7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Pasaulio muzikos kūrėjas

Kompozitorių ir atlikėją Mieczysławą Litwińskį kalbina Algirdas Klova

Algirdas Klova
Nr. 39 (1191), 2016-12-02
Muzika
Mieczysławas Litwińskis. D. Klovienės nuotr.
Mieczysławas Litwińskis. D. Klovienės nuotr.

Lenkų kompozitorius Mieczysławas Litwińskis, grojantis įvairiais instrumentais, puikiai valdantis balsą, kritikų vadinamas „nepaprasta scenine asmenybe“, kadaise net devynerius metus gyveno Lietuvoje, kūrė muziką, koncertavo, dalyvavo muzikų bendruomenės veikloje. Šių metų spalio pabaigoje lankėsi Vilniaus mokytojų namų organizuojamame festivalyje „Tai aš“. Taigi turėjau puikią progą su juo pasikalbėti.

 

Mieczysławai, ilgą laiką nebuvai Lietuvoje. Tavo veiklą mūsų šalyje geriau ar blogiau žinome, prisimename. Ar pasikeitė kūryba ir koncertinė veikla išvykus, kokia ji dabar?

Išvykau iš Lietuvos prieš septyniolika metų. Buvau parvažiavęs keletą kartų asmeniniais reikalais, taip pat dalyvavau keliuose tarptautiniuose festivaliuose Kaune, Vilniuje, kituose miestuose.

Mano kūryba liko tokia, kokia buvo Lietuvoje, jos esmė tikrai nepasikeitė. Niekada specialiai nesėdu prie instrumento ir neverčiu savęs rašyti muzikos. Kaupiu nuotykius, įspūdžius, emocijas ir vėliau išreiškiu tai kūriniuose. Iš dabarties semiuosi viską, ką galima paimti ir menine prasme perteikti. Muzikoje mane domina vertikalusis ir horizontalusis aspektai. Vertikalusis – muzikos tyrinėjimas istoriniu požiūriu. Horizontalusis – tyrinėjimas to, kas dabar vyksta įvairiose vietose visame pasaulyje. Šie aspektai dažnai jungiasi, kertasi. Ne visi suvokia, kad vienos kultūros muzika nėra tik vienas sluoksnis, kiekviena muzikinė tradicija turi savo ilgametę istoriją. Kiekvienos tautos muzika plėtojosi, keitėsi, ir mane ypač domina, kaip tai vyko. Tam tikru metu kurios nors tautos muzika galėjo būti paveikta kitos kultūros elementų, pakeisti savo tėkmės kryptį, pasipildyti naujais šaltiniais. Net ir tradicinė muzika turi savo praeitį, dabartį, ateitį ir tos tradicijos kinta įvairiais aspektais.

 

Ar galėčiau Tave pavadinti pasaulio muzikos kūrėju?

Taip, be abejo, bet muzika yra ne tik žmonių, tad ir tų pasaulių daugybė. Garsų visuma, jų tvarka yra visur – ji egzistuoja ir žvėrelių, ir augalų pasaulyje. Aš visą muziką dalinu į tris pagrindines dalis. Pirma – „geomuzika“. Tai geologijos muzika. Kokie yra geologijos garsai? Pavyzdžiui, koks yra žemės garsas, slenkančių ledynų, upės tėkmės ir panašių reiškinių? Yra daugybė garsų, kuriuos išgauna ne žmogus, ne žvėris, jie tiesiog yra gamtoje. Kitas sluoksnis – „biomuzika“. Tai muzika, kuri egzistuoja, vyksta gamtoje. Gėlės, medžiai irgi kuria savo muzikinį pasaulį, jie tarpusavy susikalba. Aš net įsivaizduoju tokį įvairių gyvų būtybių orkestrą. Ir trečiasis pasaulis yra „antropomuzika“, gimusi žmogui vystantis. Garsas žmonijai – tai būdas būti kartu, visuomeninio bendravimo forma. „Antropomuzika“, lyginant su anksčiau minėtomis, yra gana jauna muzikos rūšis, ir niekas nežino, kiek ji dar gyvuos.

 

O Tavo paties kūryba ar pasikeitė per tą laiką, kol nesimatėme? Ar sukūrei kokių nors stambesnių kūrinių? Kokios jų idėjos?

Manau, kad kiekviename kūrinyje mano mąstymas liejasi vis kita linkme ir kiekviename aš įsivaizduoju vis kitokį muzikinį pasaulį. Tiksliai negaliu pasakyti, kaip mano buvimas Niujorke paveikė mano muziką, bet ji labai išlaisvėjo. Kadaise man didžiulį įspūdį darė Johnas Cage’as, George’as Crambas, kiti kompozitoriai – netgi ne tiek jų komponavimo metodai, kiek jų charakteriai, asmenybės, filosofija, kuklumas, paprastumas, dėmesingumas, mąstymo būdas. Kompozitoriaus kūrybos pasaulis, jo vizija yra kur kas svarbiau už kryptį, kuriai jis atstovauja.

 

Vienas naujausių mano kūrinių vadinasi „Warszwa“. Nors šis žodis yra mano sugalvotas, manau, jis galėtų turėti baltišką kilmę. Man rodos, aš jį kadaise išgirdau ir įsidėmėjau. Gyvenu Varšuvoje, o šis žodis skamba panašiai. Miesto valdžios užsakymu rašiau šį kūrinį maždaug pusantrų metų. Jis skirtas gyvoms būtybėms, kurios gyveno, gyvena ir dar gyvens Varšuvos Mazovijos regione. Kūrinį atlieka vyriškas ir moteriškas balsai, naudojantys netradicinę vokalinę techniką, dar yra 16–20 balsų choras, „stiklo armonika“ (glass harmonica), violončelė ir altas. Pagrindinė kūrinio medžiaga – įvairių pasaulio kalbų žodžių ir jų garsų (international phonetica) derinys. Dar girdisi švilpimas, atodūsiai ir kiti garsai. Yra ir kitas choras, kuris išdėstomas įvairiose vietose ir naudoja šnabždesius ir t.t. Tas choras, nors „dainuoja“ per visą kūrinį, yra beveik negirdimas. Be to, aktorius skaito Varšuvos poeto Mirono Białoszewskio eilių fragmentus. Kūrinys parašytas maždaug prieš ketverius metus, bet dar neatliktas.

 

Kitas kūrinys – „Somnium“ (lot. „Sapnas“) – buvo atliktas festivalyje „Varšuvos ruduo“ 2009 metais. Jo idėja – kompozitoriaus gyvenimo naktis. Tarsi jis miegotų ir regėtų sapnus iš įvairių žmonijos epochų. Lyg literatūrinių sapnų kolekcija. Kūrinyje naudojami įvairių kalbų (persų, kinų, islandų, sanskrito) literatūriniai tekstai apie sapnus. Pagrindinis „personažas“ – tinnitus (spengimas ausyse, ką aš visą laiką girdžiu), – tai yra elektroninės muzikos takelis. Be jo, dalyvauja pasaulio tautų instrumentai – kinų sheng, persų nai, tar ir klasikiniai – violončelė, altas, arfa, akordeonas, perkusija, dar glass harmonica, harmonium (indiški rankiniai vargonėliai), taip pat vyriškas ir moteriškas balsai.

 

Dar man labai reikšmingas kūrinys „Missa Pagana“ – plenerinis spektaklis pagal Edwardo Stachuros tekstus. Šis spektaklis Lenkijoje jau vaidintas apie dvidešimt kartų. Jis vyksta bet kuriuo metų laiku atviroje erdvėje. Tai lyg nekrikštyto valstiečio mišios. Pati mintis, kad galėtų būti „pagoniškos mišios“, atrodo nereali, nes pagonys ir mišios yra nesuderinama. Spektaklio scenografija – natūralus gamtos peizažas. Dalyvauti taip pat kviečiami tų vietovių, kuriose statomas spektaklis, gyventojai. Repetuojam čia pat, per įvairius kursus, plenerus. Garsinę medžiagą sudaro daugiausia netradiciniai balso išgavimo būdai. Kūrinio struktūra primena religinę procesiją ir jos stotis (stacijas), kuriose dainuojamos dainos pagal E. Stachuros tekstus. Šis lenkų poetas gimė Prancūzijoje ir mokėsi senosios lenkų kalbos.

 

Taip pat labai svarbi Tavo pedagoginė veikla. Ko ir kur mokai?

Varšuvos universitete dėsčiau kursą, skirtą įvairiems muzikos filosofijos aspektams ir pasaulio muzikai. Nuo pavasario žadu šį kursą tęsti. Nemažai vietos skirta muzikos suvokimui, mistikai, pitagorizmui ir kt. Kurso esmė – balsas, garsas, jo išgavimas ir muzika kaip amžinosios tvarkos metafora. Tai apžvelgiu nagrinėdamas įvairių epochų ir kultūrų pavyzdžius. Tai yra ir muzikos filosofija, ir praktika, ir bendravimas.

 

Groju pasakodamas apie muziką mokyklose, kitose vaikų susiėjimo vietose. Kiekviename koncerte kartu su žmona Saba atliekame tam tikros kultūrinės sferos muziką, kas vėlgi byloja apie mane kaip apie pasaulio muzikos atlikėją. Beje, dažnai padainuoju lietuviškai. Taip pat dalyvauju įvairiuose projektuose, festivaliuose, atlieku savo kūrinius, daug keliauju, rašau muziką spektakliams, šiuolaikinio šokio trupėms, groju jų pastatymuose. Esu įkūręs nemažai koncertuojančių kolektyvų. Viename iš jų – „Kawalerowie Błotni“ – muzikuoja šeši gerai žinomi lenkų kompozitoriai. Grojame naująją muziką, savo kūrinius, improvizacijas.

 

Ačiū už pokalbį. Norėtųsi dažniau išgirsti Mieczyslawą ir jo muziką, skambančią Lietuvoje, tada galėsime ir pokalbį pratęsti.

 

Mieczysławas Litwińskis. D. Klovienės nuotr.
Mieczysławas Litwińskis. D. Klovienės nuotr.
Mieczysławas Litwińskis ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Mieczysławas Litwińskis ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.