Muzika
Nors šiais metais per Jonines, kaip įprasta Lietuvoje, pliaupė lietus, į nuostabų Paliesiaus dvarą, kur dar ir siautėjo stiprokas vėjas, susirinko gausybė melomanų, norinčių pasiklausyti mūsų mylimo pianisto Andriaus Žlabio. Šįkart jis interpretavo sudėtingus Johanno Sebastiano Bacho kūrinius. Iki šiol daugelis profesionalų žavėjosi originaliomis Kanados pianisto, vargonininko, kompozitoriaus, muzikologo Glenno Gouldo Bacho traktuotėmis, kurios, atrodė, bus vienintelės ir nepralenkiamos. Dabar drąsiai galima konstatuoti, kad šio genialaus baroko kompozitoriaus kūrinių prasmes įstabiai atskleidžia mūsų tautietis A. Žlabys, o jo atliekamas Bachas jaudina ne tik profesionalus, bet ir paprastus žmones, kurie užgniaužę kvapą klausosi šios taurios muzikos.
Pastaruoju metu A. Žlabys dažniau pradžiugina Lietuvos publiką. Visai neseniai Vilniaus festivalyje su Nacionaliniu simfoniniu orkestru paskambino neįtikėtinos fizinės ir dvasinės ištvermės reikalaujantį Esa-Pekkos Saloneno koncertą fortepijonui, šįkart, Paliesiaus dvare, skambindamas per visą Joninių naktį, žmonėms dalijo muzikines dovanas, o 14 val. sugebėjo maksimaliai įtaigiai ir hipnotizuojančiai interpretuoti Bacho kūrinius. Iš sostinės ir artimesnių apylinkių susirinkusiems klausytojams pianistas pateikė solidžią programą: Chromatinę Fantaziją ir fugą d-moll bei dvi Partitas – Nr. 3 a-moll ir Nr. 4 D-dur. Neįmanoma nusakyti, kuo Andriaus traktuotės ypatingos. Jis tiesiog gyvena tuo, ką skambina, jo atliekama kiekviena ciklo dalis turi išskirtinį ryškų charakterį. Stangri, spyruokliuojanti ritmika, prasiveržiantis audringas temperamentas, kurį lėtose dalyse keičia sunkiai nusakoma tylutėlė muzika, tarsi malda, sukrečianti savo tyrumu, gilus turinio perteikimas, o greitose, energingose dalyse kiekviena nata gyvai persipina su kitomis, jų visuma stulbina. Taurios, aukščiausio meistriškumo, emocionalios ir įtaigios traktuotės prikausto klausytojų dėmesį.
Bisui pianistas skaidriai, spalvingai, beveik svajingai paskambino Bacho-Ferruccio Busoni Choralinį vargonų preliudą f-moll bei energingai, net su įtampa – Bacho–Ferenco Liszto Vargonų preliudą e-moll (iš ciklo Preliudas ir fuga). Į klausimą, kas inspiruoja čia, šiame jaukiame gamtos kampelyje, taip intensyviai atiduoti klausytojams savo gyvybines jėgas, Andrius atsakė: „Šis Steinway’us“...
