7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

23-iojo Vilniaus festivalio belaukiant

Vilniaus festivalio inf.
Nr. 19 (1298), 2019-05-10
Muzika Anonsai

Mažiau nei mėnuo beliko iki vieno laukiamiausių sostinės muzikos renginių – Vilniaus festivalio. 23-ią kartą rengiamas šis tradicinis festivalis šiemet vyks birželio 3–21 d., o jo programoje numatyti devyni nepamirštami birželio muzikos vakarai.

 

Kuo bus ypatingas 23-iasis Vilniaus festivalis? „Pirmiausia, jis bus po Vilniaus miestą keliaujantis festivalis“, – teigia festivalio vadovė Rūta Prusevičienė. Pagrindinę nuolatinę festivalio erdvę – Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiąją salę – uždarius renovacijai, koncertai rengiami kitose salėse. Ir muzikantams, ir organizatoriams tenka žaismingai derintis prie naujų erdvių ir nuolat būti pasirengus netikėtumams. Tad neatsitiktinai šiųmečio festivalio moto – „Homo ludens“ (žaidžiantis žmogus).

 

„Kadangi daugelyje kalbų „play“, „spielen“, „grać“, „igrat“ reiškia ir žaisti, ir groti muzikos instrumentu, supranti, kodėl mokytis žaisti ir muzikuoti būtina nuo ankstyvo amžiaus. Žaidimas ir jo taisyklių perpratimas bene tvirčiausiai sukabina gyvenimo ir komunikacijos su kitais bei kitokiais struktūras. Vienos seniausių kolektyvinio žaidimo formų – sporto žaidynės, meno festivaliai – ne tik išlaikė savo esmę bei formą, bet ir įsitvirtino kaip patraukliausias dalinimosi fiziniu ir emociniu krūviu būdas. Šiandien visame pasaulyje įvykusi audringa „festivalizacija“ atsispindi ir įspūdingame kultūriniame Vilniaus miesto audinyje, o vieni iš proceso pirmeivių – Vilniaus festivalis bei Vilniaus miesto savivaldybės įstaiga „Vilniaus festivaliai“ – užtikrina nuolatinį kokybinį šio audinio atnaujinimą“, – sako R. Prusevičienė.

 

Pasak Vilniaus mero, moto „Homo ludens“ taikliai apibrėžia ne tik šiųmetinio festivalio, bet ir paties Vilniaus esmę. „Vilnius savo nenusakomu žavesiu nepaliauja stebinti. Žinia, nuostabos užburta siela laisvėja nuo kasdienių rūpesčių ir ima alsuoti kūryba, t. y. žaisti netikėtai atrastomis prasmėmis, idėjomis, naujais įkvėpimais“, – sako Remigijus Šimašius.

 

Bene didžiausiu festivalio netikėtumu galima įvardyti jo pabaigai planuojamą birželio 21 d. Lietuvos rusų dramos teatre vyksiantį teatralizuotą pastatymą „Laukimas“ („Venter“). Tai dviejų menininkų, katalonų režisieriaus Calixto Bieito ir norvegų rašytojo, libreto autoriaus Karlo Ove’s Knausgårdo sumanymas naujai pažvelgti į norvegų epų herojų Perą Giuntą, kartu tai – tarsi negęstančios aistros norvegų kompozitoriaus Edvardo Griego muzikai paliudijimas. Jo gimimą inicijuoja tarptautinis muzikos institucijų tinklas – net trys festivaliai (Bergeno, Tivolio „Summer Classical“ ir Vilniaus), Bilbao teatras „Arriaga“ bei Geteborgo ir Islandijos simfoniniai orkestrai. „Laukimo“ pasaulinė premjera numatyta iškilmingame Bergeno festivalio atidarymo koncerte 2019 m. gegužės 22 d., o jau po mėnesio ši monumentali kompozicija atkeliaus į Lietuvą.

 

„Pagrindinė „Laukimo“ tema sukasi apie mus neišvengiamai ir nuolatos lydintį žmogaus vienatvės klausimą, mažus dalykus ir istorijas, kurie yra mūsų egzistencijos pagrindas“, – sako režisierius Calixto Bieito. Pagrindiniu personažu simfoninei pasijai „Laukimas“ pasirinkta Henriko Ibseno „Pero Giunto“ Solveiga. Anot pasijos „Laukimas“ režisieriaus, Solveigos personažas jau senokai patraukė jo dėmesį. „Prieš kelerius metus stačiau „Perą Giuntą“ bei Toshio Hosokawos operą „Hanjo“. Abiem atvejais mane be galo žavėjo dviejų moterų portretai – Solveiga ir geiša Hanako. Jos abi buvo vienišos ir, regis, ištisą amžinybę laukė sugrįžtant savo vyrų. Apstulbęs stebėjau, kaip jos išgyvena nusivylimą, neviltį, bet išlieka mylinčios, tvirtos ir atkaklios.“

 

O libreto autoriui norvegų rašytojui Karlui Ove’i Knausgårdui šis kūrinys yra visiškai nauja patirtis. „Niekada neteko rašyti sceninio kūrinio, be to, nemaniau, kad kada nors imsiuosi libreto. Mano kūrinio pagrindas – Solveiga, kuri niekur neiškeliauja ir lieka laukti. Solveiga pamažėle gęsta, gyvena tik dėl kitų. O vyras, kurio ji laukia, aktyviai keliauja. Tačiau būtent ji yra tas žmogus, kuris duoda, o Peras Giuntas – tas, kuris ima. Ką iš tiesų reiškia duoti? Ką reiškia laukimas? Kaip tai pakreipia mūsų gyvenimą? Šie klausimai įkvėpė mane parašyti istoriją apie trijų kartų moteris.“

 

Iki „Laukimo“ premjeros Vilniaus festivalio publika įvairiose sostinės erdvėse išvys dar aštuonis koncertus. Festivalį birželio 3 d. koncertų salėje „Compensa“ pradės ryški soul muzikos žvaigždė Madeline Bell ir svinguojantis „Concertgebouw“ džiazo orkestras iš Nyderlandų, skambės legendinių R. Charleso ir S. Wonderio dainos. Birželio 5 d.Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje numatytą egzotišką programą „Kinijos garsai styginiams ir erhu virtuozas Guo Gan“ su Roberto Šerveniko diriguojamu Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) atliks kinų instrumento erhu žvaigždė Guo Ganas. Skambės kinų muzika ir lietuvių kompozitoriaus Ramūno Motiekaičio festivalio užsakymu parašytas kūrinys „Cinema“ kameriniam orkestrui. Į tradicinę festivalio baroko koncerto poziciją šiemet birželio 8 d.Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje numatyti tarptautinis baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“ ir prancūzų violončelininkas Edgaras Moreau. Svečiai atliks įvairių kompozitorių kūrinių programą.

 

Visada maloniai nustebinantis lietuvių atlikėjų rečitaliu, šiemet festivalis irgi neketina nuvilti. Birželio 9 d. Valdovų rūmų Renginių salėje išgirsime sparčiai garsėjantį ansamblį „Synaesthesis“, diriguojamą Karolio Variakojo. Programoje „Abipus geležinės uždangos“ numatyti Pierreʼo Boulezo, Mortono Feldmano, Györgyʼo Ligeti, Broniaus Kutavičiaus ir Alfredo Schnittkeʼs kūriniai. Birželio 11 d. koncerte „Sergejus Krylovas ir draugai“ Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje LKO ir jo meno vadovas, smuikininkas, dirigentas Sergejus Krylovas pasirodys su savo ištikimais scenos partneriais, solistais smuikininkais Pavelu Vernikovu ir Svetlana Makarova. Koncerte dalyvaus ir italų pianistė Gloria Campaner, solo violončele grieš Elena Daunytė. Skambės dviejų bendraamžių lietuvių kompozitorių – Vidmanto Bartulio ir Algirdo Martinaičio – bei jų vyresniųjų kolegų, Lietuvos muzikams artimų kūrėjų – Alfredo Schnittkeʼs ir Giyos Kancheli – kūriniai.

 

Birželio 14-osios koncertas šiemet bus skirtas lenkų kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos gimimo 200-osioms metinėms. Šia proga Šv. Jonų bažnyčioje bus atliktos S. Moniuškos keturios „Aušros vartų litanijos“, koncerte muzikuos Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos atlikėjai: solistai Vera Talerko, Ewa Wolak, Rafałas Bartmińskis, Liudas Mikalauskas, Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO). Diriguos lenkų maestro Antoni Witas. Birželio 17 d. koncerte Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje giedos Guntaro Prānio vadovaujamas kolektyvas „Schola Cantorum Riga“, svečių rengiamą giesmių programą paįvairins improvizacijos mušamiesiems. Birželio 19 d.Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje sulauksime Bazelio kamerinio orkestro. Su svečiais iš Šveicarijos du Wolfgango Amadeaus Mozarto koncertus fortepijonui (Nr. 12 A-dur, KV 414 ir Nr. 9 Es-dur, KV 271, „Jenamy“) skambins Andrius Žlabys. Orkestras savo ruožtu dar ketina atlikti Franko Martino ir Heinzo Holligerio kūrinius.

 

Daugiau apie festivalį: www.vilniusfestival.lt.