Švedijos karališkosios poros garbei – Broniaus Kutavičiaus oratorija
Spalio 8 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje vyks „Vidurdienio koncertas“, skirtas Švedijos karaliaus Karlo Gustavo XVI ir karalienės Silvijos valstybiniam vizitui Lietuvoje. Koncertą organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija drauge su Malmės muzikos akademija. Muzikantai iš Lietuvos ir Švedijos atliks kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“. Koncerte dalyvaus LMTA Mišraus choro merginų grupė (vadovai doc. Dainius Puišys, prof. Jurijus Kalcas, doc. Gintautas Venislovas), solistė Lina Dambrauskaitė (sopranas), vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur ir valtornų kvartetas iš Švedijos: Johan Hermansson, Erik Rönér, Mara Maculevica, Sofia Nilsson.
„Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Švedijos ambasados partnerystė suteikia mums galimybę pristatyti savo muziką, atlikėjus, kylančius menininkus ir kurti naujus projektus. Tikiu, kad bendros veiklos sinergija leis užtikrinti tvarią kultūros plėtrą tarp mūsų valstybių. „Paskutinės pagonių apeigos“ laikomos vienu svarbiausių ir įtakingiausių lietuvių šiuolaikinės muzikos opusu. Tai etapinis kūrinys, perteikiantis linijinę laiko tėkmę – nuo Kristaus gimimo iki šiandien. Kutavičiaus oratorijoje atkartojamas lūžio momentas, padaręs didelę įtaką Lietuvos istorijai. Mes džiaugiamės galėdami dalintis tokia prasminga ir unikalia muzika“, – kalbėjo LMTA rektorius prof. Zbignevas Ibelgauptas.
Kartu su karališkąja pora Lietuvoje lankysis ir Švedijos užsienio reikalų, verslo ir inovacijų, gynybos ministrai kartu su Švedijos verslo delegacija, sudaryta iš 30 didžiausių Švedijos įmonių atstovų. Koncerte apsilankę žiūrovai turės galimybę išgirsti visas oratorijos dalis, kurios vieno koncerto metu atliekamos itin retai.
Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio B. Kutavičius yra viena ryškiausių Lietuvos kultūros figūrų. Jo kūryba žengia toli už grynosios muzikos ribų ir apima platų kultūrinį kontekstą. Kompozitorius yra laikomas ir lietuviškojo minimalizmo pradininku.
„Pati garsiausia Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ parašyta chorui, vargonams ir ragams. Šio kūrinio idėja ir forma siejasi su apeigiškumu. Po signalinės prigimties dėmesį sutelkiančios ragų įžangos seka keturios dalys, susijusios su pagonišku pasaulėvaizdžiu: „Žioge žaliasai“ (vasaros pagarbinimas), „Medvėgalio pagarbinimas“ (Medvėgalis – šventas kalnas), „Gyvatės užkeikimas“, „Ąžuolo pagarbinimas“. Pastarąją dalį palaipsniui nustelbia choralinis vargonų finalas. Turint galvoje XIV–XV a. įvykusį pasaulėžiūros lūžį, kai pagoniškoji Lietuva priėmė krikščionybę (beje, šventos ąžuolų giraitės išliko žymiai ilgiau), kūrinį galima suvokti kaip programišką. Nors prievartinio ateizmo laikais jis turėjo simbolinę, iškeliančią dvasingumą, prasmę. Garsinę simboliką papildo ir apeigiškumo dvasią stiprina natūraliai iš muzikos išplaukianti teatralizacija – choro judėjimas aplink klausytojus. Mobilus garso šaltinis – atlikėjai – tarsi aprėmina klausytojus sakralioje erdvėje, padaro juos beveik dalyviais. O muzikantus kompozitorius aprėmina besikartojančių motyvų, kanonų pynėmis, apjungiančiomis judėjimo ir stabilumo priešpriešas“, – kūrinį pristatė muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė.
