7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Nesunaikinama

Mintys po virtualaus koncerto Anatolijaus Šenderovo atminimui

Laimutė Ligeikaitė
Nr. 40 (1361), 2020-11-20
Muzika
Džeraldas Bidva, Pavelas Giunteris ir Anatolijus Šenderovas. 2014 m. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva, Pavelas Giunteris ir Anatolijus Šenderovas. 2014 m. D. Matvejevo nuotr.

„Nesunaikinamieji“ („The Expendables“) – yra toks populiarus veiksmo filmas su žymiausiomis Holivudo žvaigždėmis. Bet man šis pavadinimas vis iškyla dėl sąsajų su visiškai kitokiu reiškiniu – su nei laiko, nei aplinkybių, nei užmaršties nesunaikinama Anatolijaus Šenderovo muzika. Ji ir po autoriaus netekties gyvybinga scenose, atlikėjų repertuaruose, įrašų albumuose. Anksčiau ir pats Šenderovas savo kūriniams nuolat suteikdavo vis naują kvėpavimą, kad jie kaskart prabiltų vis kitais instrumentais, naujomis aranžuotėmis, redakcijomis, nuoširdžiomis dedikacijomis ištikimiems atlikėjams. Net ir pandemija nesugebėjo nutildyti jo muzikos. Nacionalinės filharmonijos planuotą trijų koncertų ciklą, skirtą Šenderovo atminimui, dėl karantino teko atšaukti. Tačiau filharmonija rado puikią išeitį: didelė dalis iš koncertuose turėjusios skambėti programos buvo sujungta į vieną virtualų koncertą – lapkričio 14-ąją klausytojus pakvietė filharmonijos Skaitmeninė koncertų salė www.nationalphilharmonic.tv. Labai patogu, o ir auditorija tapo kur kas platesnė (taip pat buvo transliuojama per filharmonijos „Facebook“ paskyrą ir lrytas.lt). Šenderovo muzika ir vėl skamba, nesunaikinama net karantino!

 

Apie filharmonijos Skaitmeninės koncertų salės garso ir vaizdo kokybę daug kalbėti jau nė nereikia – „Grammy“ nominantų Viliaus ir Aleksandros Kerų rengiamos transliacijos yra neabejotino profesionalumo, švaraus garso, aukštos vaizdo estetikos. Šis naujas virtualus kokybės ekvivalentas leidžia pasijusti tikro (gyvo) koncerto dalyviu, kai po paskutinio akordo, net ir žiūrint namuose, norisi ploti ir šaukti „bravo“. Tokį efektą lemia ir transliacijoms pasirenkami geriausi Lietuvos atlikėjai.

 

Pirmiausia būtent atlikėjams Šenderovas kūrė nuoširdaus bendravimo šventę, o „kiekvienas jo kūrinio pasirodymas buvo didžiulis muzikinis įvykis, tarsi festivalis, į kurį atvykdavo daugybė jo bičiulių ir atlikėjų iš viso pasaulio“, – prisimena filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė. Virtualią Šenderovo muzikos šventę surengusi filharmonija šįkart sumanė ir naują koncerto formą: greta muzikos, ekrane atsiminimais dalijosi iš JAV atvykusi kompozitoriaus duktė Žaneta Brandt, ištikimi atlikėjai, o transliacijos pradžioje nuoširdų žodį taręs dirigentas Modestas Pitrėnas pasirengimą šiam koncertui pavadino „rekolekcijomis su Anatolijumi“.

 

Kompozitoriaus dukra Žaneta prisiminė, kad jos tėvelis keliais koncertais filharmonijoje planavo švęsti savo jubiliejų, buvo jau apgalvojęs programą. „Jei dabar jis būtų su mumis, įdomu, ką galvotų per šią pandemiją, kaip gyventų?“ – kalbėjo dukra, nė kiek neabejodama, kad kompozitorius rastų būdų muziką ir kultūrą skleisti ir toliau. Žaneta prisiminė ir savo vaikystę, kai repeticijose filharmonijoje matydavo dar ir savo senelį – Michailą Šenderovą, žymų violončelininką.

 

Dar viena tą vakarą ištransliuota džiugi žinia – Šenderovo kūrybos fenomenas įamžintas monografijoje! Muzikologė, Šenderovo kūrybos tyrinėtoja Kamilė Rupeikaitė ekrane pristatė ką tik iš spaustuvės atkeliavusią savo knygą „Dialogai. Kompozitorius Anatolijus Šenderovas“ ir pasidžiaugė, kad būtent šiemet, kai minime kompozitoriaus 75-metį, pavyko ją išleisti. Sveikinu autorę ir tikiuosi, kad karantinas nesutrukdys rasti būdų norintiems knygą įsigyti. Be to, Šenderovo muzika skamba dar vienoje naujoje kompaktinėje plokštelėje, išleistoje mecenato Jono Žiburkaus ir David Geringo iniciatyva. Plokštele pasidžiaugusi pianistė Indrė Baikštytė prisiminė ir smagias vaikystės akimirkas, kai pas jos senelį, kompozitorių Eduardą Balsį, ateidavo studentas – Anatolijus Šenderovas, ir padėkojo likimui už galimybę kūrybiškai bendrauti su juo ne vieną dešimtmetį, gavus iš jo „ypatingą įkrovą muzikai, darbui, požiūriui į meną“.

 

Nuosekliai ir apgalvotai sudarytą koncerto programą pradėjo Ingrida Armonaitė, pagriežusi „Cantus ir memoriam Jascha Heifetz“. Pirmajam J. Heifetzo konkursui parašytas kūrinys tapo bene ryškiausiu opusu smuikui solo dabartinėje Lietuvos muzikoje. Nors jaunieji atlikėjai ar konkursantai čia labiau ieško (ir randa) įdomių techninių užduočių, manyčiau, šį kūrinį griežiant patyrusiam atlikėjui, jis atsiskleidžia dar gilesnėmis, asmeninėmis, istorinėmis plotmėmis. I. Armonaitė šioje gana trumpoje miniatiūroje sugebėjo ir perteikti dramatizmą, ir paskleisti savotišką Heifetzo laikų nostalgijos nuotaiką.

 

Jau minėto garsaus violončelininko Michailo Šenderovo įtaka sūnaus kūrybai buvo akivaizdi – vieni nuostabiausių Šenderovo opusų yra skirti būtent violončelei, nors tam reikšmę turėjo ir puikūs dabarties atlikėjai. Vienas iš Šenderovo kūrybinių pakeleivių „Armonas-Uss duo“ – Rimantas Armonas (kurio jubiliejui prieš keletą metų Šenderovas skyrė Koncertą violončelei ir orkestrui Nr. 3) ir Irena Uss – šįkart pateikė porą kamerinių opusų. „Keturios miniatiūros“ violončelei ir fortepijonui patyrusių atlikėjų rankomis suskambo raiškiai ir sodriai, o trečią kūrinio dalį Andante non troppo pavadinčiau vienu gražiausių Šendrovo kūrybos epizodų, kurį duetas perteikė kaip gilų, gyvenimo patirties padiktuotą dialogą. Vienas populiariausių Šenderovo kamerinių kūrinių – „Dvi Sulamitos giesmės“ – turi net keliolika autoriaus parengtų versijų. „Armonas-Uss duo“ gražiai atskleidė savitą kūrinio melodiškumą, violončelės ir fortepijono linijų sąveiką, solinio išsisakymo epizodus.

 

Itin laukta vakaro akimirka – paskutinio kūrinio „Po liūdesio sparnais“ fleitai, altui ir fortepijonui atlikimas. „Man pasirodė, kad Samuelio Bako paveikslo pavadinimas „Po liūdesio sparnais“ („Under the Wings of Sorrow“) labai tiktų ir mano kūriniui, kurį įkvėpė mintys apie gyvenimo grožį ir trapumą“, – ataidi kompozitoriaus mintys apie paskutinį opusą. Šis Bako paveikslas prasmingai pasirodydavo ekrane, kūrinį inicijavusiam ansambliui „Vilniaus arsenalas“ – Laima Šulskutė (fleita), Rolandas Romoslauskas (altas), Sergejus Okruško (fortepijonas) – interpretuojant dar daugeliui negirdėtą Šenderovo muziką. Pirmas įspūdis – melancholija, šviesus liūdesys, susitikimas tam, kad atsisveikintume...

 

„Kol aš groju, grosiu Tavo muziką“, – transliacijoje pasisakė perkusininkas Pavelas Giunteris ir su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, atliko jam dedikuotą Koncertą perkusijai ir styginiams „...per Giunt“. Čia jau dėmesį kaustė Šenderovo muzikai būdingi kontrastai – nuo subtilių vibrafono garsų ir orkestro pp iki triukšmo, šaižių kirčių, nuo raibuliuojančios ritmų kaitos, virtuazerijos iki lėtos tėkmės ir melodingų frazių. Jautėsi, kad P. Giunteris kūrinyje tiesiog gyvena (grojo nė nežvilgtelėdamas į partitūrą), tai jo komfortiška erdvė, kurią jam suteikė Šenderovas.

 

Programos finalui pasirinktas vienas giliausių Šenderovo opusų – Koncertas smuikui ir orkestrui, kurį solistas Džeraldas Bidva su Lietuvos kameriniu orkestru yra įrašęs į kompaktines plokšteles „Confession“, „Baltic Concerti“ („Odradek Records“ ), griežęs Frankfurto „Alte Oper“ Europos centrinio ir Lietuvos banko organizuotų Lietuvos kultūros dienų proga. „Kai per repeticiją grojau taip, kaip užrašyta natose, Šenderovas pasakė: „O tu pasakok savo istoriją.“ Jis nuolat ieškojo. Mes kartu nuolat ieškojome, ir per jo muziką pats suradau save“, – sakė Dž. Bidva.

 

Koncertas smuikui ir styginių orkestrui, papildytas fortepijono (Indrė Baikštytė) ir perkusijos (P. Giunteris) tembrais, sukrečia itin intymiu išsisakymu, prisipažinimu, žmogaus būties trapumo iliuzija. Audringesnės emocinės būsenos netrukus išsisklaido kaip žemiškos smulkmenos ir ypač jautriai klausytoją paliečia paskutinių taktų skambesio pragiedrėjimas ir tyla, pakylėjanti ligi savito sakralumo. Šis kūrinys yra tikra ir LKO, ir Dž. Bidvos repertuaro puošmena, atlikėjai šią muziką interpretuoja labai nuoširdžiai.

 

Išjungus tokią koncerto transliaciją lieka dar ilgas šios muzikos apmąstymų šleifas. Tuomet dar stipriau juntamas kontrastas su vienadiene medijų kanalų produkcija. Bet ši muzika, dar kartą įsitikinau, nesunaikinama net ir bendro nuskurdinto kultūrinio fono.

Džeraldas Bidva, Pavelas Giunteris ir Anatolijus Šenderovas. 2014 m. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva, Pavelas Giunteris ir Anatolijus Šenderovas. 2014 m. D. Matvejevo nuotr.
Kamilės Rupeikaitės monografija „Dialogai. Kompozitorius Anatolijus Šenderovas“
Kamilės Rupeikaitės monografija „Dialogai. Kompozitorius Anatolijus Šenderovas“
Pavelas Giunteris, Modestas Pitrenas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Pavelas Giunteris, Modestas Pitrenas ir Lietuvos kamerinis orkestras
„Armonas-Uss duo“
„Armonas-Uss duo“
Džeraldas Bidva ir Lietuvos kamerinis orkestras
Džeraldas Bidva ir Lietuvos kamerinis orkestras
Džeraldas Bidva, Modestas Pitrenas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Džeraldas Bidva, Modestas Pitrenas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Ingrida Armonaitė
Ingrida Armonaitė
„Vilniaus arsenalas“
„Vilniaus arsenalas“