7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška
7md.lt

Įvairiaspalvis muzikos audinys (I)

Mintys po kelių festivalio „Sugrįžimai“ koncertų

Aldona Eleonora Radvilaitė
Nr. 15 (1209), 2017-04-14
Muzika
Povilas Syrrist-Gelgota, Toril Syrrist-Gelgota, Donatas Katkus ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. J. Kulbačiauskaitės-Žebelienės nuotr.
Povilas Syrrist-Gelgota, Toril Syrrist-Gelgota, Donatas Katkus ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. J. Kulbačiauskaitės-Žebelienės nuotr.

Dvidešimtpenkmetį švenčiančio Lietuvos muzikų rėmimo fondo organizuojamas 19-asis tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“ – tarsi kruopščiai, darbščiomis rankomis audžiama spalvinga lietuviška ornamentuota juosta, į kurią įpinamos ir kitų šalių, ryškesnių ar blankesnių atspalvių gijos. Gražiai išleistame buklete skaitome, jog šių metų festivalyje, kuris vyksta kovo 22 – gegužės 14 d., dalyvauja 16 užsienyje gyvenančių Lietuvos muzikų, 11 jų kolegų užsieniečių, o festivalio geografija prasiplėtė naujomis šalimis – Indonezija, Izraeliu ir Kroatija.

 

Stasio Vainiūno namuose kovo 22 d. festivalį pradėjo klavesinininkė bei pedagogė iš JAV Rūta Žemaitytė-Bloomfield, pateikusi pluoštą Bernardo de Bury ir Johanno Kuhnau kūrinių. Viešnią sveikino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedros docentas Gediminas Kviklys bei Lietuvos klavesinininkė Vaiva Eidukaitytė-Storastienė, atlikusi ir du Josepho-Nicolas-Pancrace Royer kūrinius. Pasak „Sugrįžimų“ meninio konsultanto ir tekstų redaktoriaus Vaclovo Juodpusio, džiugu buvo susipažinti su įspūdinga, dar negirdėta muzika, kurią virtuoziškai ir įtaigiai traktavo muzikos meno daktarės laipsnį Klemonto universitete Kalifornijoje įgijusi R. Žemaitytė-Bloomfield. Kovo 24 d. LMTA Didžiojoje salėje sėkmingai savo meistriškumą demonstravo ir fortepijoninis duetas iš Šveicarijos: Gabrielė Lelytė, šiuo metu studijuojanti Ciuricho menų universitete, bei jos profesorius, visame pasaulyje koncertuojantis atlikėjas Karlas-Andreas Kolly, publikos dėmesiui pateikę sudėtingą įvairių stilių repertuarą.

 

Vilniaus paveikslų galerijoje kovo 28 d. skambėjo trapi gitarų muzika. Didžiąją dalį kūrinių atliko Mastrichto konservatorijos (Olandija) absolventė Danguolė Lingytė. Poroje opusų jai talkino nuoširdžiai gitara muzikavusi Eglė Kuliešytė, dainas kartu atliko sopranas Agnė Buškevičiūtė. Jaunai atlikėjai D. Lingytei norėjosi patarti pasistengti muzikuojant spinduliuoti kokias nors nuotaikas ar idėjas. Atrodė, kad tik koncerto pabaigoje skambėjusios italų kompozitoriaus Carlo Domeniconi Siuitos gitarai, op. 19 (atliktos pirma ir ketvirta dalys), muzika atskleidė šio instrumento galimybes ir nudžiugino klausą.  

 

Palaimingai pakilią nuotaiką kovo 29 d. Vilniaus rotušėje sukūrė dvi puikios dainininkės, mecosopranai: iš Panevėžio kilusi, Vokietijoje gyvenant Milda Tubelytė ir Šveicarijai bei Norvegijai atstovaujanti Anna Traub. Joms fortepijonu talkino Giedrė Muralytė-Eriksonė. Milda Tubelytė, LMTA prof. Sigutės Stonytės klasės absolventė, magistro studijas baigė Hamburgo muzikos ir teatro universitete, dainuoja Braunšveigo valstybiniame teatre, Erfurto bei Karlsruhės teatruose. 2016 m. vokiečių kompozitorius Peteris Aderholdas specialiai jai sukūrė operą „Orlando“, kurioje Milda sėkmingai atliko pagrindinį vaidmenį.

 

Anna Traub dainavimą studijavo Liucernos bei Amsterdamo konservatorijose. Šiuo metu dirba Olandijoje bei Niujorke, gyvena Norvegijoje, beje, jos vyras – norvegas, Oslo operos teatro solistas. Šios puikios atlikėjos dainavo ne vien solo, bet ir duetu. Publiką žavėjo ir jų rafinuotai traktuojami įvairių stilių kūriniai, ir sumaniai surežisuota bei šmaikščiai suvaidinta vakaro programa. Siuzanos ir Marcelinos duetą iš Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybų“ ir dvi solo arijas – Dorabelos iš „Visos jos tokios“, kurią atliko Milda Tubelytė, bei Isabelos iš Gioacchino Rossini operos „Italė Alžyre“, kurią traktavo Anna Traub, – atlikėjos apjungė vaidybiniais elementais. Vos joms pradėjus linksmą duetą, tapo akivaizdu, kokios jos skirtingos: aukšta, žavi, visiškai laisvai scenoje besijaučianti blondinė Milda ir nedidelio ūgio, tamsiaplaukė, žaviai besišypsanti gražuolė Anna; lengvas, šviesus, nepaprastai sklandžiai skriejantis, išpuoselėtas Mildos balsas ir šiltas, žemų, sodrių atspalvių Annos mecosopranas. Puiki vokalo mokykla, rafinuotas muzikos stiliaus pojūtis, įgimtas jautrumas, artistiškumas leido pirmąkart drauge dainuojančioms profesionalėms puikiai derėti visais aspektais. Solo kūriniuose vokalistės įrodė, jog puikiai išmano įvairių stilių muziką. M. Tubelytė išraiškingai, nuotaikingai atliko dvi lietuvių autorių dainas – Vytauto Kairiūkščio „Nukelk man saulę“ ir Felikso Bajoro „Lopšinę“. Taip pat ji nepaprastai gyvybingai ir įdomiai interpretavo Vilniuje, ko gero, dar neskambėjusį modernų Igorio Stravinskio opusą – „Baba the Turk“ ariją ir monologą iš operos „Palaidūno nuotykiai“. Čia ir pianistė buvo įtraukta į vaidybą, nedideles replikas.  

 

Anna Traub atskleidė savo unikalaus tembro grožį Sesto arijoje iš Mozarto operos „Tito gailestingumas“, Dalilos arijoje iš Camille’o Saint-Saënso operos „Samsonas ir Dalila“, Georges’o Bizet Segidilijoje iš „Karmen“ bei žavioje Johanno Strausso „Išgertuvių dainoje“ iš operetės „Naktis Venecijoje“, kuriai skambant Milda smagiai bėgiojo, paduodama gėrimo taures ne tik atlikėjoms, bet ir klausytojams. Savo ryškų, sumaniai surežisuotą koncertą-spektaklį atlikėjos užbaigė nuotaikinga Franzo Leháro Daina ir čardašu iš operetės „Čigoniška meilė“. Pasipylė sveikinimai, dovanos, gėlės. Nemažai komplimentų pelnė ir pianistė Giedrė Muralytė-Eriksonė, labai prisidėjusi prie koncerto sėkmės.  

 

Norvegijos kompozitorių sąjungos 100-mečiui dedikuotame koncerte (tai buvo ir ciklo „Alma mater musicalis“ paskutinis sezono koncertas) balandžio 3 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje griežė Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, jam dirigavo meno vadovas Donatas Katkus, o solo partijas atliko Povilas Syrrist-Gelgota (altas) ir Toril Syrrist-Gelgota (violončelė) iš Norvegijos. Jie yra Oslo filharmonijos orkestro artistai, studijavę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur ir sukūrė savo sceninį bei šeimyninį duetą. Beje, Povilas ne tik griežia altu, bet yra ir liaudies dainų atlikėjas bei aranžuotojas. Norvegijoje jis propaguoja lietuvišką muziką, o Lietuvoje – norvegišką. Už šią veiklą Lietuvos ambasados Norvegijoje apdovanotas medaliu. Beje, ir orkestras, ir solistai koncertavo labdaringai. Tokio pobūdžio koncertai, kurių metu renkama parama įvairiems socialiniams projektams, jauniesiems talentams, yra vienas iš svarbių orkestro veiklos puslapių.

 

Koncerte skambėjo keturios Edvardo Griego pjesės kameriniam orkestrui ir dabarties norvegų kompozitorių Kjello Mørko Karlseno ir Kjello Marcusseno kūriniai, dedikuoti Povilo ir Toril duetui. Buvo įdomu susipažinti su dar negirdėtomis šiuolaikinėmis kompozicijomis, juolab kad jas duetas ir orkestras traktavo užtikrintai ir profesionaliai. Duetas bendrauja su kūrėjais ir geba maksimaliai tiksliai perteikti jų lūkesčius. Atrodė, jog abu dabarties autoriai tarsi tęsia Griego tradicijas, kurdami maloniai nuteikiančią muziką, nesivaikydami triukšmingų efektų. Kiek daugiau skirtingų nuotaikų ir spalvų išgirdome Markusseno Dvigubame koncerte altui, violončelei ir kameriniam orkestrui.  

 

Tikrą muzikinę puotą surengė trys talentingi atlikėjai balandžio 4 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Visą vakarą karaliavo jaunas Rusijos pianistas Aleksandras Kašpurinas, skambinęs solo, duetu ir trio. Nuo 2014 m. jis studijuoja N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje Sankt Peterburge, yra daugybės tarptautinių konkursų laureatas. A. Kašpurinas grojo su išskirtinio talento fleitininku Vyteniu Gursčiu – tarptautinių konkursų laureatu, studijavusiu Londone ir Kelne, o šiuo metu – LMTA meno doktorantu. Jau pirmajame kūrinyje – Franzo Schuberto Introdukcijoje ir variacijose dainos „Išdžiūvusios gėlės“ tema fleitai ir fortepijonui – atsiskleidė tikrų meistrų gebėjimas perteikti muzikos potekstes, grožį, plastiškai ir nuotaikingai išgroti ilgas muzikinės minties linijas. Išryškėjo lygiavertės instrumentų partijos, ypač visais aspektais sudėtinga fortepijono muzikinė medžiaga. Labai romantiškai fortepijonas skambėjo Cezaro Francko Sonatoje A-dur violončelei ir fortepijonui. Violončelės partiją pakiliai atliko Dmitrijus Berezinas, nuo 2015 m. – Kelno aukštosios muzikos ir šokio mokyklos studentas, daugelio tarptautinių konkursų laureatas.

 

Visi trys talentingi muzikai charakteringai atliko ansambliškai komplikuotą Osvaldo Balakausko kūrinį „Devyni šaltiniai“, kurio skambesys leido įsivaizduoti įvairaus intensyvumo, nuolat pauzių pertraukiamą vandens srovių žaismę. Nuotaikų ir tempų kaitos kupiname Bohuslavo Martinů Trio fleitai, violončelei ir fortepijonui žėrėjo ir dominavo fortepijonas (visą vakarą buvo visiškai pakeltas jo dangtis) ir fleita, kulminacijose kartais net ir užgoždami trapią violončelę. A. Kašpurino įtaigiai, spalvingai, aistringai paskambinta Aleksandro Skriabino Sonata fortepijonui Nr. 4 Fis-dur, op. 30, tiesiog pribloškė lakia kūrėjo vaizduote, kūrybiška atlikėjo traktuote. Įdomu, jog išgirdęs savo adresu išsakytą gausybę pagiriamųjų žodžių, šis puikus pianistas kukliai tepasakė: „Mnie eto dano“ („Man tai duota“). Festivaliui pasibaigus, pasidalysime ir kitų koncertų įspūdžiais.

Povilas Syrrist-Gelgota, Toril Syrrist-Gelgota, Donatas Katkus ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. J. Kulbačiauskaitės-Žebelienės nuotr.
Povilas Syrrist-Gelgota, Toril Syrrist-Gelgota, Donatas Katkus ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. J. Kulbačiauskaitės-Žebelienės nuotr.
Vytenis Gurstys, Aleksandras Kašpurinas, Dmitrijus Berezinas. J. Balinskio nuotr.
Vytenis Gurstys, Aleksandras Kašpurinas, Dmitrijus Berezinas. J. Balinskio nuotr.