Kinų Naujieji metai Vilniuje

Gražiai atšventėme tradicinius Naujuosius metus sausio 1-ąją, kas norėjo, šventė ir stačiatikių Senuosius Naujuosius metus, na o dabar turėjome galimybę pasveikinti vieni kitus pagal Rytų kalendorių. Tam buvo skirtas koncertas „Didieji kinų Naujieji metai. Fučuno kalnų capriccio ir Vartai į Šilko kelio simfoniją“, rengiamas su „Eesti Kontsert“ ir „Wu Promotion“. Garsių Kinijos orkestrų ir solistų atvykimas į Vilnių yra ilgo bei turiningo Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir Kinijos kultūros institucijų bendradarbiavimo rezultatas. Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė ne kartą yra minėjusi, kad dar nuo 2006 m. plėtojamas darbas su Kinijos koncertinėmis organizacijomis gausių vaisių ėmė duoti nuo 2014-ųjų. Koncertų „Didiesiems kinų Naujiesiems metams“ tradicija prasidėjo 1998 m. prestižinėje Vienos „Musikverein“ salėje ir jau 20 metų tęsiasi visame pasaulyje. 2017 m. įvairiuose žemynuose vyks apie 30 koncertų, simbolizuojančių Šilko kelią ir sėkmingai plėtojamus kultūrinius mainus. Trečioji šio „Šilko kelio“ programa driekiasi ir per Lietuvą.

Filharmonijos salėje vasario 3 d. grojo Džedziango tradicinis orkestras ir Šaansi televizijos kinų orkestras, taip pat solistai Fan Cong (guanzi) bei Lu Tingting (erhu). Dirigavo Zhang Lie. Šie orkestrai puikiai reprezentuoja Kinijos muzikinę kultūrą. Abu kolektyvai yra Nacionalinio menų fondo konkurso nugalėtojai. Šaansi televizijos kinų orkestras, įkurtas 1950 m., yra vienas seniausių ir profesionaliausių šalies kolektyvų. Džedziango tradicinis orkestras, įkurtas 1957 m., yra dainų ir šokių teatro kolektyvas, įgijęs puikią reputaciją savo šalyje ir užsienyje. Per pastaruosius penkiasdešimt metų čia išaugo žymiausi kinų tradicinės muzikos atlikėjai. Tiesą sakant, mane nustebino ypač jaunas muzikantų amžius ir jų gebėjimas ne tik techniškai pagroti labai sudėtingus naujus kūrinius, bet ir puikiai pajusti senąsias muzikos tradicijas. Pasirodo, neseniai į orkestrus atėjo daug jaunų žmonių, baigusių svarbiausias Kinijos konservatorijas. Kartu jie kuria jaunatvišką, energingą kolektyvų įvaizdį.

Su orkestrais pasirodė ir solistai. Vienas jų – Fan Cong, grojantis instrumentu guanzi – taip Kinijos šiaurėje vadinamas pučiamasis instrumentas guan, turintis dvigubą liežuvėlį (kaip obojaus, zurnos ar duduko). Tai skvarbaus, žvarbaus tembro medinis (bambukinis) senovinis pučiamasis instrumentas. Solistas yra Šaansi televizijos kinų orkestro muzikantas, baigęs Siano konservatoriją, sulaukęs palankių kompozitoriaus Zhao Jipingo vertinimų. 2013 m. jis pelnė aukso bei sidabro medalius Kinijos liaudies muzikos konkurse, 2014 m. buvo įvertintas aukso medaliu tarptautiniame instrumentininkų konkurse. Kita solistė Lu Tingting yra Džedziango tradicinio orkestro muzikantė, grojanti dviejų stygų strykiniu instrumentu erhu, kartais Vakarų pasaulyje vadinamu kinų, arba dvistygiu smuiku. Erhu yra populiariausias Huqin tradicinių strykinių instrumentų šeimos atstovas, naudojamas įvairių Kinijos etninių grupių. Solistė šio meno pradėjo mokytis nuo penkerių, pas savo tėvą, vėliau studijavo Šenjango konservatorijoje. Tris kartus laimėjo konkursą „Kinijos aukso varpas“, aukso medalius Liaoningo, Džedziango regionų bei jaunųjų atlikėjų konkursuose. Pastebėjau itin gražų jos instrumento garsą ir puikų muzikės techninį bei meninį pasirengimą.

Man labai pasisekė, nes koncerto organizatoriai sudarė galimybę pakalbinti dirigentą Zhang Lie, kuris yra Kinijos nacionalinės orkestrų asociacijos direktorius, Kinijos muzikų asociacijos narys, Dirigentų komiteto vicepirmininkas. Jis diriguoja Kinijos nacionaliniam radijo orkestrui, yra Centrinės konservatorijos orkestro meno vadovas ir kviestinis dirigentas, be savo šalies kolektyvų, dar diriguojantis Honkongo, Singapūro, Taivano orkestrams, dirbęs kitose Azijos šalyse, Europoje, JAV. Zhang Lie yra ir kompozitorius, kurio kūryba įvertinta aukštais apdovanojimais.

Koncertas pavadintas „Didieji kinų Naujieji metai. Fučuno kalnų capriccio ir Vartai į Šilko kelio simfoniją“. Ar skambėję kūriniai skirti specialiai šiai šventei?

Mes jau dvidešimt metų drauge su Švietimo ministerija organizuojame kinų Naujųjų metų šventimą koncertų forma, todėl ir kūrinių vardai yra pavadinime. Kūriniai nėra specialiai parašyti šiai programai, bet jie vienaip ar kitaip susiję su šia švente. Tiesiog koncertas kviečia jus į simbolišką kelionę: įžymusis Šilko kelias prasidėjo Šaansi provincijoje – iš jos yra vienas šių orkestrų, o Fučuno kalnas ir jo papėdė atveria ypatingą Džedziango provincijos kraštovaizdžio grožį.

Jūs pats esate ir kompozitorius, ir aranžuotojas, taip pat diriguojate Kinijos kompozitorių kūrinius. Kodėl būtent šių kompozitorių kūriniai įtraukti į šią didingą programą?

Mes labai kruopščiai atrenkame kūrinius šių koncertų programoms. Šį kartą pasirinkome šiuolaikinius Kinijos kompozitorius, kurie atstovauja tiek Pietų, tiek Šiaurės Kinijos regionams, nes jų muzika labai skiriasi. Šie kompozitoriai gerai žinomi ir jų darbai svarbūs šalies kultūrai. Zhao Jiping yra kompozitorių sąjungos pirmininkas, Liu Yuan – muzikos akademijos profesorius.

Klausydamasis repeticijos pajutau, kad kai kuriuose kūriniuose labai stipriai jaučiama kiniška dvasia, o kai kurie yra gal net europietiškai šiuolaikiški. Ar taip norėta parodyti kinų muzikos įvairiapusiškumą?

Taip, programoje mes norėjome atskleisti ir tradicinėmis kinų intonacijomis bei kitais elementais grįstą muziką, ir šiuolaikinę kinų muzikinę kultūrą. Nors kai kurie kūriniai parašyti net prieš šimtą metų, visa ši muzika yra šiuolaikinė, tik kai kuriuose kūriniuose labai aiškus nacionalinis bruožas, o kituose jis sunkiau apčiuopiamas, jį paryškina instrumentų skambesys.

Ar tokių didelių orkestrų sujungimas į vieną kažkuo atspindi kinų muzikos tradiciją, gal paryškina skambesį, išreiškia jos didingumą?

Vienas orkestrų yra iš Šiaurės Kinijos, o kitas iš Pietų, jie yra skirtingi ir padeda geriau atskleisti Kinijos dydį, išryškinti daug būdingų muzikos bruožų. Be to, per pastaruosius metus šiems orkestrams sukurti kūriniai yra pelnę daug apdovanojimų, yra svarbūs. Žinoma, jauniems skirtingų tradicijų muzikantams nėra lengva vieniems prie kitų prisitaikyti, bet kartu grodami jie dar geriau perteikia kūrinių esmę. Aš pats kiek galėdamas jiems padedu, nes esu abiejų šių orkestrų dirigentas.

Ar šie orkestrai groja ir tradicinę muziką? Ar instrumentai, kurie čia skamba, yra autentiški, ar stilizuoti, priartinti prie šiuolaikiško skambesio?

Visiškai etninės muzikos šiame koncerte negrojame, tik autorinius šiuolaikinių Kinijos kompozitorių kūrinius, tačiau juose yra nemažai etninių elementų. Kalbant apie instrumentus, norėčiau pasakyti, kad kai kurie jų iš tiesų yra modernizuoti, šiek tiek patobulinti, o kai kurie visiškai autentiški ir labai senoviniai, siekiantys net kelis tūkstančius metų.

Šie kolektyvai kartais pavadinami simfoniniu orkestru. Kas juose yra simfoniško?

Kinijoje yra tokia tradicija, kad būtent tradicinės muzikos orkestrai tampa simfoniniais, atitinka jų struktūrą. Žinoma, negalima jų vadinti grynai simfoniniais orkestrais, nes instrumentai kitokie, bet skambesys jau priartėjęs. Kai kurie mušamieji instrumentai, violončelės ir kontrabosai yra visiškai tradiciniai orkestro instrumentai. Grupės taip pat kaip simfoninio orkestro – styginiai, pučiamieji, mušamieji – skirstomos pagal aukštuosius ir žemuosius instrumentus.

***

Orkestro muzikantai savo vadovui įteikė metų simbolį – didžiulį raudonai auksinį gaidį, jis buvo padėtas prie dirigento pulto ir puikavosi per visą koncertą. Po didžiulės dviejų dalių programos dar skambėjo net trys bisai, kurių vienas buvo lietuvių liaudies dainos „Ant kalno gluosnis“ aranžuotė. Beje, pastebėjau, kad lietuvių muzika puikiai skamba atliekama nacionaliniais kinų instrumentais.