7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Pradžia atradimams

Aktualios muzikos festivalio „Gaida“ atidarymo koncertas

Eglė Gudžinskaitė
Nr. 38 (1144), 2015-10-30
Muzika
Tomas Pavilionis, Jovita Vaškevičiūtė, Christopher Lyndon-Gee. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Pavilionis, Jovita Vaškevičiūtė, Christopher Lyndon-Gee. D. Matvejevo nuotr.

Šiais greitos informacijos laikais savotiškai paradoksalu beveik įpusėjus festivaliui rašyti apie jo pradžią ir žinoti, kad skaitytojus šis tekstas pasieks festivaliui besibaigiant. Kita vertus, ir pats festivalis su tradiciniais koncertais, kaip reiškinys, yra vis dar senoviškai lėtas, palyginus su nekantriu „jutubiniu“ muzikos klausymusi, kai po minutės kitos „pelės“ nepaleidžiantis pirštas nevalingai siekia „peršokti“ jei ne prie kito kūrinio, tai bent jau šiek tiek į priekį ir čia pat sužinoti, kas bus toliau. Dabar gi, susirinkus ir susėdus salėje, tarsi ir įsipareigoji valandai ar dviem susikoncentruoti ir ramiai įsiklausyti, nesvarbu, ar koncertas virs komfortabiliu malonumu, ar kietoje kėdėje įkalinta kančia.

 

Turbūt visiškai normalu, kad ir šių metų „Gaidoje“ yra galimybių patirti ir vieną, ir kitą būseną. Pirmojo „Gaidos“ koncerto Nacionalinėje filharmonijoje spalio 23 d. pusiausvyrą kūrė pirmosios dalies naujienos (Mariaus Baranausko bei Onutės Narbutaitės kūrinių premjeros) ir atradimai (susipažinimas su šių metų kviestinio „Gaidos“ kompozitoriaus Francesco Filidei kūryba) bei antrojoje dalyje sužibėti turėjusios Jameso Dillono „Andromedos“ blankumas.

 

Pastarasis kūrinys, kompozitoriaus 2006 m. sukurtas žmonai pianistei Noriko Kawai, fortepijono partiją atlikusiai ir dabar, kompozitoriaus žodžiais, sulyginamas su Aleksandro Skriabino „Prometėjo“ poema. Nerimastingumu persismelkusi šio koncerto fortepijonui ir orkestrui partitūra iš pirmo žvilgsnio atrodė sunkiai aprėpiama ir perprantama. Daugiasluoksnė ir tiršta kone nuolatinės forte būsenos orkestro medžiaga gramzdino komplikuotos fortepijono partijos proveržius. Sunku pasakyti, ar susiklosčius kitokioms aplinkybėms „Andromeda“ būtų galėjusi suspindėti, bet tą vakarą ji tiesiog nublanko ryškių pirmos koncerto dalies įspūdžių šviesoje, tarp kurių buvo ir pirmosios lietuviškos šių metų „Gaidos“ premjeros.

 

Mariaus Baranausko „Palaiminimai“ – dar vienas subtilios orkestruotės opusas kompozitoriaus kūrybinėje biografijoje. Kūrinio pradžioje sklandantys perregimos instrumentų masės gūsiai galiausiai virsta raiškiais viso orkestro tutti gestais. Nuojauta kužda, kad, nepaisant ne visai sklandaus pirmojo viešo atlikimo, „patobulinto“ partitūroje nenumatytais kai kuriais perkusijos efektais ar mikrochromatinės obojininko melodinės linijos lūžinėjimais, kūrinys yra vertas atidesnio žvilgsnio. Devynių Kalno pamokslo palaiminimų tekstas šioje kompozicijoje tampa ne vien poetine inspiracija, bet ir pačios muzikos techninių parametrų atskaitos tašku.

 

Onutės Narbutaitės „kein gestern, kein morgen“ („jokio vakar, jokio rytoj“) lyg ir nėra visiškai nauja partitūra. Kūrinys pristatytas kaip vos prieš metus „Gaidoje“ atliktos operos „Kornetas“ koncertinė versija, grindžiama kai kuriomis antrojo veiksmo scenomis. Kita vertus, nepaisant jau atpažįstamos muzikinės medžiagos ir tekstų, stulbinančiai atmintin įsirėžiančių melodinių linijų, sunku būtų nepriimti šio kūrinio kaip visiškai naujo ir savarankiško veikalo, gerokai peržengiančio sceninio kūrinio adaptacijos prasmę. Tai muzika, turinti galią pakerėti, įtraukti, užburti, o orkestro skambesys toks tapybiškas ir kartu trapus, kad dirigento Christopherio Lyndon-Gee pasiūlymas kompozitorei „ištraukti“ jį iš teatro orkestro duobės buvo absoliučiai taiklus. Gėrėtis šios meilės temos muzikine apoteoze kartkartėmis trukdė vienintelis dalykas – vokalinės partijos perteklius kai kuriuose fragmentuose ir netgi savotiškas teksto „buitiškumas“, disonuojantis su visu vaizdu ir kuriama aura filharmonijos scenoje, tarytum būtų įspraustas „iš kitos operos“ (galbūt perkeltas pernelyg tiesmukai?).

 

Atradimu jau po pirmo vakaro pavadintas italų kompozitorius Francesco Filidei (beje, reiktų pasakyti, kad jau 2011 m. „Gaidoje“ atlikta viena jo kompozicijų atkreipė dalies publikos dėmesį) visų pirma sužavėjo savo drąsa, originaliu orkestro girdėjimu ir meistrišku gebėjimu suvaldyti muzikinę medžiagą. Ritmingi strykų kirčiai ore, flažoletų švilpesiai, partitūros lapų šnaresiai ir kiti ties garso-triukšmo riba balansuojantys efektai, regis, lengvai galėtų virsti tiesiog patrauklia, išoriniam publikos dėmesiui patraukti skirta priemone. Bet šiuo atveju negali nuneigti ypatingo gebėjimo įprasminti šiuos efektus ir sukurti vientisą sonorinę dramą. Koncerte skambėjusi kompozicija „Fiori di Fiori“ („Gėlių gėlės“, 2012) apipinta asociacijomis tiek su Girolamo Frescobaldi muzika, tiek su Romos bažnyčios vargonų dumplių garsais (beje, pats kompozitorius yra ir vargonininkas, kas, kaip matyti, nemažai veikia jo kompozicinę praktiką). Kūrinio pradžioje kuriama kone kinematografinė apleistos erdvės vizija, perteikiama girgždančių styginių, ūžiančių ir švilpiančių pučiamųjų skersvėjais, pasigirdus Frescobaldi muzikos citatoms tarytum atgyja naujam gyvenimui, pripildo atmosferą visiškai kitokios kokybės skambesių. Kita vertus, net ir šios citatos nuolat iškraipomos įvairiais akustiniais trikdžiais, kuriais, anot kompozitoriaus, siekiama leisti patirti buvimą instrumento (vargonų) viduje, išgirsti ne tik popieriuje užrašomas natas, bet ir realų skambesį papildančius grojimo mechanikos (dumplių šnopavimo, dunksėjimų, registrų trūkčiojimų, oro švilpimų ir pan.) garsus. Bet svarbiausia, žinoma, buvo muzikalus ir estetiškas šios minties įgyvendinimas.


Taigi pirmojo festivalio vakaro intriga suveikė puikiai – patenkinti pirmųjų premjerų lūkesčiai ir sėkmingai užmesti tinklai tolimesnei pažinčiai ir su Francesco Filidei (jis tapo ir viena centrinių antrosios festivalio dienos figūrų), ir su kitomis šių metų „Gaidos“ aktualijomis, apie kurias skaitykite kitame „7md“ numeryje.

Tomas Pavilionis, Jovita Vaškevičiūtė, Christopher Lyndon-Gee. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Pavilionis, Jovita Vaškevičiūtė, Christopher Lyndon-Gee. D. Matvejevo nuotr.
Noriko Kawai, LNSO, Christopher Lyndon-Gee. D. Matvejevo nuotr.
Noriko Kawai, LNSO, Christopher Lyndon-Gee. D. Matvejevo nuotr.