Vasaros post scriptum iš Vilniaus

Laikraščio puslapiuose negaliu neprisiminti neabejotinai vieno ryškiausių vasaros koncertų, įvykusio Kristupo vasaros festivalyje liepos 29 d. Vilniaus universiteto Didžiajame kieme, kur Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo orkestro (vadovas Donatas Katkus), choro „Jauna muzika“ (vadovas Vaclovas Augustinas) ir solistų atliekamai Josepho Haydno oratorijai „Pasaulio sutvėrimas“ dirigavo Mirga Gražinytė-Tyla. Ši didinga oratorija neretai skamba visame pasaulyje, minėti kolektyvai (o ir kiti) ją taip pat yra atlikę ne kartą. Tai vėlyvasis ir bene sudėtingiausias Haydno kūrinys, pasižymintis jau sodresnėmis orkestro spalvomis, įvairesne harmonija, reljefišku polifoniniu piešiniu. Pirmoje ir antroje oratorijos dalyse pasakojama apie šešias pasaulio kūrimo dienas. Trečia dalis skirta Adomo ir Ievos paveikslui.

Tačiau įvykis išskirtinis vis dėlto todėl, kad turėjome progą Lietuvoje vėl išvysti Gražinytę-Tylą ir pajusti tą jos žodžiais nusakytą „dalijimąsi muzika su tais, kurie ją mėgsta taip pat, kaip aš“, tą jos neįtikėtinos energijos, ekspresijos ir nuoširdumo derinį. Beje, Haydno veikalui dirigentė rado laiko ir jėgų ne šiaip atostogaudama, o tarp intensyvių įvykių: į Vilnių atvyko po pasirodymo Zalcburgo festivalyje, jau kraustydamasi iš Zalcburgo į Birmingamą (palieka Zalcburgo krašto teatro muzikos vadovės pareigas ir pradeda vadovauti Birmingamo orkestrui). Todėl nenuostabu, jog melomanai gaudo kiekvieną progą dirigentę išvysti namie. Visi bilietai tam vakarui buvo išpirkti, o universiteto kieme vos tilpo klausytojai. Beje, istoriniai šaltiniai byloja, kad Haydno laikais į „Pasaulio sutvėrimo“ premjerą buvo pakviesta tik išskirtinė publika – aukšto rango didikai bei mecenatai. Tačiau premjeros dieną prie Vienos Švarcenbergų rūmų susirinko gausi miestelėnų minia, kuriai išvaikyti prireikė dešimčių policininkų. Vilniuje kilęs ažiotažas taip pat galėtų priminti oratorijos premjerą, laimei, gausios publikos niekas nevaikė ir besirenkančio „elito“ fotosesijos ritualui niekas netrukdė.   
 

Šv. Kristoforo orkestras buvo papildytas keletu muzikantų iš Austrijos, kai kurie jų neseniai dalyvavo M. Gražinytės sumanytame Broniaus Kutavičiaus kūrinių pristatyme Zalcburge: tai „Mozarteum“ orkestro koncertmeisteris, puikus smuikininkas Frankas Ericas Stadleris, kuriam ir šį kartą buvo patikėtos pirmojo smuiko pareigos, solidžiai pasirodęs jaunas bosas Raimundas Juzuitis, dainuojantis Zalcburgo valstybiniame teatre (beje, pakalbintas jis pasidžiaugė galimybe dirbti su tokia charizmatiška dirigente). Šv. Kristoforo kamerinį orkestrą dar papildė barokinių varinių pučiamųjų grupė iš Estijos ir Austrijos, pianistė Ayala Rosenbaum, kuri skambino specialiai šiam projektui dirigentės pastangomis iš Austrijos atkeliavusiu hamerklavyru.

Nepaisant lauke švilpiančių ir šiek tiek garsą koreguojančių vėjų, orkestras skambėjo sodriai, tiksliai atliepė išraiškingus dirigentės mostus, pakluso bekompromisiam klasikos raiškos etalonui – ryškiems dinaminiams kontrastams, švarioms, grakščioms frazėms, ritmo akcentams. Kaip visuomet solidžiai ir įspūdingai pasirodė choras „Jauna muzika“, žavėjo solistai – be jau minėto gražaus balso boso R. Juzuičio, patikimai savo partiją atliko žinomas oratorijų meistras tenoras Mindaugas Zimkus, ypač daug simpatijų nusipelnė sopranas Lina Dambrauskaitė, kurios skambų, tyrą balsą, vis dažniau girdimą mūsų scenose, jau įsiminė klasikinės muzikos gerbėjai.

Prie muzikos puikiai derėjo režisierės Birutės Mar sumanymas – prieš kiekvieną oratorijos dalį jos pačios lietuvių kalba skaitomi teksto fragmentai (laisvas vertimas), kurie padėjo nenuklysti nuo biblinio siužeto užsiklausius muzikos. Pasitaikė ir netikėtumų, kurių ir norėdamas nesurežisuosi: skambant muzikai nuo Šv. Jonų bažnyčios stogų pakilo neįtikėtinai tirštas kranksinčių varnų būrys, sukęs net keletą ratų virš kiemo ir taip efektingai papildęs „Pasaulio sukūrimo“ prasmes. Varnos galėjo inspiruoti ir tokią mintį: galbūt mūsų klasikinės muzikos kultūra, talentingų žmonių garsinama visame pasaulyje, išliks tvirta ir visų mūsų apginama, o jos skambėjimo nepertrauks joks kranksėjimas, kad ir iš aukštai?