7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Smalsiems ir klausantiems

Įspūdžiai iš senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“ koncertų

Rasa Murauskaitė
Nr. 32 (1226), 2017-10-06
Muzika
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.

Festivalis „Banchetto musicale“ man visuomet asocijavosi su kiek egzotišku koncertinio sezono startu. Festivalio „egzotiškumas“ čia reiškiasi ne įprasta sąvokos prasme, o kyla iš didelės laiko distancijos, skiriančios dabartį ir tą laiką, kai buvo kuriamos festivalio programose pristatomos kompozicijos. Kiekviename koncerte, priklausomai nuo žiūrovo gilinimosi į šią sritį patirties, tenka pasijusti arba tyrinėtoju, kuris leidžiasi į smalsumą patenkinančią kelionę, arba mokinuku, kuriam viskas nepaprastai įdomu, netikėta. Galų gale „Banchetto musicale“ reikšmingas šalies kultūrai dėl vieno labai paprasto dalyko – tai bene vienintelis toks senosios muzikos koncentratas mūsų šalyje. Na, o šiųmetis festivalis, kaip ir buvo galima tikėtis, minėdamas 500-ąsias Reformacijos metines, turėjo paantraštę „Martynas Liuteris ir Reformacija“ ir gana ištikimai laikėsi šios „vėliavos“ per didžiąją dalį koncertų. Smagu pabrėžti festivalio tarptautiškumą – išgirdome muzikantų iš skirtingų Europos valstybių, ne kartą jie bendradarbiavo su lietuvių senosios muzikos entuziastais.

 

Baroko epocha, kurios muzikos procentas koncertų programose visgi buvo didžiausias, neretai vadinama teatro epocha. „Visas pasaulis yra scena“ – viename savo kūrinių rašė ir pats Williamas Shakespeare’as. Galbūt iš tos dvasios kilo ir ne vieną „Banchetto musicale“ koncertą lydėjęs programų siužetiškumo elementas, su kuriuo festivalis buvo ir pradėtas. LDK Valdovų rūmuose vykęs pirmasis festivalio renginys masino paantrašte „Kelionė į Karaliaučių“, – kraštą, kuris nuo seno lietuviams sukelia įdomų „savumo“ jausmą, bet šiandien išlieka menkai pažįstamas. Teatralizuotas atidarymo koncertas kartu minėjo ir dar vieną sukaktį – kompozitoriaus Johanno Hermanno Scheino (1586–1630) bendravardžio instrumentinės muzikos rinkinio „Banchetto musicale“ (1617) 400-ąjį jubiliejų. Tiek šio kūrėjo, tiek kitų baroko autorių kūrinus jungė puiki režisūra, kuria rūpinosi ispanų režisierius Adriánas Schvarzsteinas. Verta pripažinti, kad teatralizuotų koncertų formatas dažnai kelia įtarimą – ne kartą yra tekę matyti neišbaigtų, banalių, betikslių ir muzikinę patirtį tik gadinančių teatrinių bandymų. Vis dėlto šis buvo kitoks pačia teigiamiausia prasme, nors konservatyvesnių pažiūrų žiūrovas galėjo ir nepasitenkinti senosios muzikos „įvilkimu“ į tokį spindintį ir publikai švelniai pataikaujantį rūbą. Lietuvoje ir anksčiau jau dirbęs režisierius sugebėjo muzikinę programą įpinti į patrauklų, komišką rūmų vaizdelį, sukurdamas įtaigius charakterius. Visiškai paprastas siužetas išlaikė dėmesį dėl išraiškingos aktorių vaidybos, spalvingos aprangos (nukėlusios ne kur kitur, o į tarpukario laikotarpį), publikos įtraukimo į sceninį veiksmą, netikėtumo elementų. Ar muzika neliko antrame plane? Galbūt. Kartais įtaigi vaidyba ir geras režisieriaus darbas netgi „paslėpdavo“ tam tikrus muzikinius netobulumus. Pavyzdžiui, kai kuriuose kūriniuose ne iki galo užtikrintai skambėjo solistės Rūtos Vosyliūtės balsas, lyg ir pasitaikydavo netiksliai intonuotų garsų, ne visai tvarkingo kvėpavimo. Visgi tai galima suprasti, nes dainininkei nemaža jėgų teko atiduoti vaidybai, atliekant pagrindinį vaidmenį ir tai darant labai įtaigiai. Iš atskirų numerių išskirčiau temperamentingus aktorės ir šokėjos Jūratės Širvytės-Rukštelės flamenko numerius, tikslius ir charakteringus, tapusius skaniu viso koncerto prieskoniu. Pagirti galima ir užtikrintai dainavusį, o ir su vaidyba neblogai susitvarkiusį bosą Nerijų Masevičių. Apskritai „Kelionė į Karaliaučių“ buvo patrauklus senosios muzikos pristatymas.

 

Iš aplankytų festivalio koncertų įstabiausiu, įdomiausiu, o atlikimo prasme – bene profesionaliausiu pavadinčiau Pranciškonų vienuolyno bažnyčioje pristatytą graikų senosios muzikos ansamblio viduramžių ir tradicinės Viduržemio jūros kraštų muzikos programą „Mneme“. Į kelias dalis – savotiškus jutiminius ciklus – padalintas koncertas veikiausiai ir turėtų būti vertinamas patirties unikalumo ir gelmės matais. Ši ansamblio „Ex Silentio“ programa jau ne kartą buvo teigiamai įvertinta kritikų, nors ne visuomet „priešistorės“ sutampa su realiais įvykiais. Laimei, šis koncertas nenuvylė. Ansamblio muzikantai – itin techniški, muzikalūs, kiekvienas individualiai išmanantys atliekamos muzikos specifiką, o ir kaip kolektyvas ypač darnūs. Įspūdį darė ypatingas jų muzikos pajautimas, laisvai, natūraliai žaidžiant kūrinių tempais, taip atliepiant atliekamos muzikos tradicijos esmę. Charizmatiškas, neeilinis pasirodė vokalistės Theodoros Bakos balso tembras ir dainavimo maniera – ypač įdomiai ir įtaigiai jos balsas skambėjo žemuose registruose, kartais atlikėjai pereinant į kalbamąją manierą. Ne taip dažnai tenka išgirsti dainininkų profesionalų, kurie taip tiksliai perima tradicinės muzikos stilistiką, gebėdami atsiriboti nuo akademizmo. Taigi „Mneme“ galėčiau pavadinti daugiausia estetinio malonumo ir įkvėpimo suteikusių pastarojo laiko muzikinių patirčių.  

 

Vienu laukiamiausių festivalio koncertų buvo „Euroradijo“ tiesiogiai transliuotas koncertas „Jeremijo raudos“. Melancholijos ženklu pažymėtą programą rengė koncerto meno vadovė Alina Rotaru, pati atlikusi vargonų partiją. Jai pavyko sudėlioti turiningą Šiaurės Vokietijos, Prūsijos, Mažosios Lietuvos, Livonijos liuteronų kompozitorių muziką, parašytą XVII amžiuje. Biblinis Jeremijo raudų įvaizdis tapo atspirties tašku, kančios ir skausmo kvintesencija, kurios buvo persmelkta maro epidemijos nusiaubtos XVII a. Europos kompozitorių kūryba. Nenuneigiama – „Jeremijo raudų“ programa buvo iššūkis ne tik atlikėjams, bet ir klausytojui. Verta pasakyti, kad ankstyvojo baroko muzika apskritai nėra lengvai įveikiama. Tiek geografiniu, tiek emociniu turiniu šiaurietiškas koncerto garsovaizdis buvo tarsi sudėtingo istorinio konteksto veidrodis. Tai lėmė savitą, santūrią visus „Jeremijo raudų“ kūrinius sujungusią nuotaiką. Koncerte skambėjusi muzika buvo ypatingo įsiklausymo, susikaupimo, netgi kantrybės reikalaujanti meninė patirtis. Įžvelgčiau ir edukacinį aspektą tiek istoriškai (pavyzdžiui, primenant, kad Baltijos regione dirbo vokiečių kilmės kompozitorius Johannas Valentinas Mederis), tiek mokantis klausytis ir suprasti senąją muziką, jos subtilią, po retorinėmis figūromis paslėptą išraišką, perprasti to meto kompozitorių pasaulėžiūrą.

 

„Jeremijo raudų“ koncerte dalyvavo net keturi dainininkai – viešnia iš Vokietijos, sopranas Manja Stephan, kontratenoras Mikusas Abaroniņis iš Latvijos, tenoras iš Jungtinės Karalystės Charlesas Danielsas ir bosas N. Masevičius, jiems akompanavo tarptautinės sudėties konsortas „Brevis“. Atlikimo atžvilgiu labiausiai išskirčiau nepaprastai talentingą svečio iš Jungtinės Karalystės Ch. Danielso pasirodymą. Įstrigo jo aukščiausio lygio gebėjimas dainuoti ansamblyje. Tai buvo atlikta taip talentingai, puikiai prisitaikant prie kolegų garso dinamikos, tembro, matematiškai tiksliai. Tuo neverta stebėtis, nes Ch. Danielsas dainuoja su žymiuoju „The King’s Consort“, muzikinį išsilavinimą įgijo Kembridžo universitete ir Karališkojoje muzikos akademijoje. N. Masevičius irgi vertas pagyrų – koncerte dainavo įtaigiai, švariai, sukauptai ir stilingai. Kiek nuvylė vokiečių sopranas M. Stephan – girdėjosi netikslių natų, jautėsi neužtikrintumo.

 

Kaip jau minėta, šiųmečiame „Banchetto musicale“ būta nemaža teatrališkumo. Juo pasižymėjo ir ansamblio „Blackguard“ iš Danijos koncertas „Karaliaus laiškai“. Skambėjo Danijos karaliaus Kristijono IV, Reformacijos globėjo, rūmų muzika. Programą jungė tikra valdovo meilės istorija – remiantis maždaug trimis tūkstančiais išlikusių Kristijono IV laiškų, yra žinoma nemaža karaliaus gyvenimo detalių, tarp jų – ir dramatiška jo ir antrosios žmonos Kirsten Munk meilė. Koncerte istorija buvo padalinta į skirtingus istorinius-emocinius laikotarpius, lydimus atitinkamų muzikos kūrinių. Meilės pasakojimą perteikė karališkajame dvare dirbusių kompozitorių (Johno Dowlando, Heinricho Schützo, Michaelio Praetoriuso, Jacobo van Eycko) muzika, įtaigiai atspindinti skirtingas meilės ir neapykantos nuotaikas. Profesionalumu, išlavinta technika skleidėsi klavesinininko ir ansamblio vadovo Gilberto Martinezo pasirodymas – apgalvotai buvo atliktos net ir labai sudėtingos, gausiai ornamentuotos, greitų tempų partijos. Puikiai žinoma, kokiu meistriškumu pasižymėjo klavesino partijos baroko epochoje, o ir to meto ansambliniuose kūriniuose buvo reikalinga išlavinta technika. Tačiau priekaištų rasčiau smuikininkei Juliai Dagerfelt, kuri vietomis, atrodė, „nespėja“ kartu su ansambliu, nejaučia bendros pulsacijos. Neįtikino ir soprano Annos Marios Wierød interpretacija. Dainininkės balso tembras gražus, tačiau balse buvo justi perdėto spaudimo, lėmusio kiek chaotišką skambesį, nelygumus balso diapazone. Panašu, kad siekdama emocinio paveikumo ji perdėm susitelkė į tiesmuką, nesuvaldytą dramatinę raišką, užuot paieškojusi tikslumo, santūrios, bet nuoširdžios emocinės raiškos. Svarbu ir verta paminėti ir kornetu grojusią, ir turiningai pasakojusią Lene Langballe. Ne taip dažnai koncertuose atlikėjai taip nuosekliai ir įdomiai kalba apie kūrinius. Tai rodo ansamblio narių įsigilinimą į tematiką, profesionalumą ir muziką atliekant, ir išmanant jos kontekstą.

 

Šių metų „Banchetto musicale“ tapo įkvėpimu intelektualiai, smalsiai visuomenės daliai. Nuo 1989 m. kuriantis ir savo paties istoriją, šis festivalis atvėrė intriguojančius daugiausia baroko, liuteroniškų kraštų muzikos istorijos pjūvius. Labai smagu ir nekantru laukti, kokias temas festivalio organizatoriai pasirinks kitąmet.

Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.