7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Vilniaus kongresų rūmuose – iškalbingas šimtastygio orkestro susibūrimas

Rasa Murauskaitė
Nr. 7 (1244), 2018-02-16
Muzika Anonsai
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. A. Požarskio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. A. Požarskio nuotr.

Baltijos šalių orkestrų festivalis byloja apie kūrybinę draugystę. Ją vasario 17 d. įkūnys unikalus styginių instrumentų susibūrimas koncerte „100 stygų“. Jo metu Vilniaus kongresų rūmų scenoje susiburs trijų orkestrų – Latvijos nacionalinio simfoninio, Liepojos simfoninio ir Lietuvos valstybinio simfoninio – stygininkai, kuriems diriguos maestro Gintaras Rinkevičius. Iš viso scenoje matysime ir girdėsime apie 100 styginių instrumentų.

 

Koncentro epicentre – Arnoldo Schoenbergo ankstyvasis šedevras

Šimtastygio orkestro programoje – trijų kompozitorių kūriniai. Programos ašis – 1899 m. parašytas vokiečių kompozitoriaus Arnoldo Schoenbergo styginių sekstetas (versija styginių orkestrui) „Pragiedrėjusi naktis“.

 

Muzikų bendruomenė A. Schoenbergą žino kaip dodekafoninės technikos pagrindėją, tačiau dar prieš imdamasis „laužyti“ tonalią sistemą, jis jau buvo parašęs nemažą vertingos muzikos. Tarp jos išdidžiai iškyla būtent jo sekstetas „Pragiedrėjusi naktis“, vadinamas svarbiausiu ankstyvosios A. Schoenbergo kūrybos pavyzdžiu. Yra žinoma, kad pats kompozitorius mokėsi griežti smuiku ir violončele, tad styginių instrumetnų specifika jam buvusi gerai pažįstama. Imtis seksteto jį įkvėpė du dalykai – raiškios poeto Richardo Dehmelio eilės ir meilė kompozitoriaus mokytojo Alexanderio von Zemlinskio seseriai Matildai. Vienos dalies kūrinyje atsispindi stiprios kūrėjo emocijos, vėlyvojo romantizmo estetikos dvelksmas.

 

„Pragiedrėjusi naktis“ muzikologų dar vadinama ir vienu pirmųjų programinių kūrinių kameriniam ansambliui, mat instrumentinėje muzikoje atsispindi literatūrinio teksto įkvėptas siužetas. Pasakojama apie moterį, kuri savo mylimajam pasako, jog laukiasi kito vaiko – gyvenimo prasmę ji mato tik kitos gyvybės atsiradime. Įsimylėjęs ją vyras patikina, kad jų meilė tokia stipri, kad svetimas vaikelis vis vien taps tarsi jo paties.

 

Pirmą kartą nuskambėjęs 1902 m. styginių sekstetas „Pragiedrėjusi naktis“ ilgainiui tapo ypač mylimas publikos. Nors, lyginant su kita šio autoriaus kūryba, sekstetas maloniausias ausiai, tačiau kai kurie specialistai išskiria ir jo istorinę reikšmę – tai esą pirmasis A. Schoenbergo kūrinys, jau taikęsis „išsiveržti“ iš tonalios sistemos rėmų.

 

Pirmą kartą „Pragiedrėjusios nakties“ versija styginių orkestrui, beje, aranžuota paties kompozitoriaus, nuskambėjo dar 1924 m., o maestro G. Rinkevičiaus vadovaujamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantai taip pat šį kūrinį jau yra atlikę. „Tai puiki muzika!” – neseniai interviu sakė pats maestro.

 

Šimtais strykų atliekamas skambės ir lietuvių genijaus kūrinys

Koncerto „100 stygų“ programoje išlaikytas dėmesys ir lietuvių muzikai, kurią reprezentuos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Styginių kvarteto c-moll I dalis.

 

„Kartais sakoma, kad Baltijos šalių vienybė yra pervertinama. Tačiau mes matome, kokie svarbūs yra tokie tarptautiniai susitikimai, atlikimų patirties aptarimas, pokalbiai per koncertų pertraukas ar priėmimus po koncertų. Keistis informacija yra gyvybiškai svarbu. Žinome per mažai apie kaimyninių šalių kultūras, o juk net yra senamadiškas posakis, kad gėda nežinoti to, kas vyksta aplink“, – apie kultūrinio bendradarbiavimo poreikį kalbėjo Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro direktorė Indra Lukina. Ji, beje, buvo ir viena Baltijos šalių orkestrų festivalio iniciatorių.

 

Styginių kvartetas – išskirtinės elegancijos ir profesionalumo reikalaujantis žanras. Pirmasis šio žanro kūrinys lietuvių autorių kūryboje gimė būtent prie M. K. Čiurlionio darbo stalo. XX a. pirmuosius metus menanti kompozicija buvo sukurta menininkui studijuojant Leipcigo konservatorijoje, kur ir įvyko kvarteto premjera. Iki mūsų dienų Išliko tik trys iš keturių kvarteto dalių, alsuojančios ankstyvąja Čiurlionio muzikos dvasia, romantine estetika, tačiau išlaikiusios griežto mokytojo Carlo Reineckes įdiegtą klasikinę formą.

 

Koncerto pabaigai pasirinktas „saldainis“ publikai – Piotro Čaikovskio „Serenada“ styginių orkestrui op. 48. Tai vienas dažniausiai atliekamų styginių orkestro repertuaro kūrinių, apie kurį pats kompozitorius yra pasakęs: „Šį kūrinį rašiau iš neįveikiamo vidinio potraukio, tiesiai iš širdies“.

 

Jungtinis Baltijos šalių orkestras praėjusiais metais jau griežė Latvijos publikai – tuomet programą jie pristatė Rygoje. „Turime nuostabią galimybę pagroti Vilniuje. Manau, kad tai bus nepaprastai įspūdingas koncertas. Bet kokiu atveju, svarbiausia, kad Baltijos šalių orkestrų festivalio vardas viena ar kita forma vis skamba visose Baltijos valstybių sostinėse“, – festivaliu džiaugėsi Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro vadovė.

 

Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas „100 stygų“ įvyks vasario 17 d. Vilniaus kongresų rūmuose. Dirigentas Gintaras Rinkevičius. Bilietų galite įsigyti „Tiketos“, „Teatrai.lt“ ir Vilniaus kongresų rūmų kasose.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. A. Požarskio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. A. Požarskio nuotr.