Smagi bendrystė
Lietuvos ir Austrijos draugija vieną lapkričio vakarą surengė Austrijos Respublikos nacionalinės dienos šventę. „Gražiai prisiminti ir paminėti vieniems kitus“, – sakė svečias, LR seimo narys Egidijus Vareikis. Minėjimas vyko Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje ir buvo sukomponuotas tarsi koncerto programa, iš keleto segmentų.
Įžangos žodžiais šventę pradėjo Austrų literatūros skaityklos vedėja, Draugijos sekretorė Karmela Rudaitienė. Gausiai susirinkusią publiką sveikino politikai ir muzikantai, Draugijos prezidentas smuikininkas prof. Petras Kunca pradėjo tiesti valstybinių aspektų lygiagretes, akcentuodamas, kad po Antrojo pasaulinio karo Austrija ir Lietuva išsilaisvino jas apleidus svetimai kariuomenei (Austrija – 1955 m.). Šias aplinkybes savo kalboje detalizavo Austrijos Respublikos garbės konsulas prof. dr. Vytautas Mizaras. Tolesnėje sveikinimo dalyje Konsulas kruopščiai pristatė svarbiausius Draugijos nuveiktus darbus; tarp jų – įvairaus lygio ir pobūdžio bendradarbiavimas su Zalcburgo Mozarteum universitetu ir fondu.
Politinės istorijos paralelių dėstymu bei kultūros politikos mintimis nepaprastai maloniai nustebino Zalcburgo Mozarteum universiteto Mozarto operų interpretacijų instituto vadovas, dirigentas, profesorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaras Josefas Wallnigas, kurį dažniausiai girdime kalbantį apie Mozarto muziką. Šįkart mūsų bičiulis kalbėjo skaičiais, lygino Austrijos-Vengrijos monarchijos bei LDK plotus, gyventojų skaičių su tais, kokie liko 20-o amžiaus valstybėms; minėjo prieštaras sprendžiant sumažėjusių šalių tapatybės krizes, o kaip pavyzdį pateikė Azijos šalių kultūros suvokimą. Antai Kinijoje kultūra suprantama kaip moralinio priesako įsigalėjimas, Japonijoje – kaip tobulėjimas, ėjimas priekin, Pietų Indijoje – kaip kelio branda.
LRS užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Egidijus Vareikis akcentavo panašius istorinius valstybių pavidalus, kurių patirties dabar semiasi ES, priminė bendrų lemtingų istorijos faktų (Jono Sobieskio vadovautos armijos pergalingą pagalbą austrų ir visos Europos kovoje su svetima kariuomene). Šiandienos pagrindinėse realijose politikas taip pat įžvelgia džiugių dalykų: „Man malonu pastebėti, kad kultūrinė ir, dar daugiau, – dvasinė – dimensija mūsų bendravime yra pirmiau visų kitų, o tai rodo ne tik interesų, bet ir svajonių bendrumą. Su austrais mums nesunku – turime ir vokiško ir skandinaviško tvarkingumo ir slaviško dvasingumo ir truputį „pašėlusios“ sielos. Todėl taip smagu matyti ir jausti mūsų bendrystę“, – kalbą baigė Lietuvos parlamento narys.
Toliau minėjimas buvo perduotas į vertėjų Rūtos Jonynaitės ir Giedrės Sodeikienės rankas. Jos pristatė savo verstas austrų rašytojų knygas. Rūta Jonynaitė tarsi literatūrologė aptarė 75-ąją gimimo sukaktį mininčio Peterio Handkės pjesę „Publikos išplūdimas“ bei romaną „Trumpas laiškas, ilgas atsisveikinimas“. Giedrė Sodeikienė, pristatydama prieš 75-eris metus netektą Stefano Zweigą ir jo romaną „Vakarykštis pasaulis“, daugiausia dėmesio skyrė menininko biografijai. Šių rašytojų kūrinių ištraukų skaitė Lietuvoje gyvenantis Peteris Meyeris, Kristina Valentonienė bei Raimondas Paškevičius.
Nacionalinės dienos šventė baigėsi jaunatvišku liaudies muzikos šurmuliu, sukurtu iš Austrijos neseniai grįžusių ir ja susižavėjusių LMTA Etnomuzikologijos katedros studentų.
