei keturis trio (smuikas, violončelė ir fortepijonas). Privalomos programos trukmė finale – iki 50 minučių.

Rinkdamiesi finalinį repertuarą atlikėjai neturėjo daug laisvės. Duetams reikėjo atlikti vieną iš romantizmo epochos sonatų smuikui ir fortepijonui (Franzo Schuberto, Césaro Francko, Antonino Dvořáko, Karolio Szymanowskio, Johanesso Brahmso, Edvardo Griego, Roberto Schumanno) bei vieną XX arba XXI a. kompozitoriaus kūrinį. Trio buvo privaloma atlikti vieną romantizmo epochos fortepijoninio trio opusą bei XX ar XXI a. kompozitoriaus kūrinį. Manyčiau, tokia strategija tikslinga vertinant atlikėjų pasirodymus. Pernai rugsėjį teko gyvai stebėti Taline vykusį I tarptautinį fortepijoninės kamerinės muzikos konkursą ,,Talinas 2021“. Dalį programos konkursantai galėjo pasirinkti visiškai laisvai. Tokiais atvejais kyla klausimas, ar tikrai įmanoma lyginti ir vertinti, tarkime, Johanno Sebastiano Bacho sonatą smuikui ir fortepijonui bei to paties žanro ir sudėties Philipo Glasso kūrinį. Tad logiška, kad tarptautiniame S. Vainiūno konkurse yra nustatyti reikalavimai dėl repertuaro. Pastebėta, kad daugelis kamerinių ansamblių pasirinko atlikti Brahmso opusus. Atsispirti šio kompozitoriaus kamerinės muzikos lyrinei traukai išties sunku. Tačiau jaunosios kartos muzikams siūlytina panardyti ir kitų kompozitorių romantikų kūrybiniuose kloduose.

Norėtųsi trumpai aptarti visų finalo prizininkų pasirodymus, kurių įvertinimai nebuvo netikėti. Pirmoji premija (4000 eurų) skirta fortepijoniniam trio iš Čekijos „Trio Bohémo“. Jų biografijoje aprašyta įspūdinga sceninė patirtis pasitvirtino ir konkurse. Ansamblio nariai – pianistas Janas Vojtekas, smuikininkas Matoušas Pěruška ir violončelininkė Kristina Vocetková – žavėjo aistros muzikai išraiškomis, dideliu susikaupimu, dėmesingu įsiklausymu į partnerių atliekamus melodijos vingius, harmonijos kaitą. Ansamblis pelnė ir specialųjį prizą (500 eurų) už geriausią Vainiūno kūrinių atlikimą I ture bei koncertinį prizą – pasirodymą muzikiniame festivalyje „Kintai 2022–2023“. Antrąja premija (3000 eurų) apdovanotas duetas iš Prancūzijos „Duo Arborescence“. Drąsiai galiu teigti, kad šio ansamblio ateities perspektyvos itin šviesios. Dueto narių – smuikininkės Irisos Scialom ir pianisto Antonino Bonnet – emocinis ryšys itin glaudus, o tai dažnai daro didžiulę įtaką gerai kamerinės muzikos atlikimo kokybei. Tačiau ansamblio nariams norėtųsi palinkėti mažiau susikaustymo. Trečiąją premiją (1500 eurų) pasidalino du kameriniai ansambliai – „De Beauvoir Piano Trio“ (Prancūzija, Didžioji Britanija, Kanada) bei smuiko ir fortepijono duetas „Duo Sarasvathi-Nowak“ (Indonezija, Lenkija). Remdamasi subjektyvia nuomone, premiją būčiau linkusi skirti tik „De Beauvoir Piano Trio“, nes „Duo Sarasvathi-Nowak“ veikiau atrodė lyg solistas ir koncertmeisteris.

Diplomai (500 eurų) skirti trims kameriniams ansambliams. „Duo Andersson-Ivanovaite“ – charizmatiškasis pianisto Pauliaus Anderssono ir smuikininkės Julijos Ivanovaitės duetas – taip pat pelnė publikos prizą (600 eurų, steigėjas Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas). Nors didžioji dalis jų pasirodymo skambėjo mf-ff dinaminėje amplitudėje, linkėčiau patyrinėti ir piano skalės grožį bei paieškoti įvairesnės artikuliacinės raiškos. Diplomas skirtas ir violončelininkės Nadjos Stiegler ir pianistės Marios Kasznios duetui „DuoArte“ bei „Meta Piano Trio“ – smuikininkei Marijai Pranskutei, violončelininkui Deividui Dumčiui ir pianistei Julijai Bagdonavičiūtei. Pastarieji dalį programos labai sėkmingai atliko minėtame praėjusių metų konkurse Taline ir pelnė III premiją. Galbūt per ilgai atliekama ta pati programa šiek tiek praranda savo žavesį ir patiems atlikėjams?

Svarbu paminėti ir specialiuosius prizus: „Cuore Piano Trio“ iš Lenkijos buvo apdovanoti Audronės Vainiūnaitės prizu (600 eurų), ansamblis „Duo Ormaza“ iš Ekvadoro – Birutės Vainiūnaitės įsteigtu prizu (600 eurų) už puikų Vainiūno sonatos smuikui ir fortepijonui atlikimą.

Pastebėjau, kad kamerinių ansamblių kategorija sulaukė mažesnio organizatorių dėmesio ir publikos susidomėjimo. Pianistų konkurso finalas buvo tiesiogiai transliuojamas LRT, Kauno filharmonijos salėje susirinko gausus būrys žiūrovų, renginį vedė ir kiekvieną dalyvį pristatė net dvi pranešėjos. O per kamerinių ansamblių finalą vedėja tik renginio pradžioje pristatė komisijos narius ir kitą bendro pobūdžio informaciją, transliaciją buvo galima stebėti „YouTube“ platformoje, o atliekamos muzikos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje gyvai klausėsi vos keletas žiūrovų. Gal būtų verta pasvarstyti apie atskiro tarptautinio kamerinių ansamblių konkurso Vilniuje įsteigimą ir rengti daugiau tokio pobūdžio koncertų ar net edukacijų jaunimui?

Nuoširdžiai sveikinu visus kamerinių ansamblių kategorijos dalyvius ir prizininkus. Nepaliaukite tobulėti ir puoselėti muzikinės draugystės, kuri ansamblyje ypač svarbi!