Orkestro šventėje – tikras žvaigždžių paradas

Valstybinis simfoninis orkestras gimtadienio koncertus rengia nuo pat savo gyvavimo pradžios. Didesnę jų dalį esu klausiusi, kai kurie išliko atmintyje iki šiol. Tačiau tokios ypatingos muzikinės šventės, kokia įvyko šįsyk, minint orkestro 30-metį, iki šiol nebuvo. Tiesiog apstulbino suburtų ryškių atlikėjų, tikrų žvaigždžių paradas ir muzikiniai sveikinimai. Be jų pačių noro ir meilės Gintaro Rinkevičiaus orkestrui tokio koncerto tikrai nesurengsi, kad ir kokių fantastiškų organizacinių gebėjimų turėtum.

Dar prieš koncertą spaudos konferencijoje dalyvavę Lukas Geniušas, Edgaras Montvidas, Vytautas Juozapaitis, Irena Milkevičiūtė, Vladimiras Prudnikovas, Alexanderis Paley, Dalia Kuznecovaitė, Tadas Girininkas ir orkestro koncertmeisteris Zbignevas Levickis ne tik sveikino orkestrą, bet ir kalbėjo apie ypatingus bičiuliškus ryšius bei nuoširdžią kūrybinę draugystę. I. Milkevičiūtė ir V. Prudnikovas, dainavę pačiame pirmajame orkestro koncerte 1989 m.sausio 30 d., su kolektyvu bendradarbiavo per visą savo operinę karjerą. V. Juozapaitis, dalyvavęs viename pirmųjų koncertų, džiaugėsi tris dešimtmečius besitęsiančia bendra kūrybine veikla. L. Geniušas pirmąsyk su šiuo orkestru pasirodė būdamas penkiolikos ir nuo tada su juo koncertuoja. Pianistas pabrėžė, kad G. Rinkevičius su savo kolektyvu suteikė jam galimybę pajusti grojimo su orkestru skonį, suvokti bendro muzikavimo subtilybes. „Tokių galimybių neturėjo nė vienas mano kartos pianistas“, – sakė jaunasis F. Chopino ir P. Čaikovskio tarptautinių konkursų laureatas. E. Montvido ir A. Paley kūrybiniai ryšiai su orkestru prasidėjo prieš du dešimtmečius ir ilgainiui tapo ypač artimi. Šie atlikėjai, nors ir gyvena užsienyje, Lietuvoje su orkestru pasirodo labai dažnai, beveik kasmet. A. Paley G. Rinkevičių pavadino „dirigentu nuo Dievo“, turinčiu nepaprastą muzikinę intuiciją. Jis džiūgavo, kad koncertuodami jie puikiai vienas kitą supranta, nors temperamentingam pianistui pritarti, pasak jo paties, labai nelengva. Greta minėtų muzikantų, koncerte dalyvavo pastaruoju metu ypač pasaulyje išgarsėjusi dainininkė Asmik Grigorian, violončelininkas David Geringas ir pianistas Petras Geniušas. Savaitraščio skaitytojai visus koncerto dalyvius puikiai pažįsta ir nesyk apie juos skaitė.

Turbūt jau aišku: koncertas buvo tikrai ilgas. Kiekvienas atlikėjas grojo ir dainavo tai, kas jam artimiausia, kuo panorėjo dalintis su švenčiančiu kolektyvu ir bičiuliška publika. O ji reagavo išties audringai, kiekvieną solistą į sceną iškviesdama po keletą kartų. Bet pradėjo koncertą orkestras. Sausakimša Kongresų rūmų salė tiesiog nuščiuvo, ekrane pamačiusi ir išgirdusi tik ką susikūrusį orkestrą ir jauną G. Rinkevičių. Tai buvo puiki staigmena: fragmentas iš pirmojo koncerto su Ludwigo van Beethoveno Penktosios simfonijos pirmąja dalimi. Apgailestavau, kad tuometinė technika ir ją valdę operatoriai aiškiau neparodė visų tąsyk grojusių orkestrantų. Kartojosi keli tie patys rakursai su pūtikais, o smuikininkus matėme vien iš nugaros. Tik pačioje pradžioje kokiąsekundę sumirgėjo pats pirmasis orkestro koncertmeisteris Raimondas Butvila. Apie tai šventės proga gal nebūtina kalbėti, bet juk tebegrojantiems iki šiol muzikantams tai būtų buvęs puikus prisiminimas. O jų, pasirodo, išliko ne taip mažai, apie dvidešimt penkis.

Įraše orkestras grojo darniai ir stilingai. Tobulintą tris dešimtmečius, laisvai alsuojantį orkestrą ir jo meistriškumą aiškiai patyrėme salėje, antrąsyk klausydami tos pačios simfonijos dalies. Dramatiškos grumtynės su likimu buvo atskleistos maksimaliai. Labai tiksliu ir dinamiškai lanksčiu muzikavimu pasižymėjo visos orkestro grupės, o ypač noriu išskirti svarbius valtornos solo idealiai atlikusį Gintarą Ščerbavičių.

Po Pietro Mascagni ir Giuseppe’s Verdi operų arijų (nevardinsiu programos smulkiai), kurias dainavo I. Milkevičiūtė ir V. Prudnikovas, koncertą tęsė pianistai P. Geniušas, A. Paley ir L. Geniušas. Skambėjo Fryderyko Chopino, Camille’o Saint-Saënso ir Dmitrijaus Šostakovičiaus muzika, kiekvieno autoriaus opusui suskambant mąsliai, pagaviai arba žaismingai. L. Geniušo atliktas valiūkiškas ir ironiškas Šostakovičiaus „Concertino“ (1953) pas mus gal net nėra skambėjęs. Pats pianistas sakė, jog jis sukurtas dviem fortepijonams ir skirtas kompozitoriaus sūnui, kad jie abu galėtų jį groti. L. Geniušas pasirūpino kūrinio orkestruote (autoriaus vardas liko neatskleistas), kurią galėtum ramiai priskirti ir pačiam kompozitoriui. Pianistai savo puikų pasirodymą užbaigė komišku bisu, šešiomis rankomis atlikdami Alberto Lavignaco „Galopą-maršą“.

Smuikininkė D. Kuznecovaitė jautriai ir meistriškai interpretavo Saint-Saënso „Introdukciją ir Rondo-capriccioso“, D. Geringas sužavėjo religiniu susikaupimu alsuojančiu Maxo Brucho „Kol Nidrei“, tarytum iš pačios širdies sklindančia malda. Po šio instrumentininkų epizodo likusią koncerto dalį užėmė opera. Umberto Giordano ir Gioacchino Rossini pasirinktas arijas įspūdingai dainavo V. Juozapaitis ir T. Girininkas, A. Grigorian meistriškai atliko Tatjanos laiško sceną, E. Montvidas – Kavaradosio ir pirmąsyk mums pristatomą Roberto ariją iš pirmosios Giacomo Puccini operos „Vilisės“. Operinį kaleidoskopą užbaigė Verdi operos „Aida“ iškilmingasis II veiksmo antrasis paveikslas, kurio muzika, atliekama orkestro, Kauno valstybinio choro ir solistų, puikiai perteikė šventišką jubiliejinio gimtadienio koncerto atmosferą.

Koncerte dalyvavę solistai atliko po vieną kitą kūrinį, o pats jubiliatas Valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas G. Rinkevičiaus, grojo visą ilgą vakarą. Kiekvieną visiškai skirtingą kūrinį ar operos ariją jis atliko labai išbaigtai ir skoningai. Glaudus kontaktas su dirigentu, ypatingas susiklausymas, muzikinis jautrumas – tik keli brandos amžių pasiekusio kolektyvo bruožai. Svarbiausia, orkestras pasiryžęs nesustoti, toliau kopti į profesionalumo aukštumas, nes jo vadovas maestro G. Rinkevičius tvirtai įsitikinęs, kad tobulumui ribų nėra. Maestro negali gyventi be geros simfoninės muzikos ir be operos, kurią jis diriguoja ne tik Vilniuje, bet ir Rygoje bei užsienio šalyse. Valstybinis simfoninis orkestras yra svarbus ir reikalingas Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyvis, kurio koncertų visada laukia jo išugdyta gausi ir smalsi publika. Belieka orkestrą pasveikinti ir palinkėti tolesnių kūrybingų metų!