Kaip skamba Baltijos jūra? Baltiškojo mentaliteto meditacija įspūdingoje latvių kompozitoriaus premjeroje

„Šis kūrinys – tai tarsi spalvinga baltiškojo mentaliteto meditacija, peržengianti akademinio stiliaus ribas“, – taip apie vasario 9 d., Baltijos šalių orkestrų festivalio atidarymo koncerto metu skambėsiančią latvių kompozitoriaus Arturo Maskato kūrinio „The Song of the Baltics“ („Baltų daina“) premjerą kalba atlikimui diriguosiantis Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Andris Poga. Pirmą kartą gruodį Rygoje nuskambėjusi oratorija byloja apie trijų Baltijos šalių bendrystę, kurią įkūnija visų trijų valstybių solistai ir nacionalinių eilių skambesys.

Išskirtinės poezijos privilegija

„Norėjau parašyti muzikos kūrinį, kuriame skambėtų visų trijų Baltijos šalių kalbos – naudojausi nuostabios mūsų poezijos privilegija. Iš pat pradžių žinojau, kad kiekvienas eilėraštis turi skambėti originalo kalba, nes poeziją nepaprastai sunku išversti – išvertus vis vien kažkas prarandama“, – apie kūrinio gimimą pasakojo kompozitorius Arturas Maskatas. Jis – vienas žymiausių šių dienų latvių kūrėjų. Kompozitoriaus muzika emocinga, pakili, kupina individualios muzikinės ekspresijos. Šis menininkas net keturis kartus buvo įvertintas prestižiniu Latvijos muzikos apdovanojimu. Rašydamas naujausią savo kūrinį „The Song of the Baltics“, kaip pats sako, A. Maskatas atsispyrė nuo bendrų istorinių ir kultūrinių šalių „kontrapunktų“.

„Mes visi panašiai žvelgiame į gyvenimą. Mūsų Nepriklausomybė – tai mūsų bendra vertybė, kuria privalome rūpintis. Tačiau bene stipriausiai mus jungia Baltijos jūra, šalia kurios mums lemta gyventi“, – pasakoja kompozitorius. Būtent Baltijos jūra ir tampa naujausio jo kūrinio epicentru.

Kūrinio įžangoje skamba trumpos frazės visų Baltiją supančių šalių – Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Danijos – kalbomis, tačiau toliau kūrinyje lieka trys – estų, latvių ir lietuvių kalbos, prabylančios estų poeto Paulo-Eeriko Rummo, latvių poetų Vizmos Belševicos ir Ojarso Vaciečio bei lietuvio Sigito Gedos eilėmis. Pats kompozitorius tvirtina ypatingai pamilęs šiuos kūrėjus, kurių eilėraščius atsirinkti jam padėjo latvių poetas ir vertėjas iš Estijos Guntaras Godiņš ir lietuvių dirigentas, geras A. Maskato draugas Modestas Pitrėnas.

„Mūsų nuostabūs poetai savo kūryboje dalijasi ypatingai gilia meile mūsų bendram turtui – Baltijos jūrai. V. Belševica trokšta amžinybės mažyčiame jūros lašelyje; S. Geda – tai tyra balta žuvėdra, kuri kovoja, krenta, bet vis vien skrenda į audringus vėjus; P. E. Rummo pasakoja apie vaikus Estijos krantuose, statančius savo pasaulį iš smėlio – dar gražesnį nei mūsiškis; o O. Vācietis kalba apie tolimą artybę, dabartį ir amžinybę“, – mintimis apie kūrinio tekstologinį pasaulį dalijasi A. Maskatas.

Nuo pasaulinio garso tenoro iki folkloro muzikos atlikėjos

„The Song of the Baltics“ premjerą Lietuvoje atliks Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, valstybinis choras „Latvija“ ir solistai iš visų trijų Baltijos šalių. Koncerte išgirsime lietuvių dainininkę Vidą Miknevičiūtę, kuri nuo 2011 m. yra Mainco valstybinio teatro solistė, neretai kviečiama koncertuoti ir kituose Europos operos teatruose. Solistės repertuare jau nemaža svarbių vaidmenų – tai ir Tatjana operoje „Eugenijus Oneginas“, Mimi operoje „Bohema“, daugelis kitų. Praėjusiais metais V. Miknevičiūtė dainavo Kaselio valstybiniame teatre, taip pat debiutavo Latvijos nacionalinėje operoje. Savo ruožtu latvių tenoras Aleksandras Antonenko yra pirmo ryškumo pasaulinė žvaigždė. Per ilgametę karjerą solistas yra dainavęs Londono „Covent Garden“, Paryžiaus „Opera Bastille“, Berlyno valstybinėje operoje, Marijos teatre Sankt Peterburge, Vienos valstybinėje operoje, „La Scala“ operoje Milane, Niujorko „Metropolitan“ operoje. Estiją kūrinyje atstovaus estų kompozitorė ir tradicinės muzikos atlikėja Mari Kalkun. 2013 m. savo šalyje ji buvo pripažinta geriausia etno muzikos atlikėja. Estijoje puikiai įvertinta jos kūryba, su kuria M. Kalkun koncertavo Prancūzijoje, Vengrijoje, Anglijoje, Škotijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Rusijoje, Armėnijoje, Japonijoje. Jos vokalas A. Maskato premjerai įneš ypatingų spalvų.

Atlikime dalyvausiantis valstybinis choras „Latvija“ praėjusiais metais atšventė savo 75-etį. Šis kolektyvas per ilgą savo istoriją buvo ne kartą pagerbtas aukščiausiais apdovanojimais. Kolektyvas koncertuoja prestižiškiausiose pasaulio salėse, o vienas didžiausių choro pasiekimų – dalyvavimas 125-osioms Amsterdamo karališkojo „Concertgebouw“ orkestro metinėms skirtame ture. Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras – taip pat ypatingo dėmesio vertas kolektyvas. Dar 1926 m. įkurtas orkestras dažnai koncertuoja su žymiausiais pasaulio solistais, o naują kibirkštį jo interpretacijoms įskėlė 2013 m. orkestro meno vadovu tapęs A. Poga.

„Esu labai dėkingas Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro, valstybinio choro „Latvija“ atlikėjams, dirigentui A. Pogai. Vokalines partijas rašiau konkrečiai šiems dainininkams, suvokdamas jų balsų prigimtį. Su A. Antonenko, vienu labiausiai pripažintų ir trokštamų pasaulio tenorų, man yra tekę dirbti ir anksčiau. Buvo ypač malonu sutikti puikią lietuvių dainininkę V. Miknevičiūtę ir nuostabią estų etno dainininkę M. Kalkun. Rygoje oratorijos premjera buvo šiltai priimta ir dabar labai laukiu, kaip ją priims Lietuvos publika“, – padėka atlikėjams, įspūdžiais ir lūkesčiais dalijosi pats A. Maskatas.

Muzika, bylojanti apie tautos identitetą

1917 m. savo šimtmetį paminėjo ir Suomija. Atliepiant jų gražią sukaktį, Baltijos šalių orkestrų festivalio atidarymo koncerto pirmojoje dalyje nuskambės jų laisvės šauklė – suomių kompozitoriaus Jeano Sibelijaus Simfonija Nr. 2.

„Šis kūrinys yra tikras šedevras, o ir dalis repertuaro, atspindinčio geriausias Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro savybes. Žinoma, stilistiškai J. Sibelijus ir A. Maskatas yra labai skirtingi, bet juos jungia noras surasti būdą per muziką reprezentuoti tautos identitetą ir mentalitetą“, – mintimis apie šį kūrinį dalijosi dirigentas A. Poga.

J. Sibelijus suvaidino svarbią rolę suomių nepriklausomybės judėjime. XIX–XX a. sandūroje, kai Rusijos cenzūra draudė bet kokias nacionalines išraiškas, o viešai ištarti žodį „Suomija“ taip pat laikyta nusikaltimu, gimė kompozitoriaus simfoninė poema „Finlandia“. Paties J. Sibelijaus gimtoji kalba buvo švedų, tačiau savo jėgomis kompozitorius išmoko suomiškai ir visą gyvenimą rėmė suomių nepriklausomybės idėją. Jo Simfonija Nr. 2 ilgainiui tapo suomių laisvės simboliu, o kompozitoriaus kūrybą išpopuliarinęs Robertas Kajanus yra pasakęs, kad ši muzika – tai „didžiausios nevilties kupinas protestas prieš bet kokią grėsmingą neteisybę“.

Baltijos šalių orkestrų festivalio atidarymo koncertas, kuriame skambės J. Sibelijaus Simfonija Nr. 2 ir A. Maskato kūrinio „The Song of the Baltics“ premjera vyks vasario 9 d., Vilniaus kongresų rūmuose.