7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Emocionali mintis. Mokytojas ir mokiniai

Kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-mečiui

Jurgita Valčikaitė-Šidlauskienė
Nr. 11 (1290), 2019-03-15
Muzika
„FortVio“ ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Bielkausko nuotr.
„FortVio“ ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Bielkausko nuotr.

Šie metai ypatingi daugeliu prasmių. Kompozitoriaus bei pedagogo Eduardo Balsio 100-metis, be abejonės, skatina iš naujo atversti jo kūrybos puslapius, nauju žvilgsniu pažvelgti į jo meninį palikimą, kuris anaiptol neapsiriboja muzikos kūryba. Svarbios ir ištisos kartos profesoriaus mokinių, pakreipusių lietuvių muzikos istorijos liniją pačiomis įvairiausiomis kryptimis.

 

Siekiant suvokti Balsį, jo muzikos monumentalumą, svarbu pajusti ir epochą, kurioje gyveno menininkas. Kovo 1-ąją Klaipėdos koncertų salėje vykusiame koncerte tai pajusti padėjo renginio vedėjas, muzikologas Viktoras Gerulaitis. Simboliška, jog būtent Klaipėdoje, kurioje prabėgo būsimo muziko vaikystė, prasidėjo renginių ciklas, skirtas kompozitoriaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Klaipėda ir jos krantus skalaujanti jūra paliko ryškią žymę kompozitoriaus kūryboje. Jūra, audringa ir rami, gili ir bekraštė, – tokia, kokia tapo kompozitoriaus muzika.

 

Prisiminti Balsio asmenybę padėjo pageltusio laikraščio skiautė, 1976-ųjų „Literatūros ir meno“ fragmentas – pirmasis Gerulaičio ir Balsio pokalbis, kuriame aptinkame raktą į Balsio mąstyseną, stilių. Prancūzų kompozitorius Arthuras Honeggeris yra pasakęs, kad muzika – tai menas, kuris pasiekia širdį per mintį ir sužadina mintį per širdį. Balsys į muzikologo cituotą mintį atsakė: „Visiškai sutinku su tokiu ryšio tarp kompozitoriaus ir klausytojo apibūdinimu. Tik jeigu kūrėjui pirma gimsta mintis, jaudinanti jį, tai klausytoją muzika pasiekia per jausmų pasaulį, sužadindama mintį.“ – „Bet galbūt mums šiandien svarbiau kaip tik mintis?“ – anuomet kompozitoriaus pasiteiravo jaunasis muzikologas. Kompozitorius atsakė genialiai: „O jeigu tai emocionali mintis? Man regis, mene kitokia ji ir negali būti. Rašykite nors ir banalybes. Svarbu, kad jos būtų tikrai nuoširdžios. Anksčiau ar vėliau ateis mintis, kuri atmes, nubrauks tai, kas nereikalinga. Svarbiausia jausmų uždegta ugnelė, o mintis privers ją suliepsnoti.“

 

„Emocionali Balsio mintis“ neapleido per visą renginį. Balsys – neįtikėtinas kompozitorius, padaręs neįtikėtiną pažangą. Nuo paprasto liaudies dainų citavimo, anuomet kone privalomo, per kūrybos dešimtmetį pasiekė „Dramatines freskas“, kuriose panaudojo dodekafoniją. Tokį stulbinamą kūrybinį progresą, anot Gerulaičio, Lietuvoje parodė tik Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

 

Koncertą, kuriame griežė Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus), simboliškai pradėjo vienas ankstyvųjų Balsio kūrybos opusų – styginių kvartetas, pradėtas rašyti dar konservatorijoje. Tai viso labo trečias kvartetas, sukurtas Lietuvoje, po Čiurlionio ir Juozo Gruodžio. Kvartetas kurtas ilgai – ketverius metus, baigtas 1952 metais. Dėl objektyvių priežasčių, siekiant įtikti atlikėjams, kompozitorius daug kartų jį koregavo, pildė ir taisė. Plačiai žinoma, koks nuostabus instrumentuotės meistras buvo Balsys. Ne išimtis ir jo kvartetas. Labai spalvingas, kone simfoniškas. Todėl kvarteto versija kameriniam orkestrui tik išryškino bethovenišką užmojį, Balsio kūryboje labai jaučiamą.

 

Aranžuotė kameriniam orkestrui, tenka sutikti, itin vykusi, tarsi padėjo atskleisti kompozitoriaus užkoduotą emocionalią mintį. Pagyrų vertas ir Klaipėdos kamerinis orkestras, kurį meno vadovas  Bačkus subrandino iki tikrai profesionalaus kolektyvo lygio. Pirmoji kvarteto dalis – Adagio. Allegro molto ed agitato – suskambo ypač sklandžiai ir lengvai, išlaikydama Balsiui būdingą rimtį. Kontrastingos antroji ir trečioji – Vivace ir Adagio molto cantabile – leido aiškiau pajusti aliuziją į Beethoveno kūrybą, tokią kontrastingą, didingą ir ekspresyvią. Toks buvo ir finalas – Allegro con brio. Ugningai, kaip nurodyta partitūroje, orkestrą vedė tiek dirigentas Vytautas Lukočius, tiek jo mostams paklūstantys muzikantai, kurių ne vienam ėmė trūkinėti stryko siūlai.

 

Taip didingai suskambus mokytojo kūriniui, eilė atėjo jo mokiniams. Anatolijus Šenderovas, be abejonės, itin charakteringas muzikos kūrėjas, išsiskiriantis savo naudojamos technikos lankstumu. Šenderovo „Trio grosso“ dedikuotas su orkestru grojusiam fortepijoniniam trio „FortVio“: Indrė Baikštytė (fortepijonas), Ingrida Rupaitė-Petrikienė (smuikas), Povilas Jacunskas (violončelė). Akivaizdu, atlikėjams buvo vienas malonumas griežti jiems dedikuotą Šenderovo kūrinį. Organiškumas, kurį demonstravo kolektyvas, darniai muzikuodamas su kameriniu orkestru, lydėjo per visą kūrinį. Spalvingas ir subtilus, audringas ir dramatiškas „Trio grosso“ pratęsė emocionalią koncerto mintį.

 

Panaši nuotaika vyravo ir antroje koncerto dalyje. Vidmanto Bartulio „I like Schubert“ įgavo kontempliatyvų pobūdį. Kūrinys priminė lėtai tekantį upės vandenį – tarsi nepastebimai, neapčiuopiant nei pradžios, nei pabaigos. Autorius idėjų sėmėsi iš žymiojo romantiko kūrybos fragmentų, meistriškai juos įliejo į naują, skaidrų audinį, kuriam lengvumo suteikė subtilus orkestro muzikavimas.

 

Orkestras atliko ir Fausto Latėno Styginių kvartetą Nr. 2 „Šviesiam atminimui“, turintį ryškių sąsajų su klezmerių tradicija. Nors kompozitorius, teatro muzikos profesionalas, demonstruoja visiškai kitokią kūrybinę išraišką, programoje jis darniai įsiliejo į visumą, nesukurdamas pernelyg didelio kontrasto. Ko gero, tam įtakos turėjo vieninga mokytojo ir mokinių emocionali mintis, lydėjusi nuo pradžios iki pabaigos. Verta pagirti renginio programos sudarytoją Ingridą Rupaitę-Petrikienę, per visų autorių muziką radusią raktą į Balsio mintis ir kūrybą.

„FortVio“ ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Bielkausko nuotr.
„FortVio“ ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Bielkausko nuotr.
„FortVio“ ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Bielkausko nuotr.
„FortVio“ ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Bielkausko nuotr.
Indrė Baikštytė ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Bielkausko nuotr.
Indrė Baikštytė ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Bielkausko nuotr.
Vytautas Lukočius ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Bielkausko nuotr.
Vytautas Lukočius ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Bielkausko nuotr.
Koncerto vedėjas Viktoras Gerulaitis. D. Bielkausko nuotr.
Koncerto vedėjas Viktoras Gerulaitis. D. Bielkausko nuotr.