7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Aš žinau, aš žinau šią melodiją!

Lukrecija Stonkutė
Nr. 11 (1290), 2019-03-15
Muzika
Corinne Chapelle
Corinne Chapelle

Pastaraisiais mėnesiais išgyvename gan niūrų laikotarpį klasikinės muzikos renginių prasme. Dauguma Vilniaus miesto koncertinių salių yra laikinai uždarytos rekonstrukcijai, tad jaučiamas renginių stygius. Naturalu, kad žmonės suskubsta pirkti bilietus vos tik paskelbus renginį, o koncertinėse salėse laisvų vietų veik nerasime.

Tokį reiškinį pastebėjau ir kovo 8-osios vakarą, kai į Vilniaus kongresų rūmų salę sugūžėjo aibė žmonių. Visi jie atvyko pasiklausyti koncerte „Corinne Chapelle: Smuiko romantika“ skambėsiančios muzikinės programos. Viešėjo prancūzų kilmės amerikiečių smuikininkė Corinne Chapelle bei kylanti latvių žvaigždė dirigentų gretose – Andris Poga. Taip pat išvydome ir mums jau gerai pažįstamą Lietuvos Valstybinį Simfoninį Orkestrą (LVSO), vadovaujamą vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus.

Koncerto metu keletą kartų teko kukliai sukikenti, mat muzikinė programa labai priminė 12-os klasės baigiamąjį muzikologijos egzaminą. Būtent Karlo Marijos fon Vėberio operos „Oberonas“ uvertiūrą, Felikso Mendelsono koncertą smuikui ir orkestrui e-moll, op. 64 bei Johaneso Bramso simfoniją nr.4, e-moll, op. 98 muziką turėjome pažinoti taip gerai, jog pažadinti penktą valandą ryto ir paprašyti įvardinti, kuri tai simfonijos ar koncerto dalis, net nesuabejotumėme.

Minėtojo vokiečių kompozitoriaus K. M. fon Vėberio opera „Oberonas“ neprilygsta „Laisvajam šauliui“ ir nėra itin gerai pažįstama net ir muzikantams. Sakoma, kad veikale perdėm daug kalbamųjų epizodų, muzika stokoja vientisumo. Tačiau efektinga pagrindinių arijų temomis grįsta uvertiūra yra mėgstama dirigentų kaip savarankiškas kūrinys, papuošiantis simfoninių koncertų programas.

Corinne Chapelle

Koncerte uvertiūra skambėjo išties žavingai, subtiliai. Akivaizdu, jog kūrinys buvo paliestas tarptautinį pripažinimą pelniusio latvių dirigento Andris Pogos rankos. Uvertiūros pradžioje didelis dėmesys skiriamas pučiamųjų grupei, tad, kaip ir dažnai nutinka, teko jais gerokai nusivilti. Mat daugelyje vietų buvo įstojama ne laiku, o garsas išgaunamas gana tiesmukiškai. Tačiau kaip ir minėta, jog visumoje kūrinys nuskambėjo žavingai, čia tarkime ačiū styginių instrumentų grupėms.

Koncertinę programą tęsė vokiečių romantinės muzikos kompozitoriaus F. Mendelsono koncertas smuikui ir orkestrui e-moll, op. 64. Į sceną rankoje smuiku nešina žengė prancūzų kilmės amerikiečių smuikininkė Corinne Chapelle, nuo mažumės pelniusi vunderkindo reputaciją. Kaip teigė vienas iškiliausių XX amžiaus amerikiečių smuikininkų Yehudis Menuhinas: „Corinne – daugiausia vilčių teikiantis savo kartos talentas.“

Vos nuskambėjus pirmosioms smuiko intonacijoms, publika pradėjo patyliukais, bet emocionaliai šnabždėtis: „Aš žinau, aš žinau šią melodiją!“. Išties, muzika daugumai gerai pažįstama, juk tai vienas populiariausių kūrinių muzikos istorijoje. Įdomu tai, kad kūrinį sudarančios trys dalys  atliekamos be pertraukos. Mat F. Mendelsono laiškuose aptiktas paaiškinimas, jog taip kompozitorius siekė pergudrauti publiką, kad ši neplotų tarp dalių, kas jį kaip dirigentą nuolat erzindavo. Koncertas skambėjo gracingai, sklandžiai. Tačiau pasigedau koncerto buklete taip išliaupsintos smuikininkės profesionalumo. Stigo muzikinio garso aukščio švaros bei platesnio intonacinio spalvų spektro. Nepaisant to, atlikėja klausytojus užbūrė savo charizmatišku griežimu.

Koncertą vainikavo vieno ryškiausių XIX amžiaus vokiečių kompozitorių Johaneso Bramso ketvirtoji simfonija e-moll, op. 98. Tai kūrinys, kurio idėjinis pagrindas paremtas baroko epochos kompozitoriaus Johano Sebastiano Bacho kantata „Tavęs, o Viešpatie, ilgiuosi“. Panašu, kad simfonija orkestrantams puikiai pažįstama, nes atlikimas itin sklandus, atlikėjai jautėsi laisvai. Kūrinys, kaip ir pastarieji du, itin gerai žinomas. Tad gal kiek per mažai laiko buvo skirta interpretacijų paieškoms.

Taigi nuskambėjus vokiškajai plejadai iš žmonių šurmulio ir garsių pašnekesių dariau prielaidą, kad muzikinė koncerto programa pakėlė ūpą tikrai ne vienam. Pamažu žingsniuojanti iš salės publika man priminė plasnojančių drugelių būrį. Žiūrovai vėdavosi koncertiniais bukletukais, nes salėje trūko oro ir buvo išties karšta. Tad patarčiau Vilniaus Kongresų rūmų bendruomenei pasirūpinti vėdinimo sistema...

Corinne Chapelle
Corinne Chapelle