Lietuvos kultūros labui

Apie savo 1998 m. įkurtą fondą Saulius Karosas ne kartą yra sakęs, jog tai viena maloniausių jo veiklos sričių. Kovo 28 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje surengtu koncertu fondas paminėjo veiklos dvidešimtmetį. Sveikindamas koncerto dalyvius ir klausytojus S. Karosas linkėjo, kad fondas gyvuotų daug metų, kad puoselėtų Lietuvos kultūrą, kuriai dėmesio niekada nebūna per daug. Visus dvidešimt metų fondui vadovauja ilgametė fortepijono pedagogė, rūpestinga ir jautri jaunų talentų globėja Birutė Karosienė. Be jos dėmesio ir rūpesčio šiandien neturėtume būrio išgarsėjusių muzikantų – pianistų, dirigentų, stygininkų, pūtikų. Fondas suteikė jiems galimybę tobulinti meistriškumą, gilinti savo žinias pas žymiausius pasaulio pedagogus, studijuoti garsiose užsienio mokyklose. Ryškiausias pavyzdys – jaunoji batutos meistrė Mirga Gražinytė, apie kurią dabar žino visas muzikinis pasaulis. Jos talentui išsiskleisti ir suklestėti padėjo fondo lėšos, skirtos studijoms Grace ir Zalcburge bei dalyvavimui keliuose tarptautiniuose dirigentų konkursuose. „Be Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo nebūčiau galėjusi išsirinkti tinkamiausios vietos studijoms, nebūčiau nei pradėjusi studijų, nei išgyvenusi sunkiausių laikotarpių. Ponia Birutė Karosienė lyg kantri sodininkė stengiasi pažinti kiekvieną augalėlį ar medį ir duoti kiekvienam ką galinti“, – rašė dėkinga dirigentė. Tik ką filharmonijoje pasirodė kitas garsėjantis jaunas dirigentas Martynas Stakionis, kuris taip pat yra šio fondo globotinis. Visų talentingų atlikėjų, kurių tobulėjimą finansiškai rėmė fondas, išvardinti neįmanoma, jų susidarytų kelios dešimtys, jei ne šimtai.

Muzikos apsupty augusio ir fortepijonu skambinusio kompozitoriaus Juozo Karoso anūko fondas daugiausia dėmesio skiria Lietuvos muzikinei kultūrai. Juozo Karoso salės Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje sceną puošia vargonai, kuriuos akademijai asmeniškai dovanojo Saulius Karosas. Bet fondas dėmesingas ir kitoms Lietuvos kultūros sritims. Dosniai jis rėmė dailę, knygų bei albumų parengimą, baletą, muzikos istorijos knygų ir muzikos kūrinių leidybą. Ypač reikšmingas fondo įnašas į 2013 m. Budapešto Europos parke atidengtą skulptorės Dalios Matulaitės monumentą Lietuvos kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Jogailai bei jo žmonai Vengrijos karalaitei ir Lenkijos karalienei Jadvygai. Gausūs sukaktuvinio koncerto svečiai galėjo apžiūrėti sumažintą užbaigtą šio monumento eskizą, kurį skulptorė dovanojo paminklo mecenatui S. Karosui.

Pastaraisiais metais pasirodė fondo paremti puikūs albumai „Lietuvių folkloro teatras“, „Paslaptingas būties švytėjimas“ (apie dailininkę Birutę Žilytę), režisieriaus Aloyzo Jančoro dokumentinis filmas „Nėra laiko gerumui“ (apie Arūną Žebriūną ir Giedrę Kaukaitę).

Fondas daug metų padeda įgyvendinti gausius Muzikų sąjungos projektus. Ypač svarbi kasmetinė parama žurnalui „Muzikos barai“, koncertams „Muzikų paradas“, paskaitoms ir renginiams regionuose. Kelerius metus Muzikų sąjungos organizuojamą Birštono vasaros stovyklą taip pat remia S. Karoso labdaros ir paramos fondas. Lietuvoje rengiama gana daug įvairių konkursų, tarp jų – tarptautiniai M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų bei Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursai, propaguojantys šių kūrėjų muziką. Abu konkursus fondas taip pat remia. Tarp gausių muzikos festivalių yra keli, kuriems paramą fondas teikia nuolatos. Tai Vilniaus fortepijoninės muzikos festivalis, Thomo Mano festivalis Nidoje, „Ave Maria“ Palangoje, Vilniaus Gospel chorinės muzikos festivalis, sutraukiantis daug jaunų dainavimo entuziastų. Kasmet dalis fondo lėšų skiriama gabiausiems LMTA studentams bei M.K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviams dalyvauti meistriškumo kursuose ir tarptautiniuose konkursuose. Daugelis anksčiau paremtų jaunų muzikantų jau sėkmingai darbuojasi Lietuvoje arba garsina mūsų kultūrą užsienyje.

Kai kurie jų dalyvavo ir jubiliejiniame fondo vakare. Jį pradėjo Modesto Barkausko vadovaujamas nesyk fondo paremtas Balio Dvariono muzikos mokyklos simfoninis orkestras, maloniai nustebinęs darniu gražiu muzikavimu. Pradžioje orkestras atliko Eduardo Balsio fragmentą „Liaudis linksminasi“ iš baleto „Eglė žalčių karalienė“, vėliau du šokius iš Charles’io Gounod operos „Faustas“ baleto muzikos. Taip pat orkestras jautriai akompanavo solistams Viktorijai Miškūnaitei ir Liudui Mikalauskui. V. Miškūnaitė subtiliai padainavo populiariąją B. Dvariono „Žvaigždutę“ ir „Ave Maria“ iš Pietro Mascagni „Kaimo garbės“, o L. Mikalauskas – Vytauto Klovos „Pilėnų“ Ūdrio dainą ir Algimanto Raudonikio „Kur balti keliai“ (J. Strielkūno ž.). Koncerte grojo obojininkas Robertas Beinaris ir jo dukra arfininkė Gabrielė, akompanuojant Linui Dužinskui dainavo Nomeda Kazlaus, nuotaikingą kompoziciją atliko žinomas džiazo improvizatorius Egidijus Buožis. Fortepijono menui atstovavo jaunasis talentas Ignas Maknickas, debiutavęs rudenį vykusiame Tarptautiniame Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje. Šį kartą jis atliko Fryderyko Chopino Scherzo iš Antrosios sonatos b-moll, pateikęs kūrinį itin vaizdingai ir virtuoziškai. Ypatinga viešnia buvo specialiai į koncertą iš Paryžiaus atvykusi pianistė Mūza Rubackytė, užbaigusi koncertą dviem Franzo Schuberto nuostabių dainų „Tu esi ramybė“ ir „Girių karalius“ Franzo Liszto transkripcijomis. Pastarąją pianistė grojo su vulkaniška energija, perteikdama dramatišką, baime ir siaubu pulsuojančią muzikinio pasakojimo atmosferą.   

Vakarą vedusi Audronė Žigaitytė taikliai pristatė koncerto dalyvius, atkreipė dėmesį į reikšmingiausius fondo nuveiktus darbus. Koncerto metu daug šiltų sveikinimo ir nuoširdžios padėkos žodžių tarė svečiai ir koncerte dalyvavę atlikėjai, buvę bei esami fondo globotiniai. Visi suprantame, kokie svarbūs mums kultūros mecenatai, kurių kol kas turime vos vieną kitą. Belieka palinkėti Sauliui Karosui, Birutei Karosienei ir fondo valdybos narėms Birutei Leišienei bei Ramunei Kryžauskienei toliau sėkmingai darbuotis Lietuvos kultūros labui.