Scena sugrįžtantiems (II)

Vilniaus arkikatedroje bazilikoje balandžio 8 d. koncertą surengė LMTA profesorės Virginijos Survilaitės absolventė Liana Dolgopolova, šiuo metu besitobulinanti Princo Klauso konservatorijoje Groningene (Nyderlandai). Jai talkino taip pat studentė dainininkė Fausta Balčaitytė (sopranas). Sakralinės muzikos valandą tyru tyliu ir išraiškingu giedojimu užbaigė Vilniaus kultūros centro moterų choras „Liepos“, jam profesionaliai dirigavo jo meno vadovė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė.

 

L. Dolgopolova vargonais pagrojo Johanno Sebastiano Bacho Preliudą e-moll (BWV 548), Girolamo Frescobaldi Tokatos ir Kyrie versijas iš „Sekmadienio mišių“ ir Felixo Mendelssohno keturių dalių Sonatą Nr. 6 d-moll, op. 65. Sunku ką nors pasakyti apie atlikimo kokybę, nes tirštoje garsių skambesių pynėje vargonai gaudė skleisdami garsų masę, joje sunku buvo išskirti melodijas, polifoniją ar harmoniją. Tik tyliuose epizoduose girdėjosi temos, ritminiu požiūriu gerai organizuota muzikinė medžiaga. Panašiai skambėjo ir F. Balčaitytės atliekamų kūrinių (Wolfgango Amadeus Mozarto „Laudate Dominum“, Césaro Francko „Panis Angelicus“ bei Pietro Mascagni „Ave Maria“) dėmesingas vargonų akompanimentas. Bažnyčios erdvėje laisvai sklido vokalistės tiksliai ir švariai atliekamas žodinis ir muzikinis tekstas. Maloniai nuteikė lanksčiai frazuojamos, harmoningais tyrų balsų deriniais, su įvairia dinamika choro atliktos Česlovo Sasnausko, Josefo Rheinbergerio, Romualdo Twardowskio, Felikso Nowowiejskio, Jacobo Handlo (Galluso) ir Tomáso Luiso de Victoria giesmės.

 

***

Balandžio 9 d. Lietuvos žydų bendruomenės salėje vyko konferencija „Lietuvos muzikinis šimtmetis. Litvakų muzikai Lietuvoje ir pasaulyje“. Įdomius pranešimus parengė LMRF direktorė Liucija Stulgienė („Sugrįžimų konferencijos idėja“), URM Užsienio lietuvių departamento direktorius Marijus Gudynas („Diaspora – Lietuvos valstybės dalis. Nuo istorinio konteksto iki valstybės politikos perspektyvos“), muzikologas Vaclovas Juodpusis („Žvilgsnis į Lietuvos muzikinės kultūros šimtmetį“), Leonidas Melnikas („Litvakų muzikai: šlovingoji karta“), Lara Lempert („Būti žydų menininku sovietmečiu: ties kompromisų riba“), Kamilė Rupeikaitė („Žydiškoji tema kompozitoriaus A. Šenderovo kūryboje“), Rita Aleknaitė-Bieliauskienė („Panevėžio muzikai litvakai“). Po diskusijų buvo parodytas dviejų valandų trukmės dokumentinis filmas „...mūsiškiai žydų muzikai“ (scenarijaus autorius ir režisierius TV žurnalistas Saulius Sondeckis).

 

***

Tos pačios dienos vakarą Šv. Jonų bažnyčioje klausytojai mėgavosi talentingos šeimos interpretuojama įvairių stilių muzika. Grojo ansamblis „Regnum musicale“, jį sudaro šviesaus atminimo poeto Vaidoto Daunio dukros: Joana (arfa), Vita Marija (fleita), Elena (violončelė) ir Kotryna Ugnė (smuikas), kartais energingu smuikavimu prisijungdavo jų mama Raimonda Daunienė. Visos keturios Daunytės studijavo skirtingose užsienio šalyse, yra tarptautinių konkursų laureatės, pernai koncertavusios Pasauliniame arfininkų kongrese Honkonge.

 

Savo pasirodymą pradėjusios Georgo Friedricho Händelio ir Tarquinio Merulos muzika, artistiškos Daunytės gyvybingai interpretavo ir XX a. pradžios bei dabarties autorių muziką: Marcelio Tournier „Preliudą ir šokį“, įspūdingą, kupiną įvairių netikėtų efektų ir vokalo Giovanni Sollima „Raudą“, kurią įtaigiai, jaudinančiai solo atliko violončelininkė Elena Daunytė. Visai kitaip, linksmai, džiaugsmingai, nuskambėjo Jacques’o Ibert’o „Antraktas“, spalvingai, nuotaikingai ansamblis pagrojo Kristinos Vasiliauskaitės ir Boriso Traubo aranžuotas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio miniatiūras. Sužavėjo efektingas pirmasis dvejų Giedriaus Kuprevičiaus pjesių – „Rudens menuetas“ ir „Pavasario rondo“ iš „Sezoninių šokių“ – atlikimas, jos skambėjo kokybiškai, švariai, tylų Daunyčių vokalinį ansamblį lydėjo subtilus, vos girdimas R. Daunienės smuikavimas. Koncertą „Regnum musicale“ užbaigė nuotaikingu Fausto Latėno „Pasadobliu“, kurį ansambliui aranžavo Borisas Traubas. Aišku, kodėl šis kolektyvas kviečiamas dalyvauti Lietuvos ir užsienio scenose, verslo pasaulio kultūros renginiuose ir t.t. – įvairi programa, artistiškas žavių atlikėjų muzikavimas tikrai džiugina ir kelia nuotaiką.

 

***

Balandžio 10 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje skambėjo fagotų muzika. Svarbiausias svečias – iš Čilės atvykęs Žilvinas Smalys, studijavęs LMTA, Londono Guildhallo muzikos ir dramos mokykloje, Utrechto ir Ciuricho konservatorijose. Nuo 2008 m. yra Santjago filharmonijos orkestro fagotų grupės koncertmeisteris, Santjago universiteto fagoto ir kamerinės muzikos profesorius, menų daktaras, bendradarbiaujantis su Vokietijos „Accolade“ leidykla, publikavęs solinės, kamerinės ir pedagoginės literatūros fagotui. Koncerte taip pat dalyvavo kontrabosininkas Donatas Bagurskas, pianistė Lina Šatkutė, o antroje dalyje svečiui talkino fagotininkai Andrius Puplauskis, Julius Klimavičius bei Darius Stoskeliūnas.

 

Koncerto programą sudarė vien Ž. Smalio kūriniai su įsiterpusiu jo paties užsakytu Čilės kompozitoriaus Luiso Saglie žaismingu kūriniu „Ceremonia del Gallo“ („Gaidžio ceremonija“). Ši pasaulinė premjera sukėlė šypsenas, buvo įdomu. Puikiai, temperamentingai virtuozišką, greitais pasažais ir sudėtinga ritmika grįstą fortepijono partiją atliko L. Šatkutė. Fagoto muzikinė medžiaga buvo paprastesnė.

 

Ž. Smalys pats komentavo savo kūrybą, minėjo, jog siekia ir pedagoginių tikslų, nori papildyti nesudėtingų kūrinių fagotui literatūrą. Koncerto pradžioje kiek skirtingų charakterių Siuitą fagotui ir kontrabosui labai energingai, temperamentingai traktavo puikus atlikėjas D. Bagurskas. Kiek blankiau skambėjo fagoto partija. Sunku nusakyti, kokiu stiliumi kuria Ž. Smalys. Aiški forma – kontrastinga vidurinė dalis, kūrinio kraštai analogiški, tačiau melodijų nuotrupomis grindžiama medžiaga atrodė stokojanti aiškios harmonijos bei galimybės labiau ją išplėtoti. Dar nesijaučia individualaus autoriaus braižo apraiškų. Concertino fagotui ir fortepijonui atrodė panašus į prieš tai skambėjusį opusą. Kiek turiningesnė buvo Sonatina fagotui ir fortepijonui.

 

Antroje koncerto dalyje fagotų kvartetas vangokai atliko Ž. Smalio Allegro, Noktiurną bei Scherzo, tačiau įdomiai atrodė bandymas, pasak autoriaus, pateikti aštuonias įvairių stilių miniatiūras, jos nuskambėjo gana prasmingai ir sklandžiai. Paskutinė pjesė buvo skirta kompozitoriaus ir pedagogo Leono Povilaičio atminimui ir grįsta L. Povilaičio fagotininkui skirta tema, pagal kurią kūrinio parašyti jis nespėjo.

 

***

Išskirtinis koncertas įvyko balandžio 17 d. Lietuvos žydų bendruomenės Jaschos Heifetzo salėje. Įvairią ir kokybišką programą pateikė du brandūs profesionalai iš Kanados: smuikininkas Atis Hiacetonas Bankas ir pianistė Victoria Korchinskaya-Kogan. Lietuvoje A. Bankas puikiai žinomas. Jis yra baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją (prof. Viktoro Radovičiaus kl.) ir Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją, yra kvarteto „Gould String Quartet“ primarijus, „Potsdam Trio“ narys, ansamblio „CamerAtis“ lyderis, tarptautinio vasaros muzikos festivalio „Music Niagara“ (Ontarijas, Kanada) įkūrėjas ir meno vadovas, Toronto karališkosios muzikos konservatorijos pedagogas. Victoria – garsių smuikininkų Leonido Kogano ir Elizavetos Gilels anūkė. Studijas baigė Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje, yra keleto tarptautinių konkursų laureatė.

 

Girdėjome visą pluoštą muzikos perlų, kuriuos įdomiai komentavo ne tik muzikologas Vaclovas Juodpusis, bet ir pats A. Bankas, lietuviškai papasakojęs daug įdomių detalių apie kompozitorius, jų kūrinius. Įspūdingai nuskambėjo Maurice’o Ravelio pjesė „Kadish“, prasidėjusi tarsi smuiku atliekama malda, o po to sudėtingai išplėtota sujungus abiejų partijų muzikinę medžiagą. Didžiulę įtampą ansamblis išlaikė nuotaikingai grodamas Ottorino Respighi Sonatą smuikui ir fortepijonui h-moll. Antroje koncerto dalyje žavėjo ryškių vaizdinių kupinos keturių autorių pjesės: gan paprasta Arūno Navako „Sudiev“, nuostabi Josepho Achrono „Hebrajų melodija“, op. 33, kurią, pasak A. Banko, kompozitorius sukūrė būdamas 17-kos ir dedikavo savo tėvui, puikiam smuikininkui. Joje ryškiai juntamos žydų muzikai būdingos skausmingos, liūdnos intonacijos, kai raudą keičia įvairūs vaizdiniai – galingos kulminacijos, virtuozinė, išplėtota smuiko kadencija, tylūs nusiraminimo atodūsiai aukštame registre. Savotiškai originalus buvo Viačeslavo Ganelino „Neišsiųstas laiškas“, kurį smuiko meistras apibūdino kaip „reikalaujantį kantrybės“. Ypač išraiškingai, užburiančiai skambėjo Mikhailo Bronnerio „Keturios lopšinės nužudytiems vaikams“, kurių kiekvienoje atsiskleidė skirtingi jautrūs ir įtaigūs, sudėtingos novatoriškos muzikinės kalbos vaizdiniai. Savitą gražų garsų pasaulį A. Bankas ir V. Korchinskaya-Kogan atvėrė subtiliai traktuodami vis dažniau scenoje girdimo Moisejaus Veinbergo (Mieczysław Weinberg) Sonatiną smuikui ir fortepijonui. Bisui ansamblis taip pat labai ryškiai ir vaizdingai pagrojo įspūdingą Anatolijaus Šenderovo Pjesę. Pasak A. Banko, joje perteikiami malonūs seno žmogaus, įkalinto gete, prisiminimai, kuriuos vis pertraukia suvokimas apie tai, kur jis yra dabar.

 

Patyrę scenos meistrai puikiai derėjo vienas prie kito. Laisvai, komfortiškai jautėsi ir smuikininkas – tikras muzikos filosofas, nestokojantis gilių emocijų, – ir pianistė, kuri šalia patikimo partnerio galėjo ryškiai reikšti savo muzikos sampratos klodus. Nuostabūs buvo ansamblio atliekami tylūs, ramūs, tarsi mėnesienos apšviesti epizodai.

 

***

Iškilmingas „Sugrįžimų“ koncertas vyko balandžio 18 d. LR Vyriausybės rūmuose. Šį Lietuvos muzikų ateičiai svarbų renginį savo dalyvavimu pagerbė LR ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, LR kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, pastaroji dar ir apdovanojo kelių tarptautinių pianistų konkursų laureatę Gabiją Maknavičiūtę, paskambinusią Claude’o Debussy Preliudą Nr. 12 iš „Antrojo sąsiuvinio“. Koncerte dalyvavo svečias iš JAV trimitininkas Dovas Lietuvninkas, šiuo metu su Fulbraito stipendija studijuojantis LMTA Lauryno Lapės klasėje, baritonas Jonas Sakalauskas, neseniai tapęs LNOBT generaliniu direktoriumi, Čiurlionio kvartetas. Ypač daug džiaugsmo publikai suteikė įspūdingas, kokybiškas Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ pasirodymas. Šis choras, kurį 1990 m. įkūrė ir kuriam vadovauja Remigijus Adomaitis, – 12 tarptautinių konkursų laureatas. Chorui energingai akompanavo pianistė Daiva Šulcaitė, o kai kurioms dainoms – Čiurlionio kvartetas. Šventinio renginio programoje, greta lietuvių ir užsienio autorių muzikos, prasmingus žodžius tarė LMRF direktorė Liucija Stulgienė, ministras pirmininkas, kultūros ministrė. Viso renginio programą užbaigė visi dalyviai, pakiliai pagiedodami beveik Lietuvos himnu tapusią Juozo Naujalio giesmę „Lietuva brangi“.

 

***

Vėliau Stasio Vainiūno namuose įvyko kompozitoriaus, vargonininko, dirigento, visuomenininko Juozo Žilevičiaus kūrybos vakaras, jį parengė ir vedė muzikologas Vaclovas Juodpusis. Kompozitoriaus kūrinius atliko Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos (mokyt. Laimos Domikaitės ) ir LMTA (prof. Astos Krikščiūnaitės) ugdytiniai: Rugilė Klimaitytė, Laura Chodzkaitė, Rūta Birutytė, Jekaterina Tretjakova, Vėjūnė Vidžiūnaitė, Salvijus Povilaitis ir Emilė Dačinskaitė. Akompanavo Vaiva Blažienė, Ūla Paliokaitė ir Joris Sodeika.

 

***

Balandžio 20 d. Linkuvos socialinės globos namuose, o po to restauruotoje Pakruojo sinagogoje koncertavo LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, klausytojų mėgstama dainininkė, festivalio garbės viešnia Judita Leitaitė. Fortepijonu jai talkino Živilė Survilaitė. Maloniai su publika bendraudama dainininkė atliko pluoštą Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūrinių.

 

***

Balandžio 24 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje koncertavo Žana Miniotaitė (violončelė, kontrabosas, Lietuva, Rusija), Ilja Kadinas (fortepijonas, Rusija, Kroatija) ir Viktoras Miniotas (kompozitorius, Lietuva). Žana gimė Rusijoje, 1996 m. su šeima persikėlė į Lietuvą, tėvo, kompozitoriaus V. Minioto, tėvynę, mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje. Pianistas I. Kadinas taip pat studijavo P. Čaikovskio konservatorijoje, vėliau Kroatijoje. Šis talentingas jaunuolis per koncertą ne tik grojo ansambliuose su Ž. Miniotaite ir kompozitoriumi V. Miniotu, bet ir užtikrintai, profesionaliai paskambino Čaikovskio „Dumką“, Sergejaus Prokofjevo Etiudą, op. 2 Nr. 1, Aleksandro Skriabino Etiudą cis-moll, op. 2 Nr. 1, ir retai atliekamą Koncertinį allegro, kuriame dar neapčiuopiamas vėlesniuose šio autoriaus opusuose išryškėjęs individualus braižas.

 

Koncertą pradėjo Ž. Miniotaitė ir I. Kadinas Ludwigo van Beethoveno Sonatos violončelei ir fortepijonui, op. 69, I dalimi, kurioje kiek dominavo ryžtinga fortepijono partija. Violončelės temos skambėjo šiltai, gražiai. Čaikovskio Pezzo capriccioso, op. 62, ir Niccolo Paganini variacijose Gioacchino Rossini operos „Mozė Egipte“ temomis jautėsi Žanos talentas prasmingai, gražiu tembru griežti lyrines temas, virtuozinis pajėgumas ir korektiškas, atidus Iljos akompanimentas. Ryškiai nuskambėjo Fausto Latėno Sonata violončelei ir fortepijonui, kurios novatoriška muzikine kalba sukomponuotos temos bei epizodai buvo įvairūs, traktuojami nuotaikingai. Koncerto pabaigoje visi trys atlikėjai pagrojo penkis fragmentus iš V. Minioto operos „Coliukė“. Melodingus epizodus keitė gan charakteringi, primenantys Prokofjevui būdingus aštresnius, energingesnius skambesius. Vėl puikiai ir įvairiai traktuojama skambėjo violončelės partija, o kompozitoriaus atliekama fortepijono partija, prie kurios prisijungdavo ir Ilja, tapo tvirtu, kietu pagrindu. Įdomiausias pasirodė paskutinis fragmentas, kuriame jautrius, lėtų melodijų violončelės epizodus pratęsė iki įtemptos kulminacijos plėtojama muzika su įpintais linksmų nuotaikų vaizdiniais.

 

***

Balandžio 26 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje įvyko Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos profesorės Ramintos Lampsatytės globojamas koncertas, kuriame dalyvavo trys jaunos solo ir duetu skambinusios pianistės iš Klaipėdos – Ugnė Lamsaitytė ir dvynės Ieva bei Augustė Petkūnaitės, taip pat penkiems vokalistams talkinusios brandžios koncertmeisterės – koncerto meno vadovė R. Lampsatytė ir savo tautietei iš Brazilijos akompanavusi Guida Borghoff. Dainavo pas R. Lampsatytę besitobulinantys jauni dainininkai Paulius Užgalis (bosas- baritonas), Elena Sverdiolaitė (sopranas) ir Vokietijoje gimusi, o 2000 m. į Lietuvą grįžusi Charlotte Kilsh (sopranas) bei dvi viešnios iš užsienio, jau suformavusios savo braižą skirtingos interpretatorės Rachel Elezi (sopranas, JAV) ir Luciana Monteiro de Castro (mecosopranas, Brazilija).

 

Pianistė U. Lamsaitytė pagirtinai tvarkingai paskambino Balio Dvariono Impromptu es-moll ir Isako Berkovičiaus Etiudą g-moll. A. Petkūnaitė meistriškai atliko Debussy preliudą „Auksinės žuvelės“ bei duetu su seserimi Ieva – jausmingą Antoníno Dvořáko „Slavų šokį“ ir įdomų, modernų, iliustratyvų Gintaro Sodeikos kūrinį „Cikados“.

 

Dainininkai pasirodė abiejose koncerto dalyse. Sudėtinga vertinti studentų atliktas programas, nelabai aišku, kokių profesionalumo aukštumų jiems pavyks pasiekti. Kol kas jautėsi dar studentiški bandymai. E. Sverdiolaitė garsiai, skambiai, gana išlygintu visuose registruose balsu padainavo Cerlinos ariją iš Mozarto operos „Don Žuanas“ ir panašiai su P. Užgaliu – Cerlinos ir Don Žuano duetą bei Paminos ir Papageno duetą iš operos „Užburtoji fleita“. Juose sopranas ryškiai dominavo prieš dar besiformuojantį Pauliaus balsą. P. Užgalis atliko Papageno ariją bei Mazeto iš „Don Žuano“, kuriose pasireiškė simpatiška jo vaidyba bei pastangos šmaikščiai interpretuoti turinį. Gaila, jog pernelyg garsus fortepijono akompanimentas dar labiau paryškino nepakankamai stiprų dainininko balsą.

 

Iš Ch. Kilsh padainuotų Mozarto arijų, Giuseppe Giordani „Caro mio ben“ bei Giedriaus Kuprevičiaus „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ iš miuziklo „Devynbėdžiai“ labiausiai įtikino pastarosios atlikimas, nes pakako profesinių įgūdžių jautriai perteikti šios muzikos ir teksto turinį. Sopranas R. Elezi klausytojų dėmesiui pateikė Vlado Jakubėno „Na, tai kas“, ariją iš Vincenzo Bellini operos „Kapulečiai ir Montekiai“ bei Leonardo Bernsteino kūrinius: du iš ciklo „Penkios vaiko dainos sopranui“ ir „I feel pretty“ iš „Vestsaido istorijos“. Viešnia jautėsi laisvai, daug judėjo, šios salės akustikoje skambėjo ryškiai.

 

Įdomu buvo išgirsti L. Monteiro de Castro – kamerinės muzikos atlikimo profesionalės –atliekamas Brazilijos kompozitorių dainas. Iliustratyvūs pavadinimai, juos atliepianti muzika, raiškios traktuotės, įvairi dinamika nuo tylaus intymaus skambesio iki ryškių kulminacijų sutelkė publikos dėmesį. Girdėjome Heitoro Villa-Loboso „Amazonės mišką“, „Meilės dainą“ bei „Žvaigždė yra kylantis mėnulis“, Marloso Nobre’s „Nepriklausomos moters troškimą“, Helzos Camêu „Ilgesį“, Lorenzo Fernandezo „Mergaitę Fulo“. Tik gaila, jog akompanuojanti pianistė buvo silpnesnio meistriškumo už dainininkę.

 

***

Nuostabaus grožio akordais baigėsi XX tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“ gegužės 2 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir gegužės 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Ne pirmą kartą Lietuvoje koncertavo ypač gražių mecosoprano tembrų savininkės – panevėžietė, šiuo metu Vokietijoje gyvenanti Milda Tubelytė, Anna Traub-Gulbrandsøy (Šveicarija, Nyderlandai) ir ne mažiau įspūdingo tembro tenoras Thorbjørnas Gulbrandsøy (Norvegija, Nyderlandai). Prie jų subtilia, rafinuotai švelnia atlikimo traktuote prisijungė tenoras Edgaras Davidovičius, o dainininkams dėmesingai, profesionaliai, nuotaikingai akompanavo dažnai puikiems vokalistams talkinanti pianistė Giedrė Muralytė-Eriksonė.

 

Milda Tubelytė Braunšveigo, Erfurto ir Karlsrūhės operos teatruose yra sukūrusi daugybę vaidmenų, 2015 m. jai suteikta prestižinė „Richard Wagner-Verband“ stipendija, 2017 m. Romeo vaidmeniu Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ ji debiutavo ir mūsų operos ir baleto teatre. Mildos vyro sesuo Anna Traub-Gulbrandsøy gimė Bazelyje, Šveicarijoje, dainavimą studijavo Liucernos bei Amsterdamo konservatorijose. Be solo partijų oratorijose, kamerinių koncertų, atlieka vaidmenis daugelyje tarptautinių operos spektaklių. Jos vyras Thorbjørnas nuo 2015 m. dainuoja Norvegijos nacionalinėje operoje Osle, yra aistringas Lied žanro atlikėjas.

 

Pasikeisdami scenoje atlikėjai pateikė pasaulinius muzikos šedevrus, šmaikščiai pavaidindami dainavo solo ir ansambliuose. Smagiai nuteikė ir sudomino originalios Georges’o Bizet Habaneros iš „Karmen“ traktuotės: subtiliai, lanksčiai, skaidriu balsu padainavus Mildai, iššoko Anna ir tą pačią ariją traktavo visiškai kitaip – sodriu, šiltu žemoku tembru, aistringai.

 

Stilingai, jautriai Annio arija iš Mozarto operos „Tito gailestingumas“ koncertą pradėjo M. Tubelytė. Vėliau, puikiai jausdama kamerinės muzikos subtilybes, ji tyliai ir nuotaikingai padainavo prasmingą Jurgio Juozapaičio dainą „Pažadink širdį“. Panašiai jautriai, bet visai kitokia stilistika ir kitokiu balso atspalviu, vaikštinėdama po sceną, ji antros dalies pradžioje padainavo lietuvių liaudies dainą „Teka teka šviesi saulė“. Anna ir Thorbjørnas stebino dviejų nuostabiai gražių, šiltų, sodrių tembrų aistringa įtaiga atlikdami Karmen ir Chosė finalinį duetą iš Bizet operos „Karmen“. Ir Mildos, ir Annos, ir Thorbjørno atliekamos Bellini ir Donizetti operų arijos žavėjo profesionalumu, sugebėjimu įtaigiai perteikti turinį, muzikos prasmę. Kaip ir antroje koncerto dalyje, kai solistai savo vaidyba subtiliai interpretavo Jules’io Massenet, Giuseppe Verdi arijas. Lengvabūdiškai, smagiai visi trys, pasak Mildos, „vienos šeimos nariai“, atliko Franzo Leháro operetės „Linksmoji našlė“ fragmentą. Žavėjo ne tik puikūs, skirtingų tembrų balsai, bet ir puiki dikcija. Bisui jie vokiškai padainavo valiūkišką miniatiūrą su angliškais pabaigos žodžiais „Good Night“.

 

Sunku pervertinti Lietuvos muzikų rėmimo fondo kolektyvo ir jo direktorės Liucijos Stulgienės kruopščiai organizuojamo festivalio reikšmę. Stulbina ir pasaulyje išgarsėjusių atlikėjų, kaip antai talentingų baigiamojo koncerto dainininkų, entuziazmas negailėti savo kūrybinių jėgų ir, dažniausiai be honoraro, koncertuoti šalyje, kurioje, gaila, dar trūksta deramo menininkų įvertinimo. Kaip sakė L. Stulgienė, „skelbiama, jog vienas iš LR Vyriausybės veiklos prioritetų – stabdyti emigraciją. Muzikų emigraciją – taip pat. Tarptautiniame Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamame muzikos festivalyje „Sugrįžimai“ per 20 metų surengta 350 koncertų, į kuriuos atvyko muzikai iš 44 šalių, dalyvavo beveik 300 užsienyje gyvenančių Lietuvos muzikų, 150 užsieniečių, per 900 gyvenančių Lietuvoje. O Kultūros tarybos parama šiam festivaliui daugiau nei įžeidi: 2017 m. skirta 8 tūkst., 2018 m. – 10 tūkst. eurų. Laukiame žinios, kokia parama bus skirta tarptautiniam menų festivaliui „Druskininkų vasara su M K. Čiurlioniu“. Neseniai surengtoje parodoje Paryžiuje Čiurlionio kūryba žavėjosi keturių šalių prezidentai. Gal rūpestis Čiurlionio kūrybos sklaida Druskininkuose, gausiai pasaulio turistų lankomame kurorte (festivalio koncertų salės pilnutėlės), kuriame rengiamas jau XVI festivalis, pagaliau sulauks pagarbios paramos (2017 m. buvo skirta 10 tūkst. eurų).“