7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Beethovenas ir Baltija

Orkestro „Accademia Baltica“ koncertas Vilniuje

Rita Nomicaitė
Nr. 34 (1313), 2019-10-25
Muzika
Orkestras „Accademia Baltica“, dir. M. Barkauskas. M. Endriuškos nuotr.
Orkestras „Accademia Baltica“, dir. M. Barkauskas. M. Endriuškos nuotr.

Minėdami atkurtų valstybių 100-metį, trijų Baltijos sesių muzikai, mažiau ar daugiau dairydamiesi vieni į kitus, parengė, dabar galime apibendrinti, savojo meno spektrą, įtraukdami nacionalinio masto kūrinius bei atlikėjus ir pristatydami jaunuosius talentus. Kalbant apie pastaruosius ypač verta paminėti neišblėsusį prisiminimą palikusį 2018 m. Thomo Manno festivalio sumanymą: studijų savaitę, per kurią kamerinis choras „Aidija“ (vadovas Romualdas Gražinis) rengė estų, latvių bei lietuvių choro muzikos koncertą, padedamas trijų jaunųjų dirigentų iš kiekvienos šalies. Estijos muzikos ir teatro akademija atsiuntė studentę Leiu Tõnissaar, iš Latvijos Jāzepo Vītolio muzikos akademijos atvyko Matīss Pēteris Circenis, taip pat girdėjome LMTA auklėtinį Mantvydą Drūlią.

 

Valstybingumo šventės pretekstu buvo sukviestas Baltijos šalių akademijų studentų simfoninis orkestras, koncertavęs, kaip primena LMTA spaudos pranešimas, šalių sostinėse, regionuose ir gretimose valstybėse (Vokietijoje, Lenkijoje). O 2019–2020 m. sezoną minint Latvijos ir Estijos aukštųjų muzikos mokyklų 100-metį, susibūrė Baltijos akademijų kamerinis orkestras. Dėl istorinių aplinkybių Lietuvos konservatorijai įsisteigus 15 metų vėliau, dalyvaudami projekte turime progą padėkoti tarpukario Latvijos konservatorijai, išpuoselėjusiai keletą garsiausių mūsų muzikų – Stasį Vainiūną, Vladą Jakubėną, kai kuriuos Dvarionų dinastijos narius. „Valstybių ir aukštųjų mokyklų 100-mečiai – gera proga įvertinti praeitį ir kurti galimybes jauniems talentingiems Baltijos muzikams, idant jie pajustų bendradarbiavimo svarbą savo ateičiai“, – rašoma Latvijos MA išleistame šiųmetės Baltijos akademijos buklete. Nežinia, ar tai poros metų projektas, ar Baltijos akademijos veikla bus tęsiama.

 

Sumanymo tikslas – parengti programą ir ją pristatyti koncertinėse gastrolėse po muzikos akademijas Rygoje (spalio 12 d.), Vilniuje (spalio 13 d.), Taline (15 d.). Tuoj pat ir Helsinkyje, muzikos centre „Camerata“ (17 d.), o 19 ir 20 d. – Sankt Peterburgo Dmitrijaus Šostakovičiaus filharmonijoje ir Šv. Jono bažnyčioje. Visuose prisistatymuose skamba Erkki-Sveno Tüüro, Pēterio Plakidžio ir Ludwigo van Beethoveno kūriniai. Be to, į gastrolių repertuarą įtraukta Justės Janulytės „Naktų ilgėjimas“ (Taline, Helsinkyje, Peterburgo Šv. Jono bažnyčioje), Rygos ir Vilniaus koncertuose – Broniaus Kutavičiaus „Pietų vartai“ iš „Jeruzalės vartų“ ciklo.

 

Su orkestru repetavo tarptautinę patirtį turintys muzikai – buvę „Kremeratos“ koncertmeisteriai Sandis Šteinbergas ir Ērikas Kiršfeldas, danų smuikininkas Arne Ballkas-Mølleris, altininkas Jurgis Juozapaitis, estų fagotininkas Peeteris Sarapuu, suomių trimitininkas Mikka Saarinenas, perkusininkas Cristianas Martinezas (Kolumbija, Danija). Šiaurės pusės koncertus diriguoja latvis Guntis Kuzma, dviem pirmiesiems, Rygoje ir Vilniuje, vadovavo Modestas Barkauskas.

 

Aptardami Baltijos akademijos koncertą Vilniuje, atsižvelkime į pedagoginę sumanymo paskirtį ir pastebėkime ateityje tobulintinus elementus. Pradedant pageidavimu informacijos pateikimui. Bendrą studijų programos „Beethovenas ir Baltija“ bukletą parengė, regis, latviai, ką galima nuspėti iš anglų ir latvių kalbomis pateikiamų tekstų. Ar nevertėtų tokiu atveju Lietuvos akademijai taip pat parodyti truputį ambicijų, nesunkiai išnaudojant informacijos plyšelius? Tarkime, nuosekliai surašyti koncerto programos įdėklą. Koncerto pranešėjai linkėtume nevengti balsių bangavimo, nes tartis kartais keičia žodžių prasmę, ypač minties pabaigoje.

 

Gyvajai praktikai galėtume priskirti programos formavimą. E.-S. Tüüro „Illusions“ (iš triptiko „Action-Passion-Illusion“, 1993) styginiams, P. Plakidžio Koncertas dviem obojams ir styginiams (1982), B. Kutavičiaus „Pietų vartai“ (1994) ir L. van Beethoveno Simfonija Nr. 7 A-dur, op. 92, nuskambėjo nevienodai tvarkingai. Sakyčiau, buvo per sunku. Problematiškas ansamblinio grojimo susiderinimas kiek trukdė išsiskleisti meniškajai pusei, tačiau ar vienas iš akademinio ugdymo tikslų nebūtų interpretacijos išdailinimas?

 

Vakarą pradėjusios energingo ostinatinio judėjimo „Iliuzijos“ traktuotos akcentuojant greitį ir garsų jėgą. Pjesė intriguoja dėl daugybės suvokimo variantų: įsivaizduokime ironiškas ar lengvai trūkinėjančias, žaismingas iliuzijas. Bet kuriuo atveju, kūrinio mintis labiau filosofinė, ko neabejotinai bus pasiekta per kitus pasirodymus, kadangi orkestro styginiai čia grojo nuostabiai vieningai.

 

Jaunuomenės muzikavimo su profesoriais versiją patyrėme aidint P. Plakidžio Koncertui. Solavo Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro obojų grupės koncertmeisteris Egilas Upatniekas ir LMTA Pučiamųjų katedros vedėjas bei naujasis ansamblio „Musica humana“ vadovas profesorius Robertas Beinaris – vienas už kitą puikesni muzikai. Kūrinys itin emocionalus, estetika primenantis Algirdo Martinaičio „Giesmę ateičiai“. Veikalo koncepcija – tarsi mitas. Obojų partijos supina paukščių giesmių motyvus ir jais persiimančias žmonių dainas; lyrinis veikėjas, gamtą stebėjęs iš tolo, pamažu su ja susilieja ir pasiekia tylią giedrą palaimą. Modernus kūrinio perskaitymas iš interpretatorių pusės susiaurino romantinių emocijų spektrą, tačiau taip pabrėžė muzikos skaidrumą ir lengvumą.

 

Prasčiausiai skambėjo „Pietų vartai“. Apeiginių ritualų paslapties persunkta muzikos kalba buvo sunkiai įveikiama ansamblinių užduočių dar stokojančiam kolektyvui; įdomu, kaip sektųsi dirigentui su jo vadovaujamu Šv. Kristoforo kameriniu orkestru? Nekantrautume patirti.

 

Dirigento žvilgsnį į L. van Beethoveno Septintąją girdėjome prieš pora savaičių koncerte ir per tiesioginę transliaciją, kai pirmoje vakaro dalyje Fryderyko Chopino Koncertą e-moll skambino lenkų pianistas Janas Krzysztofas Broja. F. Chopino Koncerto interpretacijoje tikrai dominavo herojiškasis pradas (tokia buvo koncerto programos koncepcija), dar ryškiau – griežiant Septintąją simfoniją. Muzikuojant su jaunimu, simfonijos traktuotė esmingai nesiskyrė: ryžtingi maršai su kai kada išgirstomis lyrinėmis akimirkomis, melodingąjį pradą palikus antrame plane; įtampa stengiantis nesubyrėti jautriausioje vietoje – Allegretto dalies fugato epizode. Studentų orkestras sulig Presto (3-iąja dalimi) ansambliškai susivienijo ir, klasikinį skambesį gražiai atvėręs, su sraunia energija užlėkė į visos simfonijos kulminaciją finalinėje (Allegro con brio) dalyje. Pelnytą gėlių puokštę dirigentas čia pat scenoje padovanojo violončelių grupės koncertmeisterei.

Orkestras „Accademia Baltica“, dir. M. Barkauskas. M. Endriuškos nuotr.
Orkestras „Accademia Baltica“, dir. M. Barkauskas. M. Endriuškos nuotr.
 Egilas Upatniekas ir Robertas Beinaris
Egilas Upatniekas ir Robertas Beinaris
Orkestro „Accademia Baltica“ repeticija LMTA, dir. M. Barkauskas. M. Endriuškos nuotr.
Orkestro „Accademia Baltica“ repeticija LMTA, dir. M. Barkauskas. M. Endriuškos nuotr.