7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzikinis margumynas iš viso pasaulio

WOMEX mugė Budapešte

Algirdas Klova
Nr. 39 (1145), 2015-11-06
Muzika
Monika Lakatos ir „Szatmar string band“. D. Klovienės nuotr.
Monika Lakatos ir „Szatmar string band“. D. Klovienės nuotr.

Jau dvidešimt pirmą kartą įvyko world music mugė WOMEX ir jos apdovanojimų ceremonija, kurias kasmet organizuoja tarptautinė firma „Piranha Arts“. Mugėje šiemet dalyvavo daugiau kaip 2500 delegatų iš 90 šalių, stovėjo apie 300 stendų, įvyko per 60 koncertų, septyniose scenose pasirodė apie 70 muzikinių kolektyvų iš 50 šalių. Visoje šioje puikioje kompanijoje buvo net 15 Lietuvos atstovų, jie glaudėsi Lietuvos muzikos stende (jį organizavo Lietuvos muzikos informacijos centras, iš dalies finansuojant Lietuvos kultūros tarybai). Gaila, bet dar jokiai lietuviškai grupei nepavyko užkopti į oficialią WOMEX sceną. Latviai ir estai jau prasiskynė kelius. Be koncertų ir pačios mugės, buvo galima pasižiūrėti didžiulę ir labai spalvingą, įvairialypę muzikinių filmų programą (apie 20 atrinktų filmų), pasiklausyti paskaitų, konferencijų, diskusijų, dalyvauti žurnalistų suėjimuose, megzti ryšius stendų teritorijoje, o naktį laive klausytis DJ’ų ir šokti pagal jų parinktą muziką.

 

Šiemet didieji world music „atlaidai“ vyko Vengrijos sostinėje Budapešte. Gražioji, kilmingoji Buda ir svarbusis Peštas buvo mums labai svetingi ir draugiški. Vengrai labai gerbia savo nacionalines tradicijas, tausoja jas, brangina patirtį ir atminimą. Iš esmės skiriasi nuo kitų net toks, atrodytų, paprastas dalykas kaip turgus, kurio didelę dalį užima kulinarinis paveldas, o jį čia pat gamina ir pateikia liaudiško stiliaus ir skonio meistrai. Čia gali įsigyti daugybę liaudiškų suvenyrų, meno kūrinėlių, net pasiklausyti nacionalinės muzikos kaimiško tipo užkandinėje. Turgus švarus ir tvarkingas, nors ir gausiai lankomas, kaip, beje, ir pats miestas. Ne šiaip paminėjau turgų, nes folkloro puoselėjimas jaučiamas visur. Labai puikiai tai atsispindėjo ir WOMEX scenoje. Vengrų liaudies muzika, nacionalinis koloritas koncertinėse programose buvo juntamas bene labiausiai. Ir visiškai nesvarbu, ar tai autentiška tradicinė muzika, ar postfolkloras, ar stilizacija, netgi folkrokas. Viskas pateikiama labai dailiai ir profesionaliai. Teko nemažai pabendrauti su jau gerai pažįstamais vengrų muzikantais ir susipažinti su kitais. Koncertinėje programoje išgirdome labai įdomų kolektyvą „Buda Folk Band“, autentiškai pateikiantį tradicinę vengrų liaudies muziką. Truputį labiau stilizuotai tokią muziką atliko kita vengrų grupė „Agi Herczku & Band“. Tik vėliau pastebėjau, kad tai buvo valstybinis folkloro kolektyvas. Cimbolų dueto „Cimbalomduo“ nariai – du profesionalūs šio instrumento virtuozai – grojo liaudies muziką taip, kaip jie ją supranta. Visas WOMEX atidarymo koncertas buvo skirtas Vengrijos čigonų muzikai, tačiau pačioje pradžioje girdėjome mažą trupinėlį vengrų folkloro, jį atliko garsioji folkloro grupė „Muzsikás“.

 

Atidarymo koncertas „Gypsy Heart-Beats“ („Čigonų širdies dūžiai“) buvo gražiai sukonstruotas nuo pačių autentiškiausių, primityviausių čigoniškų dainų – šūksnių, pagrojimų su pieno bidonais ir geldomis – iki mums geriau žinomos muzikos ir baigėsi šiek tiek į popmuziką linkusiomis naujomis dainomis. Labiausiai patiko aklas smuikininkas virtuozas Tcha Limbergeris, vokalistė Monika Lakatos ir virtuozų stygininkų grupė „Szatmar string band“. Dar vienas dalykas, žavėjęs per visą koncertą, – tai nuostabūs ant sienos projektuojami vengrų dailininko Istváno Szentandrássy paveikslai, kuriuose buvo vaizduojamas Vengrijos čigonų gyvenimas ir muzikavimas.

 

Dienos pasirodymai, filmai, parodos ir pati mugė vyko komerciniame, kultūriniame, pramogų ir laisvalaikio centre Bálna, kuris jungia senamiestį su naujesniais rajonais ir yra pastatytas ant Dunojaus kranto, derinant dviejų epochų architektūrą. Visa diena šiame pastate prabėgdavo taip greitai, kad nespėdavai net susižiūrėti, ko dar negirdėjai, nematei ir ką turėtum dar sutikti. Iš dieninių koncertų, kurie buvo numatyti šeši, bet įvyko vienu daugiau, pirmiausiai išskirčiau puikų amerikietį, old time american folk, country ir liaudiškojo bliuzo atlikėją Domą Flemonsą, tobulai grojantį bandža, gitara, lūpine armonikėle, kaulais ir kitais instrumentais bei dainuojantį. Gražaus balso, puikiai valdantis instrumentus, gerai žinantis atliekamų žanrų ypatumus ir istoriją, liaudiškos muzikos šaknis, vienas iš labai gerai žinomos old time muzikos grupės „Carolina Chocolate Drops“ įkūrėjų pademonstravo dalį šios muzikos istorijos. Sužavėjo duetas: Tarekas Abdallah ir Adelis Shamsas El-Dinas. Styginiu instrumentu oud (ūdas) grojantis kompozitorius, muzikologas, etnomuzikos tyrinėtojas ir atlikėjas iš Egipto Tarekas Andallah pademonstravo daugybę tradicinių ir šiuolaikinių šio instrumentų štrichų ir garso išgavimo priemonių bei nepriekaištingą techniką. Jo partneris, grojantis klasikiniu arabų tamburinu riqq (rikas), ne tik puikiai akompanavo, suteikdamas ritminį muzikos pagrindą, bet ir grojo stulbinančius solinius epizodus. Dar norėčiau pažymėti gerai žinomą linksmą, labai profesionalų akordeonisto bulgaro Martino Lubenovo kolektyvą „Jazzta Prasta“, kuris nenustoja stebinti, kad ir kiek kartų jį būtum girdėjęs. Čia gali rasti turkų, serbų, čigonų, bulgarų muzikos elementų, džiazo ritmikos ir dermių, virtuoziškai valdomų instrumentų.

 

Negaliu nepaminėti to papildomo dieninio koncerto, kuriame grojo muzikantai iš Austrijos – akordeonininkas Klausas Paieris ir violončelininkė Asja Valcic. Stilistiškai šis duetas kaip ir neturėjo nieko bendra nei su folk, nei su world muzika, tačiau jų profesionalus muzikavimas, akademinės šiuolaikinės muzikos interpretacijos, puikus maistas ir vynas nepaliko abejingo nė vieno klausytojo iš negausaus jų būrio.

 

Vakariniai koncertai vyko labai gražiame, moderniame „Müpa Budapest“ menų centro ir didžiulės šalia pastatytos palapinės scenose. Joje galėjome išgirsti grupes, grojančias folkroką, popmuziką, o „Müpa“ teatro ir klubo bei fojė scenose grojo labiau kameriniai, rimtesni, su etnomuzika susiję kolektyvai ir džiazo muzikantai. Tiesą sakant, sunku detaliai papasakoti apie kolektyvus, nes koncertai buvo išdėstyti taip, kad norėdamas išgirsti bent jau didžiąją dalį muzikantų turėtum nesustodamas bėgti vis į kitą salę.

 

Iš „Müpa“ girdėtų grupių labiausiai įsiminė „PaCoRa folkjazz trio“ iš Slovakijos. Šie muzikantai, grojantys smuiku, cimbolais ir kontrabosu, gražiai derina folkloro ir džiazo elementus, kurdami savo kompozicijas. Malonu buvo pamatyti ir išgirsti mums gerai žinomą ir mylimą latvių kolektyvą „Ilgi“, ištikimą savo stilistikai ir gražiai jungiantį latvių liaudies muziką su roku. Verta pasakyti vieną dalyką, kad nors tai ir labai gera grupė, į šį renginį jie pateko paraiškas teikę devynerius metus iš eilės. Štai kaip sunku pakliūti į WOMEX scenas. Taip pat „savo rogėse“ buvo puikiai mums pažįstamas gruzinų vokalinis vyrų kolektyvas „Iberi“. Skambėjo nemodifikuotos gruzinų dainos. Ypač sunku tokiose nemažose scenose surengti solinį pasirodymą, ir tai puikiai pavyko styginiu instrumentu pipa griežusiai Kinijos muzikei Wu Man, kuri gal kiek per ilgai, tačiau labai išsamiai papasakojo apie kiekvieną savo atliekamą kūrinį, o tai padėjo mums gauti taip trūkstamų žinių. Labai gražų muzikinį teatrą pademonstravo Korėjos kolektyvas „Baraji“, jungiantis nacionalinės muzikos ir apeigų elementus. Buvo nemažai puikių džiazo muzikantų iš Kubos, Izraelio, Olandijos ir kitų šalių, jie demonstravo tikrai aukšto lygio muzikinę kultūrą.

 

Kiek mažiau laiko teko praleisti palapinės scenose, tačiau ir ten girdėjau nemažai gerų kolektyvų, iš kurių turbūt labiausiai išskirčiau įdomią dainininkę iš Indijos Tritha Sinba, jungiančią etnomuzikos elementus su pankroko bei psichodelikos specifika. Itin ugningu muzikinės jėgos užtaisu pasižymėjo vokalisto iš Togo Peterio Solo ir instrumentininkų iš Prancūzijos kolektyvas „Vaudou Game“. Tikrai gražus žaidimas, populiariai panaudojant apeigų elementus, tradicinę muziką ir visa tai jungiant su džiazroku. Gražiai panaudojami grupės narių balsai ir perkusiniai instrumentai.

 

Viena įdomiausių nakties koncertų grupių, manyčiau, buvo „Nine Treasures“ iš Kinijos, savo kūryboje naudojanti Vidinės Mongolijos muziką ir jos instrumentus bei balalaiką, paverčianti visa tai puikia folk-metal žanro produkcija. Tiesiog sužavėjo tradicinės muzikos grupė iš Haičio „Chouk Bwa Libète“. Tai tradicinius perkusinius instrumentus, šokį ir balsus jungiantis kolektyvas, naudojantis religinius vudu elementus, liaudies dainas, liaudies šokių muziką ir teatro elementus. Nepaprastai išraiškingai skambėjo pagrindinės vokalistės balsas. Nakties valandas savo ugningais pasirodymais pildė DJ’ai, kūryboje naudojantys daugybę įvairiausios šokių ir kitos muzikos elementų. Jų veiksmas vyko laive.

 

Na ir sekmadienio ryte, jau po visų mugės darbų ir koncertų, WOMEX dalyviai, tiesa, šiemet nelabai gausiai, rinkosi į festivalio uždarymą. Kaip visuomet, buvo įteikti apdovanojimai trijose kategorijose. Kaip ir pernai, statulėlę įrašų firmų kategorijoje laimėjo „Glitterbeat Records“ iš Vokietijos. Profesinių aukštumų prizą atsiėmė Raminas Sadighi iš Irano. Atlikėjų premija buvo įteikta Senegalo dainininkui ir muzikantui Cheikh Lô, ceremonijai pasibaigus įvyko jo koncertas.

 

Mugė buvo įdomiausia ir vertingiausia tiems, kurie nuolat darbuojasi world music dirvonuose. Kita mugė po metų vyks Ispanijoje, Santjago de Komposteloje.

Monika Lakatos ir „Szatmar string band“. D. Klovienės nuotr.
Monika Lakatos ir „Szatmar string band“. D. Klovienės nuotr.
Dom Flemons. D. Klovienės nuotr.
Dom Flemons. D. Klovienės nuotr.
Peter Solo iš „Vaudou Game“. D. Klovienės nuotr.
Peter Solo iš „Vaudou Game“. D. Klovienės nuotr.
Tsog iš „Nine Treasures“. D. Klovienės nuotr.
Tsog iš „Nine Treasures“. D. Klovienės nuotr.
„Chouk Bwa Libète“. D. Klovienės nuotr.
„Chouk Bwa Libète“. D. Klovienės nuotr.