7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Aplodismentai sugrįžtantiems

Festivalio „Sugrįžimai“ koncertų įspūdžiai

Aldona Eleonora Radvilaitė
Nr. 17 (1169), 2016-04-29
Muzika
„Virtuoso Saxophone Quartet“. Organizatorių nuotr.
„Virtuoso Saxophone Quartet“. Organizatorių nuotr.

Lietuvos muzikų rėmimo fondo (LMRF) organizuojamas jau XVIII tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“ vėl kviečia Lietuvos klausytojus pasigėrėti svetur išvykusių talentingų jaunųjų tautiečių ir jų draugų pasiekimais. Kaip turiningame „Sugrįžimų“ buklete rašo LMRF direktorė Liucija Stulgienė, „Lietuvos muzikų rėmimo fondas, šįmet jau įžengęs į savo kūrybinės veiklos 25-metį, ir toliau plėtoja mūsų tautiečių muzikinių galių suartinimo procesą, kuris dažniausiai būna nenuspėjamas, gyvenimo tėkmės padiktuotas.“ Vilniaus meras Remigijus Šimašius neatskiriama festivalio dalimi pavadino atradimus: „Lietuvos klausytojai atranda naujus talentus, o pastarieji – Lietuvos auditoriją, Vilniaus ir sostinės svečiai atranda dar vieną gyvą kultūros įvykį, pasaulis talentingųjų kūrėjų ir atlikėjų asmenyje atranda Lietuvą ir pagaliau – visi mes dar kartą atrandame ir patvirtiname faktą, kad esame veiklių, darbščių ir talentingų žmonių šalis.“ Festivalis dar tęsiasi, tad šįkart apžvelgsiu tik pusę nuaidėjusių koncertų.

 

Per pirmąjį festivalio koncertą kovo 23 d. Taikomosios dailės muziejuje smagiu, gyvybingu grojimu publiką džiugino jaunatviškas ansamblis „Virtuoso Saxophone Quartet“ – tai tarptautinių konkursų laureatai, Trento (Italija) Francesco Antonio Bonporti konservatorijos studentai: lietuvaitė Rimvydė Bernadeta Muzikevičiūtė (saksofonas tenoras), Davide Salata (saksofonas baritonas), šios konservatorijos magistrantas Sabino Gabriele Monterisi (saksofonas sopranas) bei ten pat baigęs mokslus Cristianas Battaglioli (saksofonas altas). Šio 2014 m. savo veiklą pradėjusio kvarteto repertuare – ne tik rafinuotos XX a. kamerinės kompozicijos, minimalizmas, tango, svingas, bet ir etninė muzika.

 

Vokalo muzikos mėgėjus Vilniaus rotušėje kovo 29 d. nuostabaus grožio meistriškai valdomais balsais žavėjo du dainininkai, atvykę iš D. Britanijos – stiprus, skambus mecosopranas Laura Zigmantaitė ir nuoširdaus, šilto atspalvio baritonas Romanas Kudriašovas. Baigusi LMTA Reginos Maciūtės ir Sigutės Stonytės klases, Laura šiuo metu studijuoja Londono Karališkojoje muzikos akademijoje. Ji yra laimėjusi aukščiausias vietas įvairiuose konkursuose, tarp kurių – „Isabel Jay Prize“ (2014) ir „Mozart Singing competition“ (2015) D. Britanijoje. Romanas Kudriašovas po studijų LMTA baigė Hamburgo aukštąją muzikos ir teatro mokyklą (Vokietija), magistrantūrą – Velso tarptautinėje dainavimo akademijoje D. Britanijoje. Šiuo metu jis yra Londono nacionalinės operos studijos stažuotojas. Vilniaus klausytojams dainininkai pateikė programą, kurioje dominavo arijos iš ryškiausių visų laikų operų, pradedant dviem Wolfgango Amadeaus Mozarto duetais ir baigiant Wolfgango Ericho Korngoldo arija. Profesionaliai, išraiškingai, įtaigiai, stilistiškai tiksliai nuskambėjo, be jau minėtų, Gaetano Donizetti, Vincenzo Bellini, Georgeso Bizet ir kitų autorių operų arijos. Publikos ypač šiltai buvo priimtos dvi Liubašos arijos iš Nikolajaus Rimskio Korsakovo operos „Caro sužadėtinė“ ir Piotro Čaikovskio operų – Jeleckio iš „Pikų damos“ ir Joanos iš „Orleano mergelės“ – arijos. Labai išraiškingai Romano Kudriašovo traktuota Ūdrio daina iš Vytauto Klovos „Pilėnų“ bei ypač artistiškai apvaidinta ir labai meistriškai ir charakteringai Lauros Zigmantaitės pateikta Griserie arijetė iš Jacqueso Offenbacho „La Périchole“, taip pat labai šiltai ir nuoširdžiai, su lanksčia dinamika jos padainuota Vytauto Kairiūkščio daina „Aš viską, viską pamiršau“. Koncerto pabaigai klausytojų pamėgti dainininkai duetu nuostabiai gražiai atliko pagal Justino Marcinkevičiaus eiles sukurtą Balio Dvariono dainą „Oi, užkilokit vartelius“. Visą vakarą dainininkams talkino jauna, bet jau patyrusi pianistė koncertmeisterė Giedrė Muralytė-Eriksonė.

 

Kovo 31 d. Vilniaus paveikslų galerijoje savo gabumus demonstravo dviejų muzikai atsidavusių šeimų atžalos: iš D. Britanijos grįžusi klarnetininkė, tarptautinių konkursų laureatė Morta Kačionaitė bei jos brolis obojininkas Kristupas Kačionas – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokinys, nuotaikingai, smagiai atlikęs Frédérico Bonzono Pastoralinę sceną „En Ardennes“ obojui ir fortepijonui. Grojo ir kitos muzikų dinastijos tęsėjai. Pianistas Augustinas Eidukonis, 2014 m. įstojęs į Londono karališkąją muzikos akademiją bei Liubeko muzikos akademiją Vokietijoje, akompanavo išraiškingai violončele griežusiam savo broliui, menų mokyklos, Ramutės Kalnėnaitės klasės moksleiviui Kasparui Eidukoniui. Visą vakarą scenoje karaliavo pianistas Augustinas Eidukonis – skambino solo, grojo ansamblyje ar akompanavo, išskyrus vieną koncerto numerį, kai įsijautusi, išraiškingai klarnetu solo Morta atliko Malcolmo Arnoldo Fantaziją. Labai susikaupęs, dėmesingai stilingai, apgalvotai  Augustinas traktavo Ludwigo van Beethoveno Sonatą, op. 31, Nr. 1 G-dur ir Richardo Wagnerio–Ferenzo Liszto šedevrą „Izoldos mirtis“. Ne mažiau profesionaliai pianistas įveikė ir ansamblių partijas, taip pat reikalaujančias meninės brandos ir technikos laisvės. Kartu su talentinga ir artistiška klarnetininke Morta Kačionaite jie atliko įspūdingą Johanneso Brahmso trijų dalių Sonatą klarnetui ir fortepijonui Es-dur, op. 120 Nr. 2 bei gražų Carlo Marijos von Weberio Concertino klarnetui ir fortepijonui, op. 26, sužavėję jaunatvišku užmoju. Koncertą sumaniai komentavo Mortos ir Kristupo mama pianistė Jūratė Kuodytė. Norisi palinkėti visiems talentingiems keturiems koncerto dalyviams ir toliau siekti atlikimo meistriškumo aukštumų.

 

Balandžio 4 d. Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje vos tilpo klausytojai, pamėgę ciklo „Alma mater musicalis“ koncertus, juolab kad paskutinis sutapo su „Sugrįžimų“ ketvirtąja programa. Koncertavo bendros kūrybinės veiklos trisdešimtmetį švenčiančios Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos pedagogės Sabina Martinaitytė (sopranas) ir Audronė Eitmanavičiūtė (fortepijonas) bei iš Austrijos atvykę jų ugdytiniai – Maria Lapteva (sopranas) ir Mantas Gacevičius (baritonas). Jiems talkino Audrius Apšega (baritonas) ir klausytojų nuoširdžiai mylimas bosas Liudas Mikalauskas. Sankt Peterburge kaip violončelininkė muzikės kelią pradėjusi Maria Lapteva po studijų pas Sabiną Martinaitytę, 2014 m. baigė Hamburgo (Vokietija) aukštąją muzikos ir teatro mokyklą ir įstojo į Vienos muzikos ir menų universitetą. Mantas Gacevičius, iki 2013 m. studijavęs VDU Muzikos akademijoje, mokslus tęsia Zalcburgo „Mozarteum“ universitete. Gražiais balsais atlikti įvairių epochų vokaliniai kūriniai žavėjo klausytojus. Nors mažiausiai įtikino dar nesubrandinti duetu ir tercetu padainuoti operų fragmentai (Mozarto Papagenos ir Papageno duetas, tercetas „Das Bundchen“, duetas iš Vytauto Klovos operos „Žalgiris“), solo numerius vokalistai perteikė nuotaikingai ir brandžiai. M. Gacevičius koncertą pradėjo gražaus tembro baritonu, sukauptai, išraiškingai traktuodamas Ruggero Leoncavallo operos „Pajacai“ prologą bei koncertui įpusėjus – Giuseppe Verdi Rodrigo ariją iš operos „Don Karlas“. Maloniai nustebino įtaigus baritono Andriaus Apšegos visiškai skirtingų epochų ir stiliaus kūrinių prasmių atskleidimas. Tai – Vytauto scena ir arija iš Klovos operos „Žalgiris“ bei Rikardo arija iš Bellini „Puritonų“. M. Lapteva profesionaliai, artistiškai, savito tembro sopranu padainavo dvi sudėtingas arijas – Elzos iš Wagnerio „Lohengrino“ ir Undinės iš Antonino Dvoržako to paties pavadinimo operos. Kaip ir buvo laukta, publiką sujaudino nuoširdžiai, įtaigiai ir profesionaliai Liudo Mikalausko perteikiamos Verdi arijos – Pilypo iš operos „Don Karlas“ ir De Silvos iš „Ernani“. Itin sužavėjo aukščiausio meistriškumo Sabinos Martinaitytės sopranas ir nuostabus, plastiškas muzikos traktavimas. Tiesiog ypatingas akimirkas išgyvenome profesorei dainuojant Salomės ariją iš Jules’io Massenet operos „Herodiade“ bei Tommaso Albinoni–Remo Giazotto „Adagio“. Koncertą smagiai užbaigė visų atlikėjų ansamblis, pakiliai padainavęs Giedriaus Kuprevičiaus „Pagarbinkim meilę“ iš operos „Karalienė Bona“. Prie dainininkų interpretacijų sėkmės lemtingai prisidėjo energinga, patyrusi, ryškią meninę atmosferą kurianti pianistė Audronė Eitmanavičiūtė.

 

Dailininkės Dalios Mataitienės ir folkloristo, režisieriaus, pedagogo Povilo Mataičio dinastijos atstovai koncertavo balandžio 7 d. Taikomosios dailės muziejuje. Labai gaila, kad į koncertą iš D. Britanijos atvykęs jų vaikaitis pianistas Rytis Paulius Juškaitis – Guildhallo muzikos ir dramos mokyklos studentas – susirgo gripu ir negalėjo groti. Tačiau koncerto pabaigoje nuskambėjo moderni, impresionistinė jo kūrybos pjesė „Žiemos lietus“ dviem smuikams ir fortepijonui. Ją nuotaikingai pagriežė pianisto mama, žinoma smuikininkė, LMTA profesorė ir M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja Rusnė Mataitytė ir sesuo smuikininkė Austėja Juškaitytė, šiuo metu dirbanti Danijos Karališkojoje operoje. Operatyviai ir tikrai kokybiškai vos per keletą dienų parengti daugumos kūrinių fortepijono partijas sugebėjo talentinga pianistė Ugnė Antanavičiūtė. O vietoje beveik pusę vakaro programos solo turėjusio skambinti Ryčio Juškaičio, Rusnė Mataitytė suteikė galimybę pasireikšti ir dviem gabioms savo auklėtinėms – LMTA I kurso studentei Agnei Pilkauskaitei, su U. Antanavičiūte nuotaikingai pagriežusiai Henryko Wieniawskio Polonezą As-dur, op. 21, bei užtikrintai ir valingai smuikavusiai VIII klasės moksleivei, tarptautinių konkursų laureatei Ugnei Liepai Žuklytei, solo atlikusiai Johanno Sebastiano Bacho Partitą Nr. 3 E-dur, BWV 1006 bei Wieniawskio Kapričą Nr. 3, op. 18, o su U. Antanavičiūte – sodriu, išraiškingu garsu ir dramatiškai giliai, vietomis pakiliai – puikų Maxo Brucho Koncertą Nr. 1, op. 26. Taip pat koncerte dalyvavo ir nepaprastai gražios kompozitoriaus Leošo Janáčeko Sonatos smuikui ir fortepijonui fortepijono partiją atliko Inga Vyšniauskaitė. Smuikininkė Austėja Juškaitytė dar veržliai atliko nedideles pjeses smuikui (Salvatore’s Sciarino, Ruedo Langgaardo, Broniaus Kutavičiaus). Nekantriai lauksime Ryčio Pauliaus solinio koncerto.

 

Kas mėgsta modernią, „urbanistišką“, sudėtinga ritmika ir įvairiais garsiniais efektais grįstą muziką, galėjo ja gėrėtis balandžio 12 d. Taikomosios dailės muziejuje. Koncertavo Ukmergėje gimę trys jauni, darbštūs, talentingi muzikai, iš kurių du dabar tobulinasi Mančesterio Karališkajame Šiaurės muzikos koledže – magistrantė, pianistė Birutė Stundžiaitė ir saksofonininkas Vykintas Čivas, studijuojantis klasikinę, funkcinę, popmuziką bei džiazą. Koncerto pabaigoje prie jų prisijungė „Trimito“ artistas, Birutės brolis Mindaugas Stundžia, smagiais perkusijos efektais praturtinęs dueto muzikavimą. Svečiai savo programą pavadino „20 + 121. Ten, kur iracionalu – ritmiška“, o B. Stundžiaitė patikslino, jog, per abu instrumentus, jie groja 20-čia rankų pirštų. Iracionalu – tai ritmika, nes atlieka labai įvairius kūrinius su metro pokyčiais bei kitais moderniais elementais. Išskyrus du pianistės solo kūrinius (Juozo Gruodžio ir Ferruccio Busoni), visą likusią programą sudarė daugumai klausytojų, ko gero, nežinomų šių dienų autorių – Grahamo Fitkino, Dave’o Heatho, Barry Cockcrofto, Andy Scotto, Jasono Rebello – įvairiausių efektų kupinos pjesės saksofonui ir fortepijonui. Galima buvo stebėtis, kaip virtuoziškai ir ištvermingai, ansambliškai tiksliai atlikėjai groja stangria ritmika grįstus forte ir dar garsesnius epizodus ir tik retkarčiais šioje „triukšmingoje upėje“ atsirasdavo lėtos ramybės salelės. Daugelyje pjesių buvo nemažai įdomių saksofono štrichų ir garso efektų, kuriuos Vykintas Čivas meistriškai demonstravo. Ypač jie buvo ryškūs Cockcrofto solo pjesėje ir Heatho bei Rebello ansambliuose. Pianistė Birutė Stundžiaitė, valingai ir meistriškai dalyvavusi ansambliuose, užtikrintai bei virtuoziškai paskambino ir techniškai labai sudėtingą solinę programą. Jautėsi, kad ši intelektuali profesionalė sugeba tiksliai išpildyti savo meninius sumanymus.

 

Neįprastas koncertas įvyko balandžio 13 d. Vilniaus paveikslų galerijoje. Dainavo iš Italijos atvykusi reto, galingo ir labai gražaus balso – kontralto – savininkė Jonė Babelytė, grojo unikalus kanklių ir keltiškos arfos duetas „Unicum“, kuriame subtiliai muzikuoja kanklininkė bei perkusininkė Ingrida Spalinskaitė ir šiuo metu Vokietijoje gyvenanti, koncertuojanti ir Prancūzijoje pas profesorių Germaine’ą Lorenzini vis dar tobulinanti savo meistriškumą klasikinės ir keltiškos arfų atlikėja Giedrė Šiaulytė. Kaip rašė kritikai Vokietijos laikraštyje „Solingen Tageblatt“, „koncertine arfa atlikėja gali išgauti briliantinius pasažus ir plačią dinamiką, o keltiška arfa ji sužavėjo publiką minkštu garsu bei suvirpino jausmus“. Pirmoje koncerto dalyje Georgo Friedricho Händelio, Antonio Vivaldi, Christopho Willibaldo Glucko, Mozarto, Gioacchino Rossini arijas padainavo Jonė Babelytė. Jautėsi, kad sudėtingų arijų pateikimui jos kontraltas dar ne visiškai parengtas. Dainininkei akompanavo patyręs koncertmeisteris Linas Dužinskas. Beje, 2008 m. J. Babelytė baigė arfos studijas Feraros (Italija) Girolamo Frescobaldi konservatorijoje ir pradėjo mokytis dainuoti. Šiuo metu studijuoja pas tenorą Williamą Matteuzzi, kurio dėka pamilo barokinį repertuarą, lankė Lios Serafini barokinio dainavimo meistriškumo kursus, dalyvauja jos mokinių koncertuose Trento mieste, asociacijos „Archetipa ottava“ rengiamuose koncertuose ir spektakliuose Romoje. Prisiminiau atvejį iš studijų metų Maskvos Čaikovskio konservatorijoje, kurioje tuo metu dainuoti kontraltu mokėsi Glafyra Kozlova, vėliau tapusi Maskvos Didžiojo teatro soliste. Buvo kalbama, jog suvaldyti tokį balsą ypač sudėtinga, beveik neįmanoma tobulai juo naudotis. Tai buvo akivaizdu ir šiame koncerte. J. Babelytės balsas yra stiprus ir nuostabiai gražus, tačiau reikia jį dar šlifuoti kaip brangakmenį, padedant patyrusiems pedagogams sutelkti intelektualiąsias pajėgas, muzikos atlikimo stiliaus sampratą, tinkamai parinkti repertuarą, įdėti neįtikėtinai daug pastangų.

 

Dueto „Unicum“ skambinimas paliko malonų įspūdį. Pirmieji kūriniai – Juozo Naujalio „Už Raseinių“, Claudio Monteverdi „Pur ti miro“ iš operos „Popėjos karūnavimas“ ir Jeano-Baptiste’o Krumpholzo trijų dalių Sonata B-dur atrodė kaip atsargus pasiruošimas tolesniems užtikrintai ansambliškai atliekamiems kūriniams. Tai – klausytojams itin patikusi Indrės Stakvilės pjesė „Didysis kalnų ežeras“, modernesnės muzikos kalbos, tad įdomiau interpretuojami Haraldo Genzmero „Keltiški įspūdžiai“ ir Bernardo Andreso keturių dalių opusas „Mergina“, į kurio nelabai kontrastingų epizodų tėkmę buvo įterpta nedidelių efektų – pastuksenimų į vieno ir kito instrumentų dekas ar įvairesnių garso, tempo niuansų. Giedrė Šiaulytė keltiška arfa solo atliko Olego Bogdanovo „Lietuva brangi“ (pagal Juozą Naujalį), o Ingrida Spalinskaitė solo vientisai, muzikaliai, su aiškiai juntamu dinaminiu planu kankliavo škotų liaudies dainos „Platus vanduo“ tema parašytą Kimo Robertsono ir pačios atlikėjos aranžuotą pjesę. Vakaro programą žaviai ir šmaikščiai vedė Sigita Stankevičiūtė.

 

Balandžio 15 d. Taikomosios dailės muziejuje pasirodė penki brandūs dainininkai, docento Deivido Staponkaus ugdytiniai. Koncertą šventiškai pradėjo pats dėstytojas, baritonas Deividas Staponkus, padainavęs Romualdo Apanavičiaus harmonizuotą Žiūrų kaimo dainą „Aš kelaliu keliavau“. Dainininkams talkino patyrusios pianistės – baritono D. Staponkaus koncertų partnerė Aušra Motuzienė, jo vokalo klasės koncertmeisterė Elina Maslakova ir didžiai daugumai programos numerių valingai ir artistiškai akompanavusi Audronė Juozauskaitė. Vakaro žvaigždė buvo iš Italijos atvykęs baritonas Modestas Sedlevičius. Vilniaus universitete studijuodamas chemiją, jis nuo 2008-ųjų greta mokėsi ir LMTA parengiamuosiuose dainavimo kursuose, 2011 m. įstojo į Manheimo (Vokietija) muzikos ir scenos menų universitetą, prof. Rudolfo Piernay klasę. Pernai laimėjo pirmąsias premijas konkursuose „Louis-Spohr-Förderpreis“, „Deutsche Romantik im Lied“, „Moerser Musik Sommers“ bei pelnė stipendiją ir buvo priimtas į Milano teatro „La Scala“ akademiją. Spalio mėnesį debiutavo šiame teatre pameistrio vaidmeniu Albano Bergo operoje „Vocekas“, atliko Papageno partiją W.A. Mozarto „Užburtojoje fleitoje“, o šiemet dainavo Tarno partiją Giuseppe’s Verdi operoje „Du Foskariai“, kurioje pagrindinį Dodžo vaidmenį sukūrė Placido Domingo. D. Staponkus klausytojų vertinimui pateikė ir šiuo metu jo klasėje ugdomus vokalistus, jie atliko po vieną ariją, o koncerto pabaigoje smagiai padainavo Tomo Leiburo dainą iš filmo „Giminės“. Tai tenoras Kasparas Damulis (gerokai forsavęs savo aštriai skambantį balsą Alfredo arijoje iš „Traviatos“), Edgaras Davidovičius (patraukliai, profesionaliai traktavęs Verterio ariją iš Jules’io Massenet „Verterio“), brandinantis savo profesinius įgūdžius baritonas Donatas Kaikaris (atlikęs Misterio X ariją iš Imre’s Kálmáno operetės „Cirko princesė“) ir ypač žemo, gilaus boso savininkas Kšištofas Bondarenko (padainavęs Kardinolo Brogni ariją iš Jacqueso Fromentalio Halévy operos „Žydė“). E. Davidovičius puikiai pasirodė ir Nadiro ir Zurgos duete iš Georges’o Bizet operos „Perlų žvejai“, savo įtaigia interpretacija nenusileidęs koncerto svečiui iš Italijos Modestui Sedlevičiui. Pastarasis artistiškai, su vaidybos elementais, užtikrintai padainavo šešias skirtingų epochų operų arijas: Ūdrio dainą iš Vytauto Klovos „Pilėnų“, arijas iš W.A. Mozarto „Visos jos tokios“ ir „Figaro vedybų“, Charleso Gounod Valentino ariją iš „Fausto“, Richardo Strausso Arlekino ariją iš „Ariadne Nakse“ ir Frico ariją iš Ericho Wolfgango Korngoldo operos „Miręs miestas“.

 

B. d.

„Virtuoso Saxophone Quartet“. Organizatorių nuotr.
„Virtuoso Saxophone Quartet“. Organizatorių nuotr.
Modestas Sedlevičius. Organizatorių nuotr.
Modestas Sedlevičius. Organizatorių nuotr.
Birutė Stundžiaitė, Vykintas Čivas ir Mindaugas Stundžia. Organizatorių nuotr.
Birutė Stundžiaitė, Vykintas Čivas ir Mindaugas Stundžia. Organizatorių nuotr.