7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Charakteringasis Bachas

Andriaus Žlabio rečitalis Nacionalinėje filharmonijoje

Aldona Eleonora Radvilaitė
Nr. 38 (1359), 2020-11-06
Muzika
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.

Laimingi tie klausytojai, kurie, nepasydami viruso pavojaus, spalio 29-ąją gana gausiai rinkosi į Nacionalinę filharmoniją gyvai pasiklausyti itin mėgstamo pianisto Andriaus Žlabio ir jo traktuojamų Johanno Sebastiano Bacho „Angliškų siuitų“ klavyrui (džiugu, kad nepatekusiems buvo sudaryta galimybė koncertą stebėti Skaitmeninėje filharmonijos salėje nationalphilharmonic.tv). Vos įžengus į filharmonijos pastatą, saugiai ir raminamai nuteikė jame tvyranti tvarka, salėje nebuvo įprasto šurmulio, sumaniai išskirstytos sėdimos vietos sudarė galimybę artimai nebendrauti su kitais klausytojais. Saugumo pojūtis skatino susikaupti genialios Bacho muzikos garsams.

 

Pasaulio kritikai aukštai vertina A. Žlabio gebėjimus: „Lietuvių pianistas A. Žlabys, grodamas nuostabiu garsu, nepaprastai profesionaliai, nepriekaištinga artikuliacija, savo neišsenkančia muzikinių niuansų palete, visiškai atskleidžia Bacho kūrybos pilnatvę“, – rašė Argentinos „La Nacion“. Apie ypatingą pianisto santykį su Bacho muzika byloja ne tik pianisto pasisakymai, bet ir jo programos, girdėtos ir Lietuvoje – Koncertai klavyrui ir orkestrui, Šešios partitos, Fantazija c-moll, „Gerai temperuoto klavyro“ ciklai ir kiti kūriniai. Šįkart intrigavo, kaip A. Žlabys traktuos „Angliškas siuitas“.

 

Šis senovinių šokių ciklas pradedamas preliudu, kuriame apčiuopiami itališko ansamblinio muzikavimo principai. Prie įprastų šokių (alemandos, kurantės, sarabandos ir žigos) įterpti ir kiti – dubliai, burė, gavotai, paspjė ar menuetas, – stilizuoti prancūziška dvasia, juose gausu melizmatikos, kuria A. Žlabys rafinuotai puošė frazes.

 

Publikos dėmesiui pianistas pateikė paeiliui visas šešias „Angliškas siuitas“, kuriose atskleidė ne tik ryškias stilistikos savybes, bet ir nežabotą savo kūrybinę galią, turtingą vaizduotę. Dėl ištobulintų garso tembrų, dinamikos, virtuozinių įmantrybių jis sugebėjo perteikti visiškai skirtingą savo subtilios pajautos kuriamą skambesį. Vyravo įspūdis, kad pianistas savitai improvizuoja ištobulintu klavesinu, skambina lengvu, spalvingu garsu, kuris veržliuose šokiuose tiesiog skrajoja – nors labai greitai, bet preciziškai artikuliuotai. Tada dėmesys nukreipiamas į kitus balsus. Ypač įsimintinos ir jaudinančios buvo atlikėjo traktuojamos alemandos ir sarabandos – tarsi persunktos giliu emociniu susikaupimu, sakralia nuotaika. Smagūs, azartiškai stilingi burė, gavotai ir paspjė.

 

Siuitoje Nr. 1 A-dur (BWV 806) vyravo romantiškas improvizacinis stilius. Nors siuitoje sukomponuoti skirtingų pavadinimų šokiai, jų tematika bei tempai panašūs. Kiek gyvesnė tik žiga. Gal todėl atrodė, kad šioje siuitoje Bachas dar nebuvo išgryninęs savo kuriamų šokių stilistikos. Čia dar nėra ryškių temų ar įsimintinų vaizdinių.

 

Bene populiariausios ir dažniausiai atliekamos Bacho siuitos Nr. 2 a-moll (BWV 807) ir Nr. 3 g-moll (BWV 808), kurių muzika įvairi, stilinga. Jų alemandose ir sarabandose A. Žlabys ypač emocionaliai, sukauptai atskleidė šios muzikos grožį. Energingos, smagios buvo žigos, charakteringi ir kiti šokiai.

 

Dėmesį atkreipė įdomus A. Žlabio sumanymas kiekvienos siuitos dalis pateikti kaip atskirus muzikinius paveikslus: tarp šokių tvyrojo tylos salelės, per kurias pianistas dėmesingai perversdavo natų lapus, susikaupdavo. Atrodė, kad klausytojas, žinoma, ir atlikėjas, gauna progą dar kartą įvertinti ir išgyventi girdėtą muziką.

 

Po pertraukos koncerte girdėjome retai atliekamą siuitą Nr. 4 F-dur (BWV 809), kurios muzika man atrodė kiek mažiau raiški nei kitų, nors pianistas dėjo pastangas skambinti kūrybingai. Paskutinėse dviejose siuitose – Nr. 5 e-moll (BWV 810) ir Nr. 6 d-moll (BWV 811) – A. Žlabys tiesiog stulbino garsų paletės turtingumu, neįtikėtina muzikos raiškos įvairove nuo vos apčiuopiamų pianissimo, stebuklingai gražiai skambančių lėtų epizodų, iki azarto, didžiulės vidinės energijos, kuri išsiliejo paskutinėje siuitos d-moll žigoje, užbaigusioje visą kelionę po Bacho klavyrinės muzikos garsų jūrą. Fortepijonas suskambo pergalingai ryškiai, garsiai, net aštriai, tarsi perduodamas žinią, kad Bacho muzika nemirtinga net ir šiuolaikiniame pasaulyje.

 

Publika negailėjo ovacijų po kiekvienos siuitos, bet po triumfuojančio finalo pasipylė ir šūksniai „bravo“. Jau laukiame kito koncerto. Ką A. Žlabys vėl pateiks iš turtingo savo repertuaro?

Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.