Prasidėjo muzikinė kelionė su pakeleiviais

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje lapkričio 11-ąją prasidėjo Penktasis Vilniaus fortepijono festivalis. Sumani, kūrybinga jo meno vadovė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, profesorė Mūza Rubackytė įdomiai ir atsakingai renkasi atlikėjus iš viso pasaulio, suteikdama galimybę pasireikšti ir neseniai sėkmingai tarptautiniuose konkursuose pasirodžiusiems jaunuoliams, ir priminti brandžias patyrusių meistrų interpretacijas. Nuo 2009-ųjų rengiamuose festivaliuose jau įvyko 38 koncertai, juose dalyvavo 70 atlikėjų (tarp jų – 43 pianistai) iš 25 šalių. Kiekviename festivalyje M. Rubackytė pasiūlo gvildenti kokią nors temą, o atlikėjai kompozitorių pasirinkimu bei savitomis jų kūrinių traktuotėmis stengiasi kuo tiksliau ir įtaigiau atskleisti festivalio idėją. Be to, ir kiekvienam koncertui suteikiamas prasmingas pavadinimas.

Apie devynių skirtingų koncertų ciklą (lapkričio 11–25 d.) M. Rubackytė renginio buklete rašo: „Šių metų jubiliejinis, Penktasis Vilniaus fortepijono festivalis gvildens filosofinę kultūros tęstinumo temą „Pakeleiviai“. Vienatvė yra pianisto gyvenimo dalis, tačiau mums lemto kelio negalime nueiti be pakeleivių. Šių metų festivalyje pristatysime įvairius „pakeleivių“ tandemus: kompozitorių ir atlikėjų, įkvėpėjų ir įkvėptųjų, varžovų ir partnerių, laimėtojų ir pralaimėtojų, mokytojų ir mokinių. Festivalyje tvyros ieškančio savo kelio amžino keliauninko – „Klajūno“ („Wanderer“) – įvaizdis. Judėjimo ir variacijų dosni pakeleivių dvasia įkvėps visus Vilniaus fortepijono festivalio koncertus.“

Šventinis festivalio pradžios koncertas, pavadintas „Išganingoji meilė“, pakiliu puikios muzikos atlikimu nudžiugino gausiai susirinkusius klausytojus, tarp kurių buvo ir prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma bei kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Griežė Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), jam dirigavo daugeliui Lietuvoje dar nežinomas puikus, temperamentingas batutos meistras iš Italijos Renato Balsadonna, solistė – Mūza Rubackytė. Orkestro atliekami Richardo Wagnerio operos „Tanhoizeris“ uvertiūra bei Hectoro Berliozo „Fantastinė simfonija“ C-dur, op. 14, skambėjo ryškiai, įtikinamai. Stebino maestro sugebėjimas įkvėpti orkestro muzikantus tiksliai ir išraiškingai vykdyti jo interpretaciją. Garsai skriejo lengvai, tarsi be pastangų, skambesiai buvo skaidrūs, švarūs. Panašiai kaip griežiant nedideliam ansambliui, puikiai girdėjosi visų atskirų instrumentų atliekamos partijos, jos nepriekaištingai derėjo tarpusavyje. Ryškios meninių vaizdinių charakteristikos, besikeičiančios nuotaikos buvo pateiktos labai aiškiai, lanksčiai frazuojant bei su įvairia dinamika. Ideali kūrinių forma, įtaigus skirtingų emocinių būsenų perteikimas. Profesionalus pianistas, simfoninės, operinės bei chorinės muzikos dirigentas R. Balsadonna nuolatos rengia koncertus su Karališkosios filharmonijos simfoniniu orkestru, su juo 2016 m. išleido kompaktinę plokštelę. Maestro kviečiamas į daugelio šalių prestižinius operos teatrus, yra parengęs garso įrašų pasaulinėms kompanijoms. Ir mums šį vakarą teko garbė mėgautis ryškiomis, tauriomis maestro perteikiamomis muzikos traktuotėmis.   

Puikiai pažįstame savitą ir ryškų M. Rubackytės grojimo stilių, todėl jos su orkestru pirmą kartą Lietuvoje atlikta Franzo Schuberto–Ferenco Liszto Fantazija „Klajūnas“ („Wanderer Fantasie“)  fortepijonui ir orkestrui C-dur, op. 15 (D. 760) / S. 366, sukėlė ovacijų audrą. Manoma, kad Schubertas apie originalų fortepijonui solo skirtą savo kūrinį, reikalaujantį aukščiausio virtuozinio meistriškumo, yra pasakęs, jog „tik šėtonas galėtų pagroti šią muziką“. Gal todėl daugelio pianistų, nutarusių įveikti šias technines kliūtis, traktuotėse muzikiniai vaizdiniai atrodo tirštai klampoki, niūroki. Liszto aranžuotėje su orkestru fortepijono partija gražiai persipina su orkestro harmonijomis ir tembrais, solistas sudėtingais pasažais akompanuoja orkestre pravedamoms temoms, o kartais jas perteikia solo partijoje. Maestro R. Balsadonnos interpretacijoje muzika liejosi šviesiai ir lengvai. Panašiai skambėjo ir M. Rubackytės fortepijonas – trapiai, bet energingai, su polėkiu, o kartais – ramiai, kontempliuojančiai, tarsi medituojant. Garso intensyvumo prasme tiksliai ansambliškai derėjo beveik visa atlikėjų analogiškai traktuojama muzika, išskyrus keletą epizodų, kai kulminacijose sudėtinga virtuozinė fortepijono partija neturėjo galimybių prasimušti pro galingai skambančių pučiamųjų ir intensyvaus viso orkestro tutti sieną. Gaila, kad tuomet galėjome tik vizualiai stebėti, kaip vikriai ir energingai juda pianistės pirštai, rankos.  

Nežiūrint tų nežymių momentų, „Klajūnas“ sužavėjo. Publika reikalavo bisų. M. Rubackytė kreipėsi į savo gerbėjus sakydama, jog šio koncerto tema – meilė, tad ji paskambins įžymiąją Richardo Wagnerio–Liszto „Izoldos meilę ir mirtį“ („Isoldes Liebestod“). Šia nepaprasto grožio muzika profesorė ir vėl pademonstravo savo išskirtinį atlikimo meistriškumą bei stilių – tikslią muzikinės medžiagos analizę, sugebėjimą pakiliai virtuozinėmis priemonėmis pagrįsti perteikiamus vaizdinius.  

Festivalis rengia ir koncertus visai šeimai. Lapkričio 12 d. filharmonijos salėje skambėjo dieninis koncertas „Maestra ir jaunieji talentai“, komentuojamas muzikologės Linos Navickaitės-Martinelli. Orkestro partiją talentingiems jauniesiems solistams atliko Valstybinis Vilniaus kvartetas: Dalia Kuznecovaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Girdutis Jakaitis (altas) ir Augustinas Vasiliauskas (violončelė). Koncerto pabaigoje su festivalio įkvėpėja M. Rubackyte kvartetas pakiliai atliko Roberto Schumanno Scherzo iš fortepijoninio kvinteto Es-dur, op. 44. Koncertuoti festivalyje buvo patikėta dviem pianistams – Simonui Mikniui (skambino Wolfgango Amadeus Mozarto Menuetą iš Koncerto fortepijonui ir orkestrui Nr. 11 F-dur, KV 413) bei Kasparui Mikužiui (atliko Johanno Nepomuko Hummelio Menuetą iš Kvinteto es-moll, op. 87). Koncerte griežė ir dvi smuikininkės: Agnė Gečaitė (Pablo de Sarasate’s Introdukciją ir Tarantelą, op. 43) ir Ugnė Liepa Žuklytė (Mozarto Rondo iš Koncerto smuikui ir orkestrui Nr. 5 A-dur, KV 219). Baleto šokėja Rūta Karvelytė, jautriai akompanuojant kvartetui, grakščiai pašoko Adolphe’o Adamo baleto „Žizel“ pirmo veiksmo variaciją. Visi šie talentingi vaikai jau yra įvairių tarptautinių konkursų laureatai, todėl pasirodė drąsiai, užtikrintai. Talentu ypač išsiskyrė jauniausia koncerto dalyvė Agnė Gečaitė, Tauragės miesto apdovanota už krašto garsinimą. Palinkėkime jauniesiems talentams, jų mokytojams bei tėveliams ištvermės siekiant pasirinkto tikslo.