7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Visa tai gražu jau trisdešimt metų

Legendinės grupės trisdešimtmetis

Algirdas Klova
Nr. 41 (1235), 2017-12-08
Muzika
Artūras Šlipavičius-Šlipas. D. Klovienės nuotr.
Artūras Šlipavičius-Šlipas. D. Klovienės nuotr.

„Ir Visa Tai, Kas Yra Gražu, Yra Gražu“ – vienas kertinių avangardo ar net undergroundo kolektyvų Lietuvoje. Jeigu manęs paklaustų, kokia žinomiausia šios grupės daina, aš nedvejodamas pasakyčiau „Šunparkis“, kuriai tekstą parašė Rimantas Šlipavičius. Ši daina turi tikrą istoriją ir legendinę praeitį. „Šunparkiu“ tuo metu buvo vadinamas Menininkų rūmų (dabar Prezidentūros) kiemas, kuriame vykdavo vinilo plokštelių turgelis, o eiliniai žmonės ten vedžiojo šuniukus.

 

Šiemet sukanka trisdešimt metų, kai Artūras Šlipavičius-Šlipas ir Artūras Barysas-Baras įkūrė šią grupę, kuri tuomet dar buvo visiškai kitokia. Tai 30 metų nuo tos dienos, kai jiedu susitiko kurti naujo teatro, naujos muzikos, galbūt netgi naujos meno formos. Tuo metu buvo ką tik baigtas įrašas su Vytautu Labučiu, skirtas Artūro Šlipavičiaus-Šlipo paveikslų parodai (beje, ir vėliau kelis kartus Vytautas yra grojęs grupės įrašuose). Be to, Artūras teigia, kad V. Labutis jam yra suteikęs didžiulį pasitikėjimo savimi pagrindą. Taigi, kilo mintis visa tai, kas jau buvo sudėta įrašuose, panaudoti naujos meno formos kūrybai, pradėta repetuoti pagrindu laikant esamą medžiagą. Ir nuo tada grupė „Ir Visa Tai, Kas Yra Gražu, Yra Gražu“ išlaiko tą menų suderinamumo principą. Šiame darbe taip pat dalyvavo ir Šlipo žmona Ara, kuri jau tada buvo ragavusi muzikos mokslų ir galėjo vyrams kažką patarti, taip pat pagroti fleita. Pradžia buvo beveik šeimyninė, nes tada grupėje grojo ir brolis, beje, taip pat dailininkas Rimantas Šlipavičius. Kaip sako Artūras, brolis buvo daugiau kaip personažas, tam tikra meninė interpretacija su būgneliu, kastanjetėmis ir panašiai, atlikdavęs daugiau vaidybinę funkciją, kad savo įvaizdžiu atkreiptų žmonių dėmesį.

 

Visą laiką per tuos trisdešimt metų grupė turėjo kelias ryškias kryptis. Viena jų, kaip pats Artūras vadina, yra „dainelės“, kurios dabar iš naujo įrašytos ir surinktos į vinilo plokštelę „Paradas“, kita labai ryški šaka – instrumentinė muzika ir trečioji – tęstinis projektas, pavadintas „Proginė muzika“. Šlipas sako, kad tai yra „savadarbės dovanos, pasveikinimas draugui. Žinom, kad yra gimtadienis, atsisėdam ir įrašom jam muzikinę dovanėlę. Egzempliorių būna apie dešimt.“

 

Šlipo paklausiau, ar pasikeitė grupės muzika, koncepcija? Kaip pasikeitė jo mąstysena per tuos metus, pradedant nuo Baro dainelių, „kreivos muzikos“ ir pan.?

 

„Mano koncepcija, kurią aš nešiojuosi 30 metų, tikrai nepasikeitė, nes aš atėjau į muziką kaip dailininkas. Tai yra socialinis reiškinys muzikoje. Bet, mano giliu įsitikinimu, vieno dailininko tikrai užtenka grupėje, visi kiti turi būti profesionalai muzikantai. Taigi, dabar grupėje visi muzikantai, išskyrus mane. Iš tikrųjų, viskas labai pasikeitė, muzikoje atsirado tvarka, dabar yra ir būgnai, ir kitokia perkusija. Kadaise mūsų muzika buvo „kreiva“, mes grojome ne „kvadratais“, o „trikampiais“. Po Baro mirties pradėjome groti tvarkingai ir profesionaliai. Dabar klausydamasis džiaugiuosi, kad ritmas išsitiesino, aranžuotės tvarkingos, grojame taip pat gerai. Aš labai atsakingai ir sąžiningai žiūriu į muziką“, – sako Šlipas.

 

Ir iš tikrųjų, tai jaučiasi pasiklausius abiejų šiemet išleistų grupės „Ir Visa Tai, Kas Yra Gražu, Yra Gražu“ vinilo plokštelių. Ką tik vinilo laikmenoje pasirodė pats pirmasis grupės įrašas, anksčiau (1994 m.) buvęs išleistas kasetėje. Psichodelijos ten tikrai daugoka, tačiau minčių laisvė ir įvairovė žavi. Klausantis šių metų pradžioje išleistos pirmos vinilo plokštelės „Paradas“, įrašytos jau naująja sudėtimi, jauti tvarką ir profesionalumą, iš Baro dvasios beliko tik tarsi atvaizdas, bet toks ir yra skirtumas tarp tvarkos ir netvarkos. Pirmoji ansamblio vinilinė plokštelė pasirodė tik dabar, šiais metais. Kodėl šios legendinės grupės plokštelių nebuvo iki šiol? Šis klausimas mane kankino jau seniai ir aš pabandžiau išsiaiškinti. Pasirodo, A. Barysas-Baras prieš dvidešimt metų iš kažkur nugirdo, kad vinilo plokštelių era baigėsi. „Vinilas mirė“, – pasakė jis ir pardavė savo neįtikėtinai didelę retų plokštelių kolekciją, o patefonas, nelyginant relikvija, liko Šlipui. Nuo tos dienos bet kokios kalbos apie grupės plokštelės išleidimą tapo beviltiškos.

 

Dabar, matyt, prie jų įrašų muzikinės kokybės smarkiai prisideda būgnais grojantis Donaldas Žvybas, kuris pats studijavo Londone garso režisūrą. Taigi, yra noras viską nuo pat pradžių rašyti profesionaliai, kad būtų gera akustika, mikrofonai, suvedimas ir galų gale „masteris“. Grupės vokalistas Arvydas Makauskas-Makys, kadaise pakeitęs Barą, garsėja tuo, kad yra didelis Franko Zappos gerbėjas. Tad negalėjau jo nepaklausti, ar naujoje vinilo plokštelėje „Paradas“ jaučiama Zappos kryptis.

 

„Apie kryptį galbūt sunkoka kalbėti, bet šio žmogaus muzikos ir mąstysenos elementų yra. Į repeticijas Šlipas atsineša kažkokią mintį, sako, žiūrėkite, sukūriau. Padainuoja, parodo ritmą, tada ieškoma, apie ką tai bus. Gali būti nors ir laikraščio antraštė. Bet visas kūrinys negali būti toks pats – tenka įdėti kažkokius kitus motyvus, gal „vamzdžiai“ ką nors pasiūlo, gal aš ar dar kas. Panašiai buvo ir su mano parašyta daina „Numizmatas“. Žodžiu, tai grupinė kūryba. Kiek žinau, panašiai ir Zappa darydavo. Beje, aš jau senokai įrašinėju repeticijas. Jų klausytis smagiau nei išgryninto studijinio rezulto. Todėl gali būti, kad atsiras ir naujas leidybinis projektas „Gražuoliai“.

 

Tenka dainuoti ir senąsias Baro dainas“, – sako A. Makauskas-Makys. Ar reikia jas perdarinėti, keisti? – klausiu. „Ne, su jomis viskas gerai. Manau, mes su Baru galėtume dainuoti duetu.“

 

Baigdamas šį nedidelį pasakojimą apie legendinę grupę, noriu pabrėžti, kad sulaukti tokio amžiaus vis tobulėjant ir neprarandant pradinio braižo pasiseka tikrai ne visiems. O štai jie savo trisdešimtmečiui parengė specialią programą, pavadintą „Gimtadienio koncertas“, išleido savo pirmojo įrašo vinilinę plokštelę ir kviečia visus ją pasitikti ir švęsti trisdešimtojo gimtadienio į „Loftą“ gruodžio 12 dieną.

Artūras Šlipavičius-Šlipas. D. Klovienės nuotr.
Artūras Šlipavičius-Šlipas. D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova ir Artūras Šlipavičius. D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova ir Artūras Šlipavičius. D. Klovienės nuotr.
Iš kairės: Vacys Nevčesauskas, Artūras Šlipavičius-Šlipas, Gediminas Simniškis ir Rimas Šlipavičius. D. Klovienės nuotr.
Iš kairės: Vacys Nevčesauskas, Artūras Šlipavičius-Šlipas, Gediminas Simniškis ir Rimas Šlipavičius. D. Klovienės nuotr.