7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Igorio Stravinskio „Petruška“ ir ne tik

Mintys po koncerto „Keturi saksofonai ir orkestras“ su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Nr. 32 (1184), 2016-10-14
Muzika
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.

Spalio 7 d. Klaipėdoje, 8 d. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, – šventė. Taip trumpai galima būtų įvertinti Modesto Pitrėno diriguojamo Nacionalinio simfoninio orkestro atliktą Igorio Stravinskio baleto „Petruška“ siuitą. Ne kartą grota muzika šįsyk demonstravo vyriausiojo dirigento įdirbį, jau turintį įtakos besikeičiančiai orkestro estetikai. Prisiminiau amerikiečių dirigento Ericho Leinsdorfo praeito šimtmečio 8-ajame dešimtmetyje išsakytą mintį: ruošdamasis diriguoti „Petrušką“, turi būti labai dėmesingas pučiamiesiems. Europoje ilgai buvo įprasta piccolo fleitos partiją patikėti pačiam vyriausiam fleitistui, o šis stengėsi pagroti ją kuo garsiau. Šįkart galėjome pasidžiaugti, kad grojo muzikantai, puikiai suvokiantys savo partijos vietą sunkioje partitūroje. Siekdami muzikos raiškos, net variniai instrumentai jau nebesigalynėjo, kas garsiau pagros. Apie dinamikos niuansų prasmes gal reikėtų pagalvoti nebent trimitams.

 

Mugės balaganas, garsinės jomarko minios stichijos koliažas, armonikos dumplių „ištrauktinės“... Nuostabu: orkestras staiga atsivėrė girdintis daugybę garsinių, koloristinių plokštumų! Keitėsi skirtingu metru konstruoti trečiojo veiksmo epizodai. Žavėjo tikslinga artikuliacijų įvairovė, dinamikos prasmės. Stravinskiui impulsas – ne melodija, bet charakteringas fonas, siūlantis tam tikras ritmines formules. Jų „ritminė pulsacija“ (George’as Balanchine’as) klausytojo nepaleido nė minutę. Tai nebuvo buki „atkalti dūžiai“, bet vidinė, anot Stravinskio, veiksmo gyvenimo pulsacija. Nebuvo ir tuščių partitūros proskynų. Ritminio organizavimo koncepcija rėmėsi ir melodiniai išdainavimai, frazės, atmintinų motyvų išdailos. Dirigentas tiksliai realizavo muzikinės minties ar net numanomos vizualizacijos (iš trečio veiksmo) akcentus, iškalbias cezūras (iš ketvirto veiksmo). Gerai skambėjo fleitos ir trimito ansamblis, raiškiai – artistiški pirmieji smuikai. Prasmingai artikuliuodama, techniškai puikiai ansambliuose su pūtikais skambino gerai derėjusi pianistė. Dirigento išgirstas derminis melodijos „Piterio gatve“ pagrindas orkestrui tarsi suteikė tolesnio veiksmo plėtojimo perspektyvą. Miesto vaikštynių koliažas europietiškos kultūros arenoje tapo raiškia ir gerai atskleista rusiškos muzikos stichija. Petruška – visų jomarkų dalyvis. Veiksmo vieta – balaganas. Muzikos interpretacijoje atgimė netgi kasryt po kompozitoriaus langu skambėjusi ryla.

 

Stravinskio siuitą iš baleto „Petruška“ išgirdau kaip apgalvotą, išanalizuotą, surepetuotą simfoninę drobę. Gal kai kuriose partitūros skaitlinėse ir buvo darniam ansambliui nusižengusiųjų, gal per greitas tempas didžiajame trimito solo epizode. Tačiau tai tik smulkmenos prieš dėmesingai, emocingai ir įtaigiai perskaitytą partitūrą. Beje, programėlėse pateiktame baleto turinyje pasigedau nepaminėtų konkrečių baleto muzikinių numerių (baleto veiksmai, tiksliau išversti jų pavadinimai).

 

Pirmoje koncerto dalyje pirmą kartą buvo atlikta Mariaus Baranausko orkestruota Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ siuita. 1944 m. kompozitorius iš Lietuvos emigravo. Partitūra buvo gauta iš šeimos archyvo. Puiku, kad turėjome galimybę išgirsti šią muziką. Tai ne moderni, bet gana solidžiai vėlyvąjį romantizmą atliepianti, liaudišku koloritu praturtinta, gerai instrumentuota partitūra.

 

Philipo Glasso Koncertą keturiems saksofonams ir orkestrui su Nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko svečiose šalyse populiarus, publikos aukštai vertinamas saksofonų kvartetas „Signum“, jo nariai – Blažas Kemperle, Erikas Nestleris, Alanas Lužaras ir Guerino Bellarosa – yra studijavę Kelne, Vienoje ir Amsterdame, tapę keleto tarptautinių konkursų laureatais, o po 2013 m. debiuto Niujorko „Carnegie Hall“ sulaukė kvietimų groti ir kitose prestižinėse salėse. Kvartetas susilaukė didelio vilniečių klausytojų palaikymo. Instrumentininkai groja puikiai: gražiai derančiu garso tembru, gerai žinodami partitūrą, laisvai reikšdamiesi ir tikslingai interpretuodami, gebėdami prisistatyti ryškius efektus jų ištroškusiems klausytojams. Solistų atlikimo technika bei efektai garantavo bisus. Publika žavėjosi ekspresyvia, šiuolaikiška, efektinga čardašo interpretacija, klezmerių muzikos skambesiu.

Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, saksofonų kvartetas „Signum“, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, saksofonų kvartetas „Signum“, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Saksofonų kvartetas „Signum“. D. Matvejevo nuotr.
Saksofonų kvartetas „Signum“. D. Matvejevo nuotr.