Jaunatviška pasaka

Gruodžio 15-osios koncertu fortepijonų salone „Organum“ baigėsi tarptautinis festivalis „Le strade d’Europa / Su muzika per Europą. Lietuva – Italija“. Narsiosios klavesinininkė Nijolė Dorotėja Beniušytė ir pianistė Nijolė Karaškaitė festivalį surengė jau dešimtą kartą. Ir tai skatina atkreipti dėmesį į privačios iniciatyvos festivalių organizatorius apskritai – ar mūsų šalyje šie nebūtų verti savo šventės, pagerbimo ceremonijos, pristatymo klasikinės muzikos festivalių mugėje ar pan.?

„Su muzika per Europą“ yra jaunųjų atlikėjų festivalis, suteikiantis sceną konkursų laureatams, vieniems ar kartu su scenos „vilkais“. Akcentuotina išskirtinė festivalio gija – muziką kuriantys atlikėjai. Šiemet autoriniam vakarui buvo pakviestas italų pianistas Maurizio Mastrini, keliuose koncertuose pasirodė mandolinininkas, Lietuvoje jau neblogai pažįstamas Francesco Mammola, laisvalaikiu taip pat kuriantis muziką, o dabar jis atliko naują turkų kompozitoriaus Ilkay Bora Ödero kūrinį. I. B. Öderas, 30-metis Akvilos (Italija) konservatorijos kino muzikos kompozicijos magistras, taip pat yra globojamas festivalį organizuojančios VšĮ „Musica vitale“, joje reziduoja. Turkų folkloru grįstą opusą „Storulis“ parengė F. Mammola ir Čiurlionio kvartetas (storulis čia – legendinis Stambulo katinas). Kvartetui teko pareiga pristatyti ir dar vieną I. B. Ödero turkiškos melodikos ir ritmikos opusą „Audringas vėjas“. Abu kūriniai parašyti šiems atlikėjams festivalio užsakymu.

Apskritai renginio programose vyravo skirtingo laikotarpio, bet virtuozinė romantiška muzika: Antonio Vivaldi, Ludwigo van Beethoveno, Felixo Mendelssohno, Sergejaus Rachmaninovo, Sergejaus Prokofjevo ir kitų kompozitorių ryškaus artistiškumo reikalaujantys kūriniai. Bendradarbiaujant su nacionalinėmis bei savivaldos institucijomis, festivalio koncertai vyko prestižinėse Lietuvos salėse (Trakų pilyje, Žemaičių dailės muziejuje Plungėje, Vilniuje – Arkikatedroje, Rotušėje, V. Kasiulio dailės muziejuje ir kt.). Italijoje – Sicilijos parlamento rūmuose Palerme, Marco Scacchi muziejuje Galėzėje, Pilies parko auditorijoje Akviloje. Per 15 koncertų pasirodė kompozitoriai, dainininkai, mandolinininkas, fleitininkai, klarnetininkai, gitaristas, smuikininkai, violončelininkai, vargonininkas, klavesinininkė, pianistai (pastarųjų dalyvavo daugiausia) bei ansambliai: trio „Agora“, Čiurlionio kvartetas, kamerinio orkestro „I solisti Aquilani“ kvartetas. Daugelis muzikantų susiję su Lietuva ir Italija, o festivalio organizatoriai smagiai suveda juos draugėn, antai, prašydami kartu pagroti 50-metį švenčiančius Čiurlionio kvartetą ir kvartetą iš jubiliato Akvilos orkestro. 

Išskirtinis festivalio dėmesys šiemet teko 100-metį mininčios Lenkijos Respublikos atlikėjams. Lenkijos muzikantų koncertas „Balta ir raudona“ baigė festivalį. Vakaro programa buvo nemaža. Skambėjo keturi veikalai fortepijonui: Leošo Janáčeko Sonata „1905-10-01“; Ignacijaus Paderewskio Variacijos A-dur, op. 16 Nr. 3; Karolio Szymanowskio Variacijos b-moll, op. 3; Fryderyko Chopino Variacijos B-dur, op 12; be to, dar Andrzejaus Panufniko ir Johanneso Brahmso Pirmieji fortepijoniniai trio. Programa gražiai įsiliejo ir į Europos muzikos idėją, nes kai kurių čia paminėtų lenkų kompozitorių ir jų muzikos likimai susiję su kitais kraštais. Prisiminkime, kad Chopinas didžiausią gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje ir paveikė prancūzų muzikos ateitį, ypač impresionizmą. Lenkų moderniosios muzikos klasikas Panufnikas antrą tėvynę rado Anglijoje, pokariu ten pabėgęs nuo komunistų.

Vakaro atlikėjai – pianistė Anna Maria Kubicz iš Varšuvos ir fortepijoninis trio – Adamas Bruderekas (smuikas), Janas Lewandowskis (violončelė), Danielius Ziomko (fortepijonas) iš Gdansko. A.M. Kubicz baigė F. Chopino muzikos universitetą, bendradarbiauja su F. Chopino institutu, „Sinfonia Varsovia“, Varšuvos muziejumi „Łazienki Królewskie“. Į fortepijoninį trio susibūrė skirtingų pakopų Gdansko S. Moniuszkos muzikos akademijos studentai, veržliai dalyvaujantys miesto kultūriniame gyvenime, dalyvavę ir Vilniuje vykstančiame tarptautiniame Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurse.

Sausakimšo „Organum“ salono sceną puošė eglutė ir žaisliniai nykštukai iki nosies užmaukšlintomis kepurėlėmis, scenos kraštus šįkart žymėjo tikros žvakės, o plazdančios jų liepsnelės atsispindėjo „Steinway“ fortepijono kojose. Tad nors svečių kuriamiems muzikos charakteriams trūko gyvumo, susiformavo jauki namų muzikavimo nuotaika, kilusi iš minkštos ir spalvingos, žiemos pasakas primenančios muzikos.