7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Skirta Mozartui

Alessandro Deljavano ir Lietuvos kamerinio orkestro koncertas

Aldona Eleonora Radvilaitė
Nr. 5 (1199), 2017-02-03
Muzika
Alessandro Deljavan. D. Matvejevo nuotr.
Alessandro Deljavan. D. Matvejevo nuotr.

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje sausio 28 d. įvyko koncertas „Skiriama Mozartui“ (genijaus gimtadienis sausio 27 d.), kuriame Lietuvos kameriniam orkestrui (vadovas Sergejus Krylovas) dirigavo jaunas, ryškus maestro Modestas Barkauskas, o Wolfgango Amadeus Mozarto Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 22 Es-dur (KV482) skambino bei orkestrui vadovavo italų ir persų kilmės pianistas Alessandro Deljavanas, suteikęs klausytojams daug malonių įspūdžių. Klausą lepino šimtmečių išbandymą išlaikę nemirtingi Josepho Haydno, Luigi Boccherini ir jauniausio iš jų Wolfgango Amadeus Mozarto kūriniai.

 

Pirmoje dalyje, be kokybiškai skambančios muzikos, klausytojus maloniai nustebino kelios neįprastos keistenybės atliekant Boccherini Simfoniją A-dur, op. 35, Nr. 3 (G. 511) bei Mozarto Koncertą fortepijonui. Besiklausant sklandžios, žėrinčios rokoko stiliaus Boccherini muzikos tėkmės, dėmesį atkreipė „šešėlių teatras“ balkono kairėje pusėje bei lubose virš scenos. Klausytojai ėmė stebėti atsiradusį smuikininko „vaiduoklį“. Staiga scenos apšvietimas užgeso ir iš balkono virtuoziškai ir plastiškai liejosi smuiko garsai, kuriems pritarė trys ansamblio partneriai. Buvo gražu ir vizualiai, ir akustiškai, visur pasklido grakšti muzika. Po kelių akimirkų vėl sužibo scena ir orkestras tęsė savo misiją, pakiliai ir artistiškai vadovaujamas M. Barkausko. Vėliau ši miela metamorfozė vėl neilgam pasikartojo. Kaip per koncerto pertrauką pavyko išsiaiškinti, balkone griežė solistas smuikininkas Simas Tankevičius, o jam pritarė Kostas Tumosa (smuikas), Jurgis Juozapaitis (altas) ir Rokas Vaitkevičius (violončelė).

 

Pianistas Alessandro Deljavanas dar mažai žinomas Lietuvos publikai. Jis yra U. Giordano konservatorijos Fodžoje (Italija) profesorius. Groti pradėjo būdamas dvejų, o trijų jau pasirodė viešame koncerte. Studijavo Milano Giuseppe’s Verdi konservatorijoje ir Teramo Gaetano Bragos institute. Kelių tarptautinių konkursų laimėtojas, koncertuojantis kaip solistas, kameriniuose ansambliuose, skambina su įvairių šalių orkestrais. Jis įrašė daugiau kaip 30 albumų, dalyvavo dokumentiniuose filmuose „F. Lisztas. Klajonių metai“ (RAI) ir „Virtuoziškumas“ (Cliburn / PBS). Puikus virtuozas profesorius Dmitrijus Baškirovas yra pasakęs, jog A. Deljavano „grojimas trykšta jėga ir žavi artistiškumu“.

 

Vilniaus klausytojus pianistas pirmiausia nustebino moderniu įvaizdžiu – visiškai plika galva, įspūdinga juoda barzda, paprasta apranga, sėdėjimu nugara į publiką, veidu į orkestrą, grojimu su nepakeltu fortepijono dangčiu (o juk orkestro sudėtyje – nemažai stiprių pučiamųjų instrumentų, neskaitant visų styginių) ir tuo, jog pats energingai dirigavo orkestrui, o skambino mūvėdamas juodas pirštines, iš kurių kyšojo tik pirštų galai. Sunku buvo patikėti, kad prie visų šių aplinkybių, labai minkštu garsu, švelniai, kūrybingai, laisvai bei neforsuotu garsu atliekama A. Deljavano partija buvo aiškiai girdima, orkestras niekur neužgožė solisto. Tutti vietose pianisto vadovaujami instrumentalistai griežė ryškiai ir energingai. Tiesa, Koncerto pradžioje atrodė, jog pučiamiesiems gal buvo neaiškūs dirigento mostai, nes ypač variniai nežinia ką kliurkino... Vėliau jie skambėjo vis darniau, bendradarbiavimas įsibėgėjo, o mediniai pučiamieji netgi žavėjo meistriškumu. Rafinuotai, švelniai A. Deljavanas skambino visą vikriai judančią medžiagą, virtuozinius pasažus, ypač gražiai muzikavo lėtoje, lyrinėje muzikoje. Bisui pianistas visiškai kitaip atliko Domenico Scarlatti Sonatą D-dur – ryškiu, skaidriu garsu, džiaugsmingai.

 

Antroje koncerto dalyje publikos simpatijas vis labiau užkariaujantis jaunas dirigentas M. Barkauskas grakščiai, rafinuotai ir energingai vadovavo orkestrui atliekant Haydno Simfoniją Nr. 6 D-dur („Rytas) ir Mozarto Serenadą styginiams G-dur („Mažoji nakties muzika“). Beje, M. Barkauskas nuo 2013 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Dirigavimo ir Choro dirigavimo katedrose, taip pat yra Vilniaus B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunimo simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas. Neatsitiktinai jo dirigavimo maniera primena Joną Aleksą, pas kurį yra mokęsis. 2006–2013 m. M. Barkauskas studijavo prof. Juozo Domarko klasėje ir įgijo simfoninio dirigavimo magistro laipsnį. Kaip dirigentas debiutavo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur dirigavo baletus „Karmen“ ir „Bolero plius“, „Spragtuką“. Taip pat M. Barkauskas yra naujo Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ pastatymo antrasis dirigentas.

 

Nuotaikingai ir sklandžiai nuskambėjus Haydno Simfonijai, sužinojome, jog Mozarto „Mažosios nakties muzikos“ atlikimas skiriamas daugiamečio Lietuvos kamerinio orkestro vadovo, Nacionalinės premijos laureato, šviesaus atminimo profesoriaus Sauliaus Sondeckio pirmųjų mirties metinių paminėjimui. Žinia, kad daugelį vasarų šis kūrinys, diriguojamas Maestro S. Sondeckio, skambėdavo prie Palangos Gintaro muziejaus, džiugindamas poilsiautojus šia žavia muzika. M. Barkausko diriguojamas kamerinis orkestras puikiai visiems žinomą Serenadą atliko gaiviai, šviesiai, džiugiai, virtuoziškai, maloniai ramiai, sukeldamas šventišką klausytojų nuotaiką. Po koncerto publika skirstėsi su šypsenomis veiduose.

Alessandro Deljavan. D. Matvejevo nuotr.
Alessandro Deljavan. D. Matvejevo nuotr.
Alessandro Deljavan ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alessandro Deljavan ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alessandro Deljavan. D. Matvejevo nuotr.
Alessandro Deljavan. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.