Baltijos šalių orkestrų festivalis

Valstybės šimtmečio metai – pati gražiausia proga geriau pažinti artimiausius savo kaimynus. Į Lietuvos sceną sugrįžtantis Baltijos šalių orkestrų festivalis kultūrinius tiltus tiesia jau antrą dešimtmetį, ne tik sukviesdamas į Lietuvą Latvijos ir Estijos kolektyvus bei solistus, bet ir reprezentuodamas lietuvių muzikinę kultūrą mūsų kaimynų koncertų salėse. Šių metų festivalio koncertų programa spindi šimtmečio ženklais, talentingais solistais ir laikui nepavaldžia akademinės muzikos klasika. „Dažnai būna, kad tos šalys, kurios, rodos, yra visai arti, kultūriniu ir kitais atžvilgiais lieka nedovanotinai tolimos“, – sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas, maestro G. Rinkevičius. Būtent todėl Baltijos šalių orkestrų festivalis – gera proga šią spragą užlopyti.

Šiemet festivalis sugrįžta po dvejų metų pertraukos. Koncertuose vasarį ir kovą girdėsime tris orkestrus – svečiuosis Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Andris Poga) ir Liepojos simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius). Savo programą, be abejonės, atliks ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Tokia kultūrinė draugystė – vienas svarbiausių Baltijos šalių orkestrų festivalio bruožų.

Per jau antrą dešimtmetį skaičiuojančio renginio istoriją ne tik Latvijos ir Estijos kolektyvai savo interpretacijomis užpildė mūsų koncertų sales, bet ir LVSO ne kartą pažindino Baltijos valstybių publiką su lietuviška muzikine kultūra. Šių metų lapkritį visas orkestras vyks į Latviją, kur dalyvaus kaimynų šimtmečio renginiuose – ten nuskambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“. Be kita ko, LVSO lankysis ir Liepojoje, kur papildys šio miesto simfoninio orkestro pajėgas ir kartu atliks įspūdingą Gustavo Mahlerio Simfoniją nr. 2, c-moll.

„Mums labai svarbu bendradarbiauti, draugauti, megzti kultūrinius ryšius, o ypač – su savo kaimynais. Manau, kad mūsų misija yra supažindinti – tam, kad žinotume, kokio lygio ir kokią muziką groja artimiausios kaimynės“, – teigia G. Rinkevičius.

Baltijos šalių orkestrų festivalio programoje – nemaža šimtmetį bylojančių ženklų. Be individualių valstybių reprezentacijų, publikai bus pristatomas ir visoms trims šalims dedikuotas naujausias latvių kompozitoriaus Arturo Maskato kūrinys „The Song of the Baltics“ („Baltų daina“) solistams, chorui ir orkestrui. Kompozicijoje pasakojama apie sudėtingą Baltijos valstybių likimą, o tam naudojamos visų trijų šalių nacionalinės eilės: kūrinyje girdime skambant latvių poetų Vizmos Belševicos ir Ojārso Vāciečio, estų poeto Paulo Eeriko Rummo ir lietuvių poeto Sigito Gedos eiles. Kiekvienoje iš trijų opuso dalių atitinkamai dainuoja lietuvių, latvių ir estų solistai, reprezentuojantys savo šalis.

„Festivalį pradėsiančio koncerto programa nepaprastai įdomi. Pirmoje dalyje skambės Jeano Sibeliaus Simfonija nr. 2, op. 43, o antrojoje bus atliktas specialiai Baltijos valstybių šimtmečiui parašytas A. Maskato kūrinys. Lietuvai dedikuotoje dalyje dainuos solistė Vida Miknevičiūtė, Latvijai – Aleksandras Antonenko. Manau, kad Lietuvos publika gerai žino šį tenorą, kuris dainuoja ir „Metropolitan“, ir „La Scala“, ir daugelyje kitų žymiausių pasaulio operos teatrų. Estiją kūrinyje reprezentuos solistė Mari Kalkun. Pats kūrinio dar negirdėjau, bet gerai žinau A. Maskatą ir galiu patvirtinti, kad jis rašo labai įdomią ir gerą muziką“, – apie intriguojantį kūrinį kalbėjo G. Rinkevičius.

„Baltų daina“ pirmą kartą buvo atlikta gruodžio 9 d. Rygoje, o Vilniuje, Baltijos šalių orkestrų festivalio pirmame koncerte įvyks lietuviškoji kūrinio premjera. Kartu su solistais pasirodys Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, valstybinis choras „Latvija“, atlikimui diriguos Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas A. Poga.

Festivalio organizatoriai publikai žada ir daugiau staigmenų. Maestro G. Rinkevičius pasakoja apie dar vieną intriguojantį koncertą pavadinimu „100 stygų“, kuriame girdėsime įspūdingo dydžio atlikėjų desantą, mat kartu gros trijų – Latvijos nacionalinio, Liepojos ir Lietuvos valstybinio – simfoninių orkestrų styginiai instrumentai.

„Jeigu kam bus įdomu – galės skaičiuoti, o mes suskaičiavome, kad scenoje bus 32 pirmieji, 28 antrieji smuikai, altų – taip pat dvigubai ar trigubai daugiau nei įprastai. Ilgai ieškojau šiam koncertui tinkamos programos. Galiausiai apsistojome prie M.K. Čiurlionio Styginių kvarteto c-moll pirmos dalies, kuri skamba labai įdomiai. Be to, tai lietuviška muzika. Arnoldo Schoenbergo styginių sekstetą „Pragiedrėjusi naktis“, aranžuotą styginių orkestrui, jau esame atlikę anksčiau. O Piotro Čaikovskio „Serenada“ styginių orkestrui op. 48, – tiesiog pasaulinė klasika. Šio kūrėjo, kartu su Mozartu, muziką mes bene dažniausiai girdime pasaulio koncertų salėse“, – mintimis apie programą dalijosi festivalio meno vadovas.

Baltijos šalių orkestrų festivalį uždarys, o kartu ir Lietuvą reprezentuos iškalbingas garsios muzikų poros koncertas – kartu su LVSO pasirodys vienas ryškiausių šių dienų lietuvių pianistų Lukas Geniušas ir jo žmona, Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos absolventė Anna Geniušienė. Jų atliekamoje programoje skambės Wolfgango Amadeus Mozarto ir Sergejaus Prokofjevo koncertai fortepijonui bei Mozarto Koncertas dviem fortepijonams F-dur.

Baltijos šalių orkestrų festivalis įvyks Vilniaus kongresų rūmuose: vasario 9 d. – „Baltijos šalių orkestrų festivalis. Latvija“, vasario 17 d. – „100 stygų“, kovo 2 d. – „Baltijos šalių orkestrų festivalis. Lietuva“. Bilietų galima įsigyti Vilniaus kongresų rūmų, „Tiketos“ ir „Teatrai.lt“ kasose.