„Gaidos“ uždarymo koncertas
25-asis tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“, savaitę vaišinęs vilniečius ir sostinės svečius itin koncentruotu šiuolaikinės muzikos meniu, spalio 30 d. pakvies į paskutinius šių metų festivalio renginius. Menų fabrike „Loftas“ 22 val. elektroninės muzikos gerbėjai sulauks savo guru – legendinio brito „Squarepusher“ pasirodymo. O prieš tai, 19 val., Vilniaus kongresų rūmuose įvyks įspūdingas simfoninis festivalio uždarymo koncertas.
Scenoje pasirodys Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko, taip pat iškilūs solistai virtuozai – violončelininkas Francesco Dillonas (Italija) bei Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijonų duetas.
Koncerto programoje – keturi skirtingų ir savitų kompozitorių opusai. Kviestinio šių metų festivalio „Gaida“ kompozitoriaus Francesco Filidei Koncertas violončelei ir orkestrui „Kiekvienas meilės judesys“ („Ogni gesto d’amore“) po „Gaidos“ atidarymo koncerte nuskambėjusio itin įdomaus F. Filidei simfoninio opuso („Fiori di Fiori“) leidžia tikėtis ne menkesnės muzikinės intrigos. Juolab kad grieš italų violončelės žvaigždė Francesco Dillonas – „Kiekvienas meilės judesys“ buvo dedikuotas šiam atlikėjui, jis griežė kūrinio premjerą 2010 m. Miuncheno „Herkulessaal“ su Vienos radijo simfoniniu orkestru. Už koncertą ir kelias kitas pastarųjų metų kompozicijas 2015 m. F. Filidei pelnė Italijos kritikų Metų apdovanojimą.
Uždarymo koncerte įvyks Mykolo Natalevičiaus elektroakustinio kūrinio „Karačiajus“ premjera. Jaunosios kartos kompozitorius, pasak kritikų, nebijantis nei šokiruoti, nei atrodyti pernelyg sentimentalus, šį kartą pateikia simfoninį kūrinį, įkvėptą Čeliabinsko srities ežero, kuris tyvuliuoja netoli branduolinių medžiagų perdirbimo gamyklos Majak Oziorsko mieste (Rusija). Pasak M. Natalevičiaus, šiame 1945–1948 m. pastatytame fabrike gamintos medžiagos Sovietų Sąjungos atominiam ginklui. Po daugelio taršos metų Karačiajaus ežeras tapo labiausiai užteršta vieta Žemėje. „Šie įvykiai inspiravo kūrinį, o radioaktyviųjų izotopų, kuriais užterštas ežeras, emisijos spektras transformuotas į harmoninę sistemą.“
„Gaidos“ klausytojai taip pat turės progą išgirsti visai neseniai, šių metų rugsėjį, Ciuriche pirmą kartą atliktą Gedimino Gelgoto kūrinį „Mountains. Waters. (Freedom)“. Šveicarijos „Orpheum Foundation“ užsakymu sukurtas opusas, pasak autoriaus, „yra apie vidines platumas ir mus supančią aplinką, didingumą ir nesustabdomą veržlumą“. Aiški forma „sukuria kūrinio toną, kuris atitaria šiandienai, suteikia kiek kitokį turinį sąvokoms „repetityvumas“ ar „minimalizmas“, – sako šią kryptį itin įspūdingai kultivuojantis G. Gelgotas.
Ketvirtasis koncerto kūrinys – paradoksus ir įvairių stilių mišinius mėgstančio (nors irgi vadinamo minimalistu) Louis Andriesseno „Hagos įsilaužimas“ („The Hague Hacking“, 2008) dviem fortepijonams ir orkestrui. Kūrinį drauge su R. Riktere rengiantis pianistas Z. Ibelhauptas sako, kad pavadinimą jis sietų ir su olandų technomuzikos sąvoka, tiksliau, reiverių šokiu „Hakken“, mat sudėtingoje kūrinio ritmikoje galima išgirsti sąsajų su šio šokio ritmika, o orkestre naudojami ir elektroniniai instrumentai.
Pats L. Adriessenas teigia, kad labiausiai jį inspiravo animacinis filmukas apie Tomą ir Džerį, kuriame skamba F. Liszto „Vengrų rapsodija Nr. 2“, bei populiari daina apie Hagos miestą, kurią „atlikėjai visiškai deformuoja“. Kad ir kaip būtų, iš pianistų „Hagos įsilaužimas“ reikalauja tobulo sinchroniškumo, o iš klausytojų, anot Z. Ibelhaupto, – pastangų susigaudant gana sudėtingoje muzikos materijoje.
