7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šventiniai fejerverkai

Kristupas Antanaitis
Nr. 1 (1238), 2018-01-05
Muzika
Alexander Paley. LVSO archyvo nuotr.
Alexander Paley. LVSO archyvo nuotr.

Likus vos kelioms savaitėms iki didžiųjų metų švenčių visi verčiasi per galvą: ką nupirkti artimiesiems dovanų, ką padėti ant Kūčių stalo. O štai Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO), visiškai ramiai reaguodamas į Kalėdinę beprotybę ir gyvendamas savame klasikos pasaulyje, rengia koncertus tokiais tempais, jog publikai dažnai tenka sukti galvą – kaip spėti į visus koncertus?

Vienas iš tokių koncertų įvyko gruodžio 15-ąją, kuomet pilnutėlė Kongresų rūmų salė atsistojusi plojo moldavų kilmės pianistui Alexanderiui Paley, kuris per vieną vakarą atliko du įspūdingus vokiečių kompozitoriaus Felixo Mendelssohno-Bartholdy (1809–1847) koncertus fortepijonui ir orkestrui.

Pirmasis koncertas g-moll, op. 25, parašytas 1830–1831 m., nustebino tuometę visuomenę sulaužytu stereotipu, jog orkestras privalo sugroti ilgą įžangą prieš pradedant solistui. Koncertą solistas pradeda iškart su orkestru ir groja beveik nepertraukiamai visas tris koncerto dalis. Vilniuje publika gal ir nenustebo dėl kūrinio struktūros, tačiau buvo pakerėta nuostabios A. Paley atlikimo technikos, įsijautimo ir garsaus kvėpavimo. Gražus koncerto akcentas – tai trumpas altų, violončelių ir valtornės solo numeris, leidžiantis pianistui kelias minutes pailsėti. Nostalgiška ir vaiski tema iš orkestro muzikantų liejosi laisvai, tarsi be pastangų, įrodydama LVSO muzikantų meistriškumą. Ji buvo tarsi pūga, koncerto metu siautusi mieste ir į Vilnių atnešusi gausią sniego paklodę, kuri nustebino ir pralinksmino besiskirstančius žiūrovus.

Antrasis koncertas d-moll, op. 40 sukurtas jau tik po septynerių metų, 1837-aisiais, pasižymėjo meistryste, tačiau jame nebeliko to jaunatviško maksimalizmo ir noro nustebinti pasaulį. Šis, kur kas rimtesnis ir brandesnis kūrinys stebina savo branda ir reikalauja ypatingo susikaupimo bei pirštų miklumo, kuo puikiai pasižymi garsusis pianistas.

Antrojoje koncerto dalyje publika gavo progą išgirsti lietuvių kompozitoriaus Felikso Bajoro (g. 1934) kūrinio „Tapyti muziką“ premjerą, kuri daugelį nustebino, daugelį šokiravo savo disonansiškais sąskambiais bei tonalumu, kurie išgąsdino publiką (kompozicijos metu salę paliko keletas žmonių). Visgi galiausiai scenoje autorius buvo pasitiktas didelėmis ovacijomis.

Na, o koncerto pabaigai buvo pasirinktas suomių kompozitoriaus Jeano Sibeliaus (1865–1975) šedevras – simfonija nr. 5, op. 82. Rašydamas šią muziką kompozitorius taip kamavosi, jog jo žmona kūrybos procesą yra apibūdinusi taip: „lyg Dievas būtų išardęs dangiškąją mozaiką ir numetęs jam ant galvos gausybę temų, kurias dabar reikia surinkti ir sudėlioti taip, kaip buvo“. Kad ir kiek kančių pareikalavo darbas, rezultatas gavosi puikus. LVSO simfoniją atliko puikiai ir įmantriai. Publika neliko abejinga.

Norisi labai padėkoti orkestro įkūrėjui ir meno vadovui maestro Gintarui Rinkevičiui, kuris sugeba parinkti nuostabias koncertų programas ir atvežti į Lietuvą be galo talentingus muzikus. Orkestrui norisi palinkėti gyvuoti be jokių trikdžių ir gydyti sustabarėjusią Lietuvos publiką bei visuomenę nuo kasdienių rūpesčių ir konfliktų.

Alexander Paley. LVSO archyvo nuotr.
Alexander Paley. LVSO archyvo nuotr.