Įvairiaspalvis muzikos audinys (II)

Į ilgą festivalio koncertų juostą buvo įausti netikėtai originalūs raštai. Balandžio 11 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje grojo bene vienintelis Lietuvoje alto ir akordeono duetas „Tutto a Dio“, susikūręs 2012 metais. Jį sudaro Lozanos (Šveicarija) muzikos akademijoje studijuojanti altininkė Greta Staponkutė ir kelių tarptautinių akordeono konkursų nugalėtojas Augustinas Rakauskas. Dueto dalyviai grojo ir solo, naujai ir prasmingai nuskambėjo lietuvių autorių kūriniai bei keli vertingi XIX a. opusai.

Balandžio 13 d. muzikavęs kitas duetas paliko keistoką įspūdį. Londone gyvenanti saksofonininkė Rusnė Mikiškaitė, studijuodama Karališkajame muzikos koledže, pradėjo koncertuoti su Indonezijoje gimusia pianiste Imma Setiadi. Jų programoje ryškiausią įspūdį paliko gražus ir prasmingas Jurgio Juozapaičio kūrinys „Mintis“, kurio melodijos vingius lanksčiai traktavo Rusnė, deja, blankokai pritariant fortepijonui. Ypač didelis asmenybių skirtumas buvo juntamas įspūdingos Césaro Francko Sonatos A-dur, aranžuotos saksofonui ir fortepijonui, traktuotėje. Dažnai pasitaiko, kai ryškūs solistai bendradarbiauja su įvairaus emocinio plano pianistais, galbūt siekdami išryškinti įdomius savo individualumo bruožus, tačiau profesionalumo prasme partneris turėtų prilygti.

Įsimintiną koncertą Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje balandžio 19 d. surengė trys jauni, bet jau aukšto profesinio lygio ir brandūs atlikėjai: smuikininkė Ieva Pranskutė, studijuojanti Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete bei Liono nacionalinėje aukštojoje muzikos ir šokio konservatorijoje, pianistė Morta Grigaliūnaitė, studijavusi Karališkojoje muzikos akademijoje Londone, Karalienės Sofijos aukštojoje muzikos mokykloje Madride ir Kelno aukštojoje muzikos ir šokio mokykloje, bei violončelininkas iš Kroatijos Mislavas Brajkovičius, studijavęs Lichtenšteino tarptautinėje muzikos akademijoje, šiuo metu paraleliai studijuojantis Zagrebo muzikos akademijoje bei, kaip ir Ieva, Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete. Šie puikūs profesionalai klausytojų džiaugsmui parengė sudėtingą, visapusiško meistriškumo reikalaujančią programą. Morta Grigaliūnaitė skambino ne tik duetuose su violončele bei smuiku, bet ir solo, o koncerto pabaigoje – trio. Įdomiai ir brandžiai pianistė traktavo Vytauto Bacevičiaus „Viziją“, op. 30, ir Grażynos Bacewicz „Toccatą“ iš Antrosios sonatos fortepijonui. Išradingai ir įtaigiai skambėjo sudėtingos muzikinės kalbos kūrinių vingiai ir skambesiai.  

Maloniai nustebino daugeliui nežinomo XX a. kroatų kompozitoriaus Boriso Papandopulo trijų dalių „Rapsodia concertante“ violončelei ir fortepijonui, kurios spalvingą, įvairių muzikinių vaizdinių kupiną muziką labai ryškiai, temperamentingai, su tikra aistra, bet kartu ir apgalvotai perteikė M. Brajkovičius. Ypač smagu buvo pajusti jo vyriško temperamento proveržius. Sudėtingą fortepijono partiją profesionaliai traktavo M. Grigaliūnaitė. Pianistė per visą koncertą grojo jautriai, nenustelbdama partnerių.

Smuikininkė Ieva Pranskutė sužavėjo įspūdingu George’o Gershwino–Igorio Frolovo Fantazijos operos „Porgis ir Besė“ tema smuikui ir fortepijonui atlikimu. Ji įrodė, kaip galima griežti labai ryškiai, ugningai, atskleidžiant įvairias muzikoje užkoduotas nuotaikas, vaizdinius. Nuostabu buvo mėgautis Ievos skleidžiamais aistringais garsų proveržiais. Po šių temperamentingų kūrinių koncerto pabaigoje klausytojai tiesiog maudėsi nuostabaus Johanneso Brahmso Fortepijoninio trio H-dur Nr. 1, op. 8, garsų jūroje. Beveik 40 minučių trukusiu kūriniu norėjosi gėrėtis dar ilgiau, nes visi trys talentingi atlikėjai sugebėjo tobulai įvaldyti kiekvienos dalies dramaturgiją, formą, perteikti romantinės muzikos grožį.

Šių metų „Sugrįžimuose“ girdėjome net tris puikius, bet skirtingus mecosopranus. Be praeitame straipsnyje minėtų Mildos Tubelytės ir Annos Traub, balandžio 26 d. Vilniaus rotušėje ryškiai sužibėjo Ročesterio (Niujorko valstija) Lietuvių paveldo bendruomenės remiama Miglė Žaliukaitė-Limantas. Baigusi Bostono „New England“ konservatoriją, studijas tęsė Eastmano muzikos mokykloje Ročesteryje. Miglė organizuoja ir dalyvauja daugelyje koncertų bei paramos rečitalių Ročesteryje ir Lietuvoje, yra sukūrusi vaidmenų įvairiuose teatruose.

Tarp lietuvių autorių – Balio Dvariono, Vytauto Klovos ir Konstancijos Brundzaitės, kuriais „įrėmino“ pirmos dalies programą, M. Žaliukaitė-Limantas išraiškingai ir įtaigiai padainavo Jules’io Massenet, Amilcare’s Ponchielli ir Gioacchino Rossini arijų. Nustebino retai pasitaikanti dainininkų savybė, kuria Miglė užtikrintai naudojasi – pagal kūrinių stilistiką keisti balso tembrą, skambumą. Dainuodama keliomis kalbomis atlikėja ne tik perteikė skirtingų autorių ypatybes, bet ir jos dikcija bei kalbos specifikos atskleidimas buvo be priekaištų. Ypač įtaigiai ji traktavo kamerinius kūrinius, sujaudino įsigilinimas į skausmingą K. Brundzaitės „Raudų“ nuotaiką.

Antroje koncerto dalyje M. Žaliukaitė-Limantas nupasakojo atliekamų ciklų turinį. Gėrėjomės jos interpretacija atliekant Claude’o Debussy „Trys Bilitis dainas“, Roberto Schumanno „Karalienės Marijos Stiuart eilėraščius“, op. 135, ir smagias Williamo Bolcomo „Kabareto dainas“. Tvirtą pagrindą solistei suteikė užtikrintas patyrusios koncertmeisterės Eglės Perkumaitės fortepijono pritarimas.

Gegužės 4 d. koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje kokybės prasme tapo viso festivalio kulminacija. Tiesa, daugumos šių metų „Sugrįžimų“ dalyvių profesinis lygis buvo aukštas, džiugino jų talentas, pasiektas meistriškumas. Tačiau finalinio koncerto muzikų branda pranoko lūkesčius. Pirmoje vakaro dalyje solidžią programą griežė smuikininkė Dalia Stulgytė-Richter ir jos vadovaujamas Dresdeno filharmonijos styginių kvartetas. Antroje dalyje skambėjo baritono Modesto Sedlevičiaus ir soprano iš Pietų Korėjos Jihyun Cecilia Lee atliekamos arijos ir duetai, dalyvavo tenoras Edgaras Davidovičius. Jiems fortepijonu energingai talkino Audronė Juozauskaitė.

Dresdeno filharmonijos styginių kvarteto, įkurto 2000 m., primarija Dalia Stulgytė-Richter jau 25 metus gyvena Vokietijoje, 2011 m. ji tapo jauniausia Vokietijos muzike, pelniusia prestižinį Kammervirtuosin titulą, kuriuo apdovanojami šios šalies muzikinei kultūrai nusipelnę atlikėjai. Kompozitorius Vytautas Barkauskas, koncerte išklausęs Dalios traktuojamą jo Partitą smuikui solo, op. 12, džiaugėsi jos interpretacijos branda. Rafinuotas, stilingai bei meistriškai atliekamas kūrinys prikaustė klausytojų dėmesį. Dresdeno kvartete dar griežia Austrijoje gimusi smuikininkė Denise Nittel, altininkas iš Izraelio Matanas Gilitchensky ir vokietis violončelininkas Victoras Meisteris. Kuo maloniai nustebino šis kolektyvas? Visų pirma, nuostabaus grožio tembrais, vaizduotėje palygintinais tarsi su subtiliais dramblio kaulo atspalviais. Be to, tiek Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Styginių kvarteto c-moll pirmos dalies, tiek viso Josepho Haydno Styginių kvarteto C-dur, op. 76, Nr. 3 („Kaizerio“), tiek J. Brahmso Styginių kvarteto Nr. 1, op. 51, Nr. 1 trečios ir ketvirtos dalių traktuotėse ryškiai jautėsi ne tik tarpusavio darna, bet ir pirmojo smuiko lyderystė. Švariai atliekami skirtingų stilių kūriniai pasižymėjo subtilumu, elegancija, aukščiausiu profesiniu lygiu. Kvartetas savo meistriškumą brandino koncertuodamas beveik visose pasaulio šalyse. Lauksime kitų jų koncertų Lietuvoje.

Antroje koncerto dalyje klausytojus džiugino du stiprių, gražių balsų vokalistai. Modesto Sedlevičiaus, nuo 2016 m. tęsiančio Manheimo muzikos ir scenos menų universiteto magistro studijas, įsimenančias kūrinių traktuotes jau girdėjome pernykščiuose „Sugrįžimuose“. Šį kartą puikiai nuteikė ryškiai ir gyvybingai jo interpretuojamos žinomos arijos iš G. Rossini „Sevilijos kirpėjo“, Piotro Čaikovskio „Pikų damos“ bei „Ūdrio daina“ iš Vytauto Klovos „Pilėnų“. Toje pačioje aukštojoje mokykloje studijuojanti Jihyun Cecilia Lee taip pat pateikė nuoširdžias, išraiškingas kūrinių traktuotes. Skambiausiomis publikos ovacijomis ji buvo apdovanota po subtiliai, jautriai, lietuviškai (!) padainuotos Dalios arijos iš Balio Dvariono operos „Dalia“.

Puikiai derėjo abiejų vokalistų balsai Ruggero Leoncavallo, Wolfgango Amadeus Mozarto, Gaetano Donizetti operų duetuose. Susikaupimą besiklausant šio išraiškingo ir artistiško atlikimo gal kiek trikdė per garsiai skambantis fortepijonas. Vakarą nuotaikingai užbaigė (koncertą Lietuvos himnu scenoje pradėjęs) puikus tenoras Edgaras Davidovičius, atlikęs dainą iš Giedriaus Kuprevičiaus miuziklo „Devynbėdžiai“.

Kokybiškai išleistame „Sugrįžimų“ buklete Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė rašė: „Prasmingai paminėjęs savo kūrybinės veiklos 25-metį, Lietuvos muzikų rėmimo fondas, žvalgydamasis po pasaulį, jau rengia kitų metų – 20-uosius „Sugrįžimus“. Mes didžiuojamės, kad repertuaruose sumirga ir lietuviška muzika, kad atlikėjai iš įvairiausių užsienio valstybių išgirsta lietuviškos muzikos skambesį, pamato Lietuvos grožį, pajunta mūsų žmonių jausmus.“ Fondo vadovė su savo darnia komanda turėjo progą pasidžiaugti puikiai nusisekusia šių metų veikla, juo labiau jog šis festivalis yra labai svarbus daugybei mūsų tautiečių.