7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dvi šimtmečio legendos

Anatolijus Šenderovas ir Viačeslavas Ganelinas Klezmerių muzikos festivalyje

7md inf.
Nr. 29 (1266), 2018-09-21
Muzika
Anatolijus Šenderovas ir fortepijoninis trio „FortVio“: Ingrida Rupaitė-Petrikienė, Indrė Baikštytė, Povilas Jacunskas. P. Račiūno nuotr.
Anatolijus Šenderovas ir fortepijoninis trio „FortVio“: Ingrida Rupaitė-Petrikienė, Indrė Baikštytė, Povilas Jacunskas. P. Račiūno nuotr.

Nuo 2009 metų Lietuvoje rengiamas analogų Baltijos šalyse neturintis Klezmerių muzikos festivalis (meno vadovas perkusininkas Arkadijus Gotesmanas), kuriame ne tik skamba įvairi klezmerių muzika, bet ir kuriami tarpdsciplininiai projektai, pristatomi kūriniai, dedikuoti žymiems menininkams litvakams. Vienas iš festivalio tikslų yra pristatyti ryškiausias Lietuvos muzikinės kultūros asmenybes, tad rugsėjo 17 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre vyko septintojo Klezmerių muzikos festivalio, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, koncertas-susitikimas „Dvi šimtmečio legendos“. Vienoje scenoje susitiko Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai kompozitoriai Anatolijus Šenderovas ir Viačeslavas Ganelinas, įnešę itin svarbų indėlį į modernios ir kūrybingos Lietuvos kultūrą, garsinantys Lietuvos vardą pasaulyje ir pelnę solidžių tarptautinių apdovanojimų. Kompozitoriai pažįstami nuo 1959 metų, abu mokėsi tuometiniame J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume, vėliau – tuometinėje konservatorijoje (V. Ganelinas pas prof. Antaną Račiūną, A. Šenderovas – pas prof. Eduardą Balsį), o scenoje bendram pokalbiui apie kūrybą susitiko pirmą kartą. Tai lėmė šio vakaro išskirtinumą (renginį vedė muzikologė Kamilė Rupeikaitė).

 

Koncertas buvo skirtas kamerinei A. Šenderovo ir V. Ganelino muzikai, kurią pristatė tarptautinių konkursų ir Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, daug dėmesio Lietuvos kompozitorių muzikos atlikimui skiriantis fortepijoninis trio „FortVio“. Ansamblio nariai – pianistė Indrė Baikštytė, smuikininkė Ingrida Rupaitė-Petrikienė ir violončelininkas Povilas Jacunskas – aktyviai koncertuoja ir solo, ir su įvairiais kolektyvais. Pirmoje dalyje skambėjo A. Šenderovo opusai: „Hommage à Heifetz“ violončelei solo (2014), tai kompozicijos „Cantus in memoriam Jascha Heifetz“, parašytos Vilniuje 2001 m. vykusiam tarptautiniam Jaschos Heifetzo vardo smuikininkų konkursui, versija, atlikta žymaus violončelininko Davido Geringo prašymu; „Trio Nr. 2“ smuikui, violončelei ir fortepijonui, sukurtas 1984 metais ir dedikuotas kompozitoriaus Stasio Vainiūno atminimui bei visiems menininkams, per anksti palikusiems šį pasaulį. Pastaraisiais metais kūrinys gyvena aktyvų koncertinį gyvenimą. Trio gretinami kontrastingi epizodai – tai puikiai atpažįstamas A. Šenderovo muzikos dramaturgijos braižas. Pirmosios dalies kulminacija tapo itin įtaigiai ir meistriškai ansamblio „FortVio“ atlikta viena ryškiausių A. Šenderovo kompozicijų – „Giesmė ir šokis“ fortepijonui, smuikui ir violončelei (2008)

 

V. Ganelino kamerinės muzikos dalį pradėjo ansamblis „Rela(x)“ (obojininkas Robertas Beinaris, klarnetininkas Edvardas Kuleševičius, trombonininkas Jievaras Jasinskis ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas), nuotaikingai ir teatrališkai atlikęs Kvarteto obojui, klarnetui, tūbai ir mušamiesiems „Grojame keturiese“, sukurto 1981 metais, įžangą ir pirmąją dalį.

 

Kompozitoriaus, pianisto virtuozo V. Ganelino, nuo 1987 m. gyvenančio Izraelyje, vardas ženklina ištisą Lietuvos džiazo, miuziklų ir muzikos kino filmams epochą, tačiau jo akademinė (simfoninė ir kamerinė) kūryba žinoma kur kas mažiau. Šio vakaro programoje skambėjo neseniai (V. Ganelinui jau gyvenant Izraelyje) sukurti kūriniai ar jų fragmentai – „Neišsiųstas laiškas“ smuikui ir fortepijonui (2014), devynių dalių siuitos fortepijonui „Sąsiuvinio lapeliai“ (2016) trečia ir aštunta dalys bei trys dalys iš itin sudėtinga muzikos kalba parašytos penkių dalių kompozicijos „Epizodai“ (2006) smuikui, violončelei ir fortepijonui. Šiam kūriniui būdingi laisvojo džiazo elementai. V. Ganelino kameriniuose kūriniuose užfiksuotas akimirkos nuotaikas ir būsenas jautriai ir itin profesionaliai atskleidė ansamblis „FortVio“.

 

Po koncerto vykusio pokalbio metu kompozitoriai dalinosi mintimis apie kūrybą, esminius jos principus, apie improvizacijos ir kūryboje, ir atlikimo mene svarbą, apie jiems itin reikšmingą santykį su atlikėjais ir publika, prisiminė ankstyvuosius savo studijų ir kūrybos metus. V. Ganelinui 2016 m. suteiktas Meksiko Kritinių studijų instituto filosofijos garbės daktaro vardas, tad jis pasidalino originaliomis įžvalgomis apie muziką ir filosofiją. Abiem kūrėjams svarbi istorinės atminties tema, tad renginio pabaigoje nuskambėjo simbolinė dedikacija Lietuvos žydų genocido aukų, kurias Lietuva pagerbė rugsėjo 23-iąją, atminimui: „Adagio“ styginių orkestrui iš V. Ganelino kantatos skaitovui, chorui ir kameriniam orkestrui „Tylos šauksmas. Muzika šimtui sunaikintų Vilniaus sinagogų“ (2009) ir A. Šenderovo kantatos-oratorijos „Šma, Israel“ (1997) kantoriui, berniukų ir vyrų chorams bei simfoniniam orkestrui finalas.

 

Vakaro metu taip pat buvo atidaryta Kanadoje gyvenančio litvako fotografo, dizainerio ir tapytojo Grigorijaus Talo fotografijų paroda „Jei sienos prabiltų...“ Fotografijų ciklas, skirtas Vilniaus geto atminimui, sukurtas prieš daugiau nei 30 metų, kai dar nebuvo skaitmeninių technologijų, ir Lietuvoje eksponuojamas pirmą kartą. G. Talas įamžino buvusios Vilniaus geto teritorijos gatveles, daugiausia dėmesio skirdamas Žemaitijos gatvėje išlikusiam geto bibliotekos pastatui. Autorius prakalbina pastatus ant jų sienų komponuodamas originalių jidiš kalba rašytų dokumentų fragmentus. G. Talo pavardė puikiai žinoma V. Ganelino džiazo muzikos gerbėjams, mat menininkas yra grojęs kontrabosu ankstyvuosiuose V. Ganelino suburtuose džiazo ansambliuose.

 

Anatolijus Šenderovas ir fortepijoninis trio „FortVio“: Ingrida Rupaitė-Petrikienė, Indrė Baikštytė, Povilas Jacunskas. P. Račiūno nuotr.
Anatolijus Šenderovas ir fortepijoninis trio „FortVio“: Ingrida Rupaitė-Petrikienė, Indrė Baikštytė, Povilas Jacunskas. P. Račiūno nuotr.
Viačeslavas Ganelinas ir fortepijoninis trio „FortVio“. P. Račiūno nuotr.
Viačeslavas Ganelinas ir fortepijoninis trio „FortVio“. P. Račiūno nuotr.
Arkadijus Gotesmanas, Anatolijus Šenderovas, Povilas Jacunskas, Indrė Baikštytė, Ingrida Rupaitė-Petrikienė ir Viačeslavas Ganelinas. P. Račiūno nuotr.
Arkadijus Gotesmanas, Anatolijus Šenderovas, Povilas Jacunskas, Indrė Baikštytė, Ingrida Rupaitė-Petrikienė ir Viačeslavas Ganelinas. P. Račiūno nuotr.
Viačeslavas Ganelinas, Anatolijus Šenderovas ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. P. Račiūno nuotr.
Viačeslavas Ganelinas, Anatolijus Šenderovas ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. P. Račiūno nuotr.