Sausio 21 d. Nacionalinėje filharmonijoje skambės grigališkąjį choralą, baroko muzikos skambesį ir džiazo ritmiką bei harmonijas jungianti didinga Arthuro Honeggero oratorija „Karalius Dovydas“. Įspūdingą XX a. pirmosios pusės kūrinį atliks maestro Juozo Domarko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir monumentalios Lietuvos muzikų pajėgos – solistai Kristina Zmailaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas), Edmundas Seilius (tenoras), Rimantas Bagdzevičius (skaitovas), net du chorai (valstybinis choras „Vilnius“ ir Česlovo Sasnausko kamerinis choras).
Šveicarų kilmės prancūzų kompozitoriaus Arthuro Honeggero kūryba Lietuvoje skamba gana retai, tad „Karalius Dovydas“ – puiki proga prisiminti šį iškilų XX amžiaus kūrėją, po įvairiopų muzikos stiliaus paieškų pasirinkusį savarankišką kūrybos kelią. Jau kūrybinio kelio pradžioje pradėjo ryškėti pagrindiniai jo stiliaus bruožai – griežtosios polifonijos naudojimas, energinga, veržli ritmika, programiškumas. Taip pat jis žavėjosi vokiečių romantikais, grigališkuoju choralu, Renesanso kompozicijomis ir konstruktyvizmu, dvylikatone technika, naujausiomis muzikos tendencijomis ir džiazu, rašė muziką naujosioms XX a. komunikacijoms – kinui ir radijui. Honeggero meninis skonis formavosi veikiamas Igorio Stravinskio, Arnoldo Schoenbergo muzikos bei kitų menų – pavyzdžiui, Cocteau, Valery, Claudelio poezijos, Picasso, Leger dailės.
Oratorija „Karalius Dovydas“tiksliau apibūdinama kaip dramatinė psalmė. Jos sukūrimo istorija prasidėjo 1921 m., kai Honeggeras gavo užsakymą parašyti muziką spektakliui, kurį statė Mezjero (Mézières) kaimo teatro trupė pagal René Moraxo (1873–1963) pjesę „Karalius Dovydas“. Kompozitoriui buvo skirta labai mažai laiko – pabaigti muziką spektakliui jis turėjo per du mėnesius, o ir instrumentų arsenalas buvo palyginti menkas – partitūrą reikėjo rašyti nedideliam, 16 muzikantų, ansambliui. Vis dėlto premjera sulaukė milžiniško pasisekimo, ir tai paskatino kompozitorių muziką išplėtoti į stambesnį veikalą.
1923 m. Honeggeras praturtino instrumentuotę įtraukdamas didelį simfoninį orkestrą ir mišrų chorą, taip pat sukurdamas solo partijas solistams, skaitovui, aktoriui. Naują veikalą sudarė trys stambios dalys, jungiančios 27 mažesnes padalas. Libretą parašė pats Moraxas, meniškai adaptavęs biblinius Samuelio, Karalių ir Psalmių knygų tekstus. Muzikos kūrinyje perteikiama biblinė karaliaus Dovydo istorija, pasakojanti apie Dovydo piemenavimą jaunystėje, jo dalyvavimą mūšiuose bei šlovingą iškilimą, aistrą kito vyro žmonai bei kančią netekus sūnaus, nepaklusimą Dievui ir mirtį. Skaitovas šioje oratorijoje atlieka panašų vaidmenį kaip Evangelistas Bacho pasijose, o solistai ir choras pasitelkiami iliustruoti pasakojamą veiksmą.
„Karaliaus Dovydo“ premjera Lietuvoje įvyko šią vasarą, kūrinys skambėjo „Šv. Jurgio meno sezone“ Marijampolėje. Lig tol mūsų šalyje buvo skambėję tik šio kūrinio fragmentai. Vilniuje, kaip ir Marijampolėje visas Dovydo istoriją pasakojantis tekstas bus skaitomas lietuvių kalba.
Koncertas „Karalius Dovydas“ vyks sausio 21 d., šeštadienį, 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.