7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Netikra opera

„Elenos pagrobimo“ Valdovų rūmuose įspūdžiai

Beata Baublinskienė
Nr. 28 (1265), 2018-09-14
Muzika
Scena iš operos „Elenos pagrobimas“. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos „Elenos pagrobimas“. V. Abramausko nuotr.

Netikrų naujienų (fake news) amžiuje nenuostabu, kad atsiranda ir kitų „netikrų“ reiškinių, pavyzdžiui, netikra opera arba netikras, naujai sukonstruotas barokas. Su tokiu tikrąja to žodžio prasme naujadaru melomanai susidūrė rugsėjo 8 ir 9 d. Valdovų rūmuose, žiūrėdami operą „Elenos pagrobimas“ pagal Virgilio Puccitelli 1636 m. parašytą libretą. Muziką šių dienų italų dirigentas ir kompozitorius Marco Vitale jai sukūrė 2018 metais. Laikydamasis baroko muzikos taisyklių jis atkūrė (arba pamėgdžiojo) stilistiką, galėjusią skambėti minėtais 1636-aisiais Vilniaus Valdovų rūmuose arba apskritai to meto Europoje. Spėjama, kad pirmosios Lietuvoje parodytos operos „Elenos pagrobimas“ muzikos autorius buvo kompozitorius ir teoretikas, karaliaus Vladislovo Vazos kapelos vadovas Marco Scacchi, tačiau iki mūsų dienų išliko tik operos libretas, partitūra dingo. Vis dėlto faktas, kad opera Lietuvoje buvo parodyta praėjus vos keletui dešimtmečių po to, kai žanras gimė Italijoje (taigi, kalbant šių dienų terminais, Lietuva buvo anuometinio meninio avangardo smaigaly), nedavė ramybės Lietuvos baroko paveldo puoselėtojams ir, matyt, pačiam Valdovų rūmų muziejui. Viena, kai šis faktas paminimas kuriame nors ekspozicijos stende, ir visai kas kita, kai kūrinys gyvai atgimsta Valdovų rūmų salėje (taip pat naujai pa(at)statytoje).  

 

Fakto, kad muzika a la barokas buvo sukurta dabar, konstatavimas dar nereiškia vertinimo. Suimituotas barokas? O kodėl gi ne. Jei mūsų amžiuje (kaip niekada anksčiau) vienu metu skamba, yra atliekama įvairių amžių, stilių ir kilmės muzika, kitaip tariant, mums ji visa yra šiuolaikinė, kodėl negalima būtų kurti tokios muzikos. Kita vertus, nė kiek neslopstantis istorinio atlikimo judėjimas turbūt turėjo kada nors pereiti į naują etapą – kai ne tik atkuriama tai, kas buvo, bet ir sukuriama nauja sena realybė.

 

Pagaliau ne tiek svarbu, kada muzika buvo sukurta, svarbiausia, ar ji tave veikia. M. Vitale partitūra drama musicale (kaip įvardintas „Elenos pagrobimas“ 1636 m. libreto leidime) visumoje pasirodė lyg čia visada ir buvusi. Reikėtų pabrėžti, kad šis ambicingas pirmosios Lietuvoje rodytos operos atkūrimo projektas yra tarptautinis, organizuotas Lietuvos ir Lenkijos kultūros institucijų ir remiamas šių dviejų kraštų kultūros ministerijų. Meninė ir finansinė sinergija greičiausiai ir leido įgyvendinti sumanymą, kuriame dalyvauja tarptautinė senosios muzikos žinovų ir atlikėjų komanda, nes vien tik mūsų vietinėmis pajėgomis organizuojami baroko operos projektai labai sunkiai skinasi kelią į sceną.

 

Naujai atgimęs „Elenos pagrobimas“ scenine prasme, kitaip nei muzikine, nėra baroko teatro rekonstrukcija. Spektaklio dramaturgijos idėjos autorius – commedia dell’arte žinovas ir gatvės meno meistras, Lietuvos baroko muzikos mėgėjams neblogai pažįstamas aktorius ir režisierius Adriánas Schvarzsteinas. Panašaus kūrybinio mąstymo režisierius Claudio Levati inscenizavo operą kaip XX a. 5-ojo dešimtmečio Italijos provincijos kabaretą, kurio nedidelėje scenoje vaidinamas antikinio siužeto „Elenos pagrobimas“ grojant iš vietinės bendruomenės entuziastų suburtam orkestrėliui. Kaip tikrame neturtingame kabarete, C. Levati pats pasirodė scenoje kaip kabareto savininkas, kuris pats ir publiką kviečia, ir aktorius globoja. Scenoje šoko ir režisieriaus asistentė, choreografė Jūratė Širvytė-Rukštelė (kabareto šeimininkė). Kostiumų dailininkė Marija Rubavičiūtė sukūrė stilingus XX a. vidurio kostiumus septynių žmonių chorui ir orkestrui bei „antikinius“ apdarus vaidinimo veikėjams. Scenografija minimali, regis, surinkta iš to, kas statytojams buvo po ranka, bet apšviesta dailininko Andriaus Jankausko.

 

Žinoma, komiška spektaklio stilistika apvertė „Elenos pagrobimo“ – kaip vaidinimo apie dievus, opera seria pirmtako, – rimtumą, ir labiau nudreifavo link komiškųjų intermedijų, iš kurių, kaip žinome, išsirutuliojo opera buffa, atmosferos. Taigi atgimęs „Elenos pagrobimas“ yra labiau opera liaudžiai nei karaliams. Bet vėl – kodėl gi ne?

 

Visų operos atlikėjų, tiek solistų, tiek choro ir orkestro, specializacija – baroko muzikos atlikimas. Iš lietuvių – tai Eleną dainavusi ir gražią vokalinę techniką demonstravusi Rūta Vosyliūtė (sopranas), kuri ne tik aktyviai koncertuoja kaip baroko muzikos dainininkė, bet ir apgynė meno daktaro darbą apie itališkojo baroko atlikimą. Publiką turėjo pradžiuginti gausų gerbėjų būrį turinčio kontratenoro Viktoro Gerasimovo (Menelajas) pasirodymas, kaip visuomet sodrus Noros Petročenko (Aetra) balsas, įtaigus Nerijaus Masevičiaus (Neptūnas, Jupiteris) sceninis ir vokalinis artistiškumas. Greta lietuvių išgirdome jau nuo seno savo krašto baroko paveldu besidominčių lenkų interpretacijos mokyklą: išdidžiąją Junoną tauria laikysena ir virtuoziniu dainavimu įkūnijusią Ewą Leszczyńską (sopranas), lengvabūdišką Amūrą nuotaikingai vaidinusią Magdaleną Czarnecką (sopranas), nors priekabus klausytojas galėjo pasigesti jos intonacinio tikslumo. Šmaikščiai buvo surežisuotas kontratenoro Radosławo Pachołeko (Agenoras, Marsas) pasirodymas: į salę žvaliu žingsniu įžengė tvirtai sudėtas kareivis Italijos karo pajėgų uniforma, bet netikėtai uždainavo švelniu kontratenoro balsu... Taip pat dainavo tenoras Robertas Pożarskis (Kreontas, Apolonas), bosas Łukaszas Hajduczenia (Filandras, Toantas), o Elenos pagrobėjo Pario vaidmenį jautriai atliko tenoras iš Portugalijos Carlosas Monteiro.

 

Solistams talkinęs Karališkasis Abiejų Tautų Respublikos choras ir orkestras „Korona“ taip pat buvo tarptautinis. Chorą, tiesą sakant, sudarė vien lietuviai: sopranai Edita Bagdonaitė-Venislovienė, Ieva Gaidamavičiūtė, Justina Orlovskytė (Furijos ir Nimfos), tenorai Mindaugas Bargaila (Pasiuntinys) ir Saulius Raulinaitis, bosai Artūras Miknaitis ir Mykolas Treščenkovas, chormeisteris Gintautas Venislovas. Tačiau orkestras – tikras barokinis tautų margumynas iš Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos ir Meksikos: Ieva Baublytė ir Tomaszas Dobrzańskis (išilginės fleitos), Enrique Gómez-Cabrero Fernándezas ir Judyta Tupczyńska-Wrona (smuikai), Elżbieta Górka ir Dymitras Olszewskis (altai), Darius Stabinskas (violončelė), Justyna Rekść-Raubo (viola da gamba), Martinas Danielis Zorzano (violonė), Adamas Nowakowskis (teorba), Alina Rotaru (klavesinas). Kaip ir turėtų būti anų laikų orkestre, dirigentas – pats maestro kompozitorius Marco Vitale, įsitaisęs prie klavesino klaviatūros.

 

Taigi „Elenos pagrobimas“ atgimė. Atkūrimas visada susijęs ir su kūrimu, sudabartinimu. Juk net restauruojant paveikslą kai kas yra tiesiog nupiešiama vietoje išblukusios, kaip manoma, tiksliai tokios pačios detalės. Nežinome, kokia buvo „Elenos pagrobimo“ muzika. Bet ji galėjo būti tokia, kokią išgirdome rugsėjo pradžioje Valdovų rūmuose. Erzinu ir provokuoju, vadindama šį spektaklį fake opera. Vis dėlto gerai klastotei reikia meistriškumo, fantazijos, išmanymo. Būtų net visai įdomu išgirsti ir daugiau tokių muzikinių „klastočių“, juoba jog medžiagos archyvuose turime pakankamai.

Scena iš operos „Elenos pagrobimas“. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos „Elenos pagrobimas“. V. Abramausko nuotr.
Magdalena Czarnecka (Amūras). V. Abramausko nuotr.
Magdalena Czarnecka (Amūras). V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius (Neptūnas, Jupiteris) choras ir orkestras. V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius (Neptūnas, Jupiteris) choras ir orkestras. V. Abramausko nuotr.
Carlosas Monteiro (Paris). V. Abramausko nuotr.
Carlosas Monteiro (Paris). V. Abramausko nuotr.
Operos „Elenos pagrobimas“ režisierius Claudio Levati. V. Abramausko nuotr.
Operos „Elenos pagrobimas“ režisierius Claudio Levati. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos „Elenos pagrobimas“. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos „Elenos pagrobimas“. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos „Elenos pagrobimas“. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos „Elenos pagrobimas“. V. Abramausko nuotr.
Rūta Vosyliūtė (Elena) ir Viktoras Gerasimovas (Menelajas). V. Abramausko nuotr.
Rūta Vosyliūtė (Elena) ir Viktoras Gerasimovas (Menelajas). V. Abramausko nuotr.
Operos „Elenos pagrobimas“ atlikėjai (centre kompozitorius Marco Vitale). V. Abramausko nuotr.
Operos „Elenos pagrobimas“ atlikėjai (centre kompozitorius Marco Vitale). V. Abramausko nuotr.