Prasidėjo Eduardo Balsio šimtmečio metai

Vis garsiau girdėti, jog Klaipėdoje vyksta daug puikių muzikinių renginių, nepertraukiamai pluša Klaipėdos koncertų salė, nors ir laukdamas naujojo modernaus pastato, savo veiklą reikšmingais projektais gaivina Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. 2019-ieji Klaipėdai, o ir visai Lietuvai, ypatingi metai – švęsime Lietuvos muzikos korifėjaus Eduardo Balsio (1919–1984) šimtmetį. Iškilmingi jubiliejiniai renginiai vyks visoje Lietuvoje, o prasidėjo jie būtent Klaipėdoje E. Balsio 100-mečio renginių programai skirta spaudos konferencija, surengta sausio 11 d. laive „Meridianas“. Spaudos konferencijoje dalyvavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, kompozitoriaus dukra pianistė, profesorė Dalia Balsytė, E. Balsio 100-mečio Lietuvoje renginių organizacinės grupės koordinatorius, E. Balsio mokinys, VšĮ „Ars&Sonoris“ direktorius kompozitorius Gintaras Samsonas, organizacinės grupės narė muzikologė Jūratė Katinaitė, smuikininkė Lina Marija Songailė, būrys vietinių Klaipėdos ir iš kitų miestų atvykusių žurnalistų.

Jūrą ir jos stichiją E. Balsys siejo su amžinybe, su filosofine laiko samprata. Baltijos didybė kompozitorių įkvėpdavo rašyti muziką, jos įvaizdžiai aptinkami kone visuose žanruose. Pajūrio kraštą, Klaipėdą, galime laikyti ir pirmosios E. Balsio pažinties su muzika vieta, o tėvų namuose Palangoje daugelį metų su šeima jis leisdavo vasaras, čia parašė ir nemažai kūrinių. Tad kūrėjo 100-mečio pradžia neatsitiktinai buvo paskelbta Klaipėdoje, tarsi miestui susigrąžinant šią iškilią asmenybę, nors D. Balsytė prasmingai pasakė: „Į Klaipėdą jis negrįžta, nes niekada nebuvo iš jos išėjęs.“

Pradėdama spaudos konferenciją, viena iš paminėjimo iniciatorių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė žadėjo lyderystės vėliavą nešti nuo šiandien iki metų pabaigos. Ji sakė, jog teatras didžiuojasi galėdamas tapti kraštiečio kompozitoriaus jubiliejinių metų centru ir šiai progai nuosekliai rengėsi iš anksto. Iniciatyva iš Klaipėdos (Muzikinio teatro, E. Balsio menų gimnazijos, Klaipėdos koncertų salės) džiaugėsi ir D. Balsytė: „Nieko nereikėjo raginti ar prašyti. Jaučiuosi visiems labai dėkinga. Ypač E. Balsio mokiniams.“ Pastariesiems atstovaujantis kompozitorius G. Samsonas pabrėžė E. Balsio, kaip kūrėjo, įvairiapusiškumą, profesionalumą kiekvienoje srityje, taip pat ir išauginant keletą kompozitorių kartų. Įprasmindami ilgametį profesoriaus pedagoginį įnašą, jo mokiniai Giedrius Kuprevičius, Algirdas Martinaitis, Faustas Latėnas, Arūnas Navakas, Gintaras Samsonas, Anatolijus Šenderovas, Juozas Širvinskas, Audronė Žigaitytė-Nekrošienė ne tik susibūrė į renginių organizavimo komitetą, bet su Klaipėdos koncertų sale kovo 1 d. rengia programą „Mokytojas ir mokiniai“, kurioje paties E. Balsio ir jo mokinių kūrybą atliks Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras, fortepijoninis trio „Fort Vio“ – Ingrida Rupaitė-Petrikienė (smuikas), Povilas Jacunskas (violončelė) bei E. Balsio vaikaitė Indrė Baikštytė (fortepijonas). G. Samsonas džiaugėsi, jog Vilniuje rudenį planuojama surengti I tarptautinį E. Balsio jaunųjų kompozitorių konkursą bei pristatyti visuomenei atnaujintą E. Balsio skverą šalia senojo Žvėryno tilto.

„100-metis yra tarsi riba. Ją peržengę įeina į amžiną kultūros pasaulį“, – sakė muzikologė J. Katinaitė, akcentavusi E. Balsio muzikos reikšmę ir vertingumą nepaisant istorijos, politikos virsmų, priminusi ir kompozitoriaus estradinių dainų – pirmųjų kregždžių pokario metais – ilgaamžiškumą bei stiprią įtaką jaunesnių kartų lengvojo žanro kūrėjams.

Sausio 15-ąją Žvejų rūmuose įvyks pirmasis E. Balsio 100-mečio koncertas (plačiau atspindėtas bus kitame „7md“ numeryje), jame skambės 1954 m. parašytas ir senokai scenos nematęs Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui, grieš Grace (Austrija) bei Lugane (Šveicarija) mokslus baigusi klaipėdietė smuikininkė Lina Marija Songailė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras. Nuostabu, kad jaunosios kartos atlikėja nuoširdžiai žavisi E. Balsio kūryba, gilinasi į ją, spaudos konferencijoje pasakė, kad jos studijų bakalauro darbo tema buvo visi trys E. Balsio koncertai smuikui, kuriuos svajoja pagriežti ir įrašyti į kompaktinę plokštelę.

L. Vilimienė visus pakvietė ir į gausybę kitų renginių, tačiau ypatingas dėmesys bus skirtas patiems stambiausiems ir naujai atgimusiems kompozitoriaus veikalams. Rugpjūčio 16 ir 17 d. Palangos koncertų salėje išvysime šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ pastatymą. Šį vieną svarbiausių E. Balsio kūrinių naujai „perskaityti“ stengiasi jaunosios kartos kūrėjai – choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas ir scenografas Marijus Jacovskis. Lapkričio 22 ir 24 d. vėlgi Žvejų rūmuose į sceną po keturių dešimtmečių sugrįš opera „Kelionė į Tilžę“. Kūrybinei komandai vadovaus režisierius Gytis Padegimas, muzikos vadovas – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. dirigentas Tomas Ambrozaitis, scenografiją pakviesta kurti Birutė Ukrinaitė. Gruodžio mėnesį opera žada atkeliauti ir į Nacionalinį operos ir baleto teatrą. „Pastatyta opera bus didžiausia tėvelio gimtadienio dovana“, – sakė D. Balsytė.

Numatomi renginiai, pagerbiantys šią jau legendinę asmenybę bei jo kūrybą, apima ne tik plačią geografiją po visą Lietuvą – nuo Klaipėdos ar Thomo Manno festivalio Nidoje iki Vilniaus scenų, metų pabaigoje į savo renginius kvies ir Nacionalinė filharmonija, – bet ir margą stilistinę bei žanrinę amplitudę. Joje telpa ir atgimę veikalai, ir kamerinė kūryba, ir mokslinė konferencija, ir populiariosios bei kino muzikos programa, ir naujo bendro E. Balsio mokinių kūrinio atlikimas. Platesnė informacija interneto svetainėje balsys100.lt