Kartų oktetas

Per visą Vilniaus festivalio devyniolikos metų istoriją būta daug įsiminusių koncertų, tačiau atmintyje neužsifiksavo koks nors ypač ryškus kvartetų muzikos vakaras. Net ir „Kronos“ kvarteto su Philipu Glassu, efektingai įgarsinusių 1931-ųjų begarsį filmą „Dracula“ tada dar gyvavusiame „Lietuvos“ kino teatre.

 

Nacionalinėje filharmonijoje birželio 11 d. vykusiame koncerte specialių efektų ir staigmenų nebuvo siekta, tačiau ir be jų jis tapo įspūdinga kvartetų muzikos švente, ilgam išliksiančia atmintyje. Festivalio rengėjų sumanymas viename koncerte pristatyti į Lietuvą pirmąsyk atvykusį pasaulyje išgarsėjusį italų Kremonos kvartetą ir muzikinę karjerą pradedantį, profesoriaus Augustino Vasiliausko ugdytą jauną lietuvių kvartetą „Mettis“ pasiteisino su kaupu. Ir koncerto programa, aprėpusi XVIII–XX a. kamerinę muziką, ir atlikimas paliko kuo geriausius ir šilčiausius įspūdžius.

 

Šiaip jau nėra įprasta, kad garsūs atlikėjai rengtų bendrus koncertus su „pradedančiaisiais“, nebent tai ypatingi renginiai, tokie kaip Gidono Kremerio legendinis Lockenhauso kamerinės muzikos festivalis, kurio filosofija buvo „muzikavimas su draugais draugams“. Tad kaipgi šis koncertas atsirado Vilniaus festivalyje? Pasak Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kamerinio ansamblio katedros vedėjos profesorės Dalios Balsytės, tai katedros glaudaus bendradarbiavimo su Europos kamerinės muzikos pedagogus jungiančiomis organizacijomis bei Nacionaline filharmonija rezultatas. Mat „Mettis“ kvarteto nariai yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtiniai. Europoje veikia Europos kamerinės muzikos dėstytojų asociacija (ECMTA) ir elitinė Europos kamerinės muzikos akademija (ECMA). Pastarąją 2004 m. įkūrė garsūs kamerinės muzikos profesoriai Hatto Bayerle (Albano Bergo kvarteto altininkas, pas kurį tobulinosi Kremonos kvartetas) ir Johannesas Meisslis („Artis“ kvarteto smuikininkas). Šių profesorių iniciatyva į Europos kamerinės muzikos akademiją (ECMA) 2014 m. buvo priimtas „Mettis“, įgijęs teisę joje studijuoti dvejus metus. Šias studijas yra baigęs kitas žinomas mūsų kamerinis ansamblis, fortepijoninis trio „FortVio“. Metiniame ECMTA suvažiavime, kurį 2014 m. Kremonoje surengė Kremonos kvartetas, jo altininkas Simone Gramaglia sakė, kad Lietuva – aukščiausio lygio styginių kvartetų šalis, ir išreiškė norą surengti koncertą Vilniuje. Vasaros kursuose Austrijoje išgirdęs „Mettis“ kvartetą, jis pakvietė jį koncertuoti drauge.

 

Palyginti su žymiaisiais mūsų kolektyvais, Vilniaus ir Čiurlionio kvartetais, Kremonos kvartetas yra jaunas, jis gyvuoja nuo 2000-ųjų, kai į kolektyvą susibūrė ryškiausi vienos kartos muzikantai – Cristiano Gualco (smuikas), Paolo Andreoli (smuikas), Simone Gramaglia (altas) ir Giovanni Scaglione (violončelė). Studijavę Italijoje, tobulinęsi pas žymius austrų meistrus, jie perėmė šių kraštų kamerinio muzikavimo tradicijas, praturtindami jas savąja vaizduote. Dabar šis kvartetas vadinamas vienu įdomiausių kamerinių ansamblių. Įdomu, kad tarptautinį pripažinimą kvartetas pelnė be daugeliui būdingo aktyvaus dalyvavimo konkursuose. Tokių faktų neužtikau gausiuose interneto šaltiniuose, jų nėra ir festivalio buklete pateiktoje atlikėjų biografijoje. Kvarteto atliekama muzika aprėpia šio žanro kūrinius nuo XVIII amžiaus iki mūsų dienų. Jis itin dėmesingas italų kompozitorių kūrybai. Greta koncertų Europoje, JAV, Meksikoje, Japonijoje, Kinijoje, Australijoje ir įrašų jis rengia meistriškumo kursus įvairiose Europos šalyse.

 

Koncertui parengta labai simpatiška programa, sudaryta iš Luigi Boccherini Kvarteto C-dur, op. 2, Nr. 6, G 164, Giuseppe’s Verdi Styginių kvarteto e-moll, Philipo Glasso Kvarteto Nr. 2 „Company“ ir Felikso Mendelssohno Styginių okteto Es-dur, op. 20. Pirmuosius du kūrinius griežė Kremonos kvartetas, Glassą – „Mettis“, o oktetą, suprantama, visi kartu.

 

Kremonos kvarteto griežimas greta aukščiausio lygio profesionalumo patraukė turtinga vaizduote ir savitu skambėjimu, kurio ryškiausias bruožas – kameriškai jaukus ir intensyviai emocingas dainingumas. Tai išryškėjo nuo pat pirmojo programos kūrinio, Boccherini kvarteto. Atkreipiau dėmesį į labai glaudų stryko ir stygos sąlytį, galbūt labiausiai būdingą primarijui Gualco. Bocherini melodijų puošmenos skambėjo ne tik elegantiškai, bet ir labai melodingai. Pats buvęs violončelės virtuozas, kompozitorius šiam instrumentui skyrė kelias reikšmingas temas, kurias itin išraiškingai pagrojo kvarteto violončelininkas Giovanni Scaglione.

 

Vienintelis Verdi kvartetas atliekamas labai retai. Tačiau Vilniuje kaip tik neseniai jį puikiai pagriežė kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“ (šio kūrinio transkripciją styginių orkestrui pirmasis parengė pats Arturas Toscanini!). Verdi šį kvartetą skyrė namų muzikavimui, tačiau, sprendžiant kad ir iš sudėtingos pirmojo smuiko partijos, jį galėjo atlikti tik labai pajėgūs muzikantai. Kūrinys neįprastas operų autoriui jau vien dėl to, kad jo finale girdime fugą. Matyt, pavyzdžiu laikytas Ludwigas van Beethovenas, tik, priešingai nei šio Vienos klasiko, Verdi fuga judri, skerciška ir užbaigiama labai gyvo tempo veržlia mažoriška koda. Taip pakiliai savo itališkąją dalį užbaigė Kremonos kvartetas.

 

Po pertraukos į sceną išėjo „Mettis“. Trys jo nariai – smuikininkas Kostas Tumosa, altininkas Karolis Rudokas ir violončelininkas Rokas Vaitkevičius – yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūros absolventai, smuikininkas Bernardas Petrauskas šiemet baigia bakalauro studijas. Į kvartetą jaunuoliai susibūrė 2011 metais. Iš kvarteto primarijaus Kosto Tumosos sužinojau, kad viskas prasidėjo nuo kamerinės muzikos egzamino, kurį turi laikyti visi stygininkai. Susibūrę į kvartetą jaunuoliai jam labai rimtai rengėsi, bet visai nesitikėjo, kad tai taps kolektyvo gyvavimo pradžia. Labai gerai įvertintas egzamino komisijos, kvartetas buvo raginamas dirbti toliau. Kamerinio ansamblio katedra visokeriopai juos rėmė ir padėjo, siuntė į meistriškumo kursus. Pasirinkę įdomų graikų deivės Metidės, globojančios meną ir išmintį, vardą, jaunuoliai kryptingai siekia muzikavimo grožio, darnos ir prasmės.

 

„Mettis“ kvartetas Vilniaus scenose yra jau porąsyk grojęs, tačiau filharmonijos salėje, juolab Vilniaus festivalyje, jie pasirodo pirmąsyk. Atsiradusi proga pamuzikuoti kartu su plačiai pripažintu kolektyvu, atliekant žavųjį Mendelssohno Styginių oktetą, – nuostabi muzikinė patirtis. Klausantis gyvai pulsuojančios jaunatviškos muzikos galima buvo nuoširdžiai pasidžiaugti darniu jaunimo įsiliejimu į kur kas vyresnių kolegų ansamblį, puikia reakcija, štrichų ir dinamikos lankstumu. Oktetas buvo pagrotas su romantišku polėkiu, labai vaizdingai.

 

Solinis „Mettis“ kvarteto numeris buvo Philipo Glasso Antrasis styginių kvartetas. Repetityvine technika grįstą kompoziciją, kurioje keturių kontrastingų be pertraukos atliekamų dalių pavadinimus atitinka tempą nurodantys metronomo skaičiai (96, 160, 96, 160) būtina atlikti juvelyriškai tiksliai, ritmiškai, nenutrūkstamo judėjimo maniera. Kaip tik į tai didžiausią dėmesį ir sutelkė „Mettis“, lygia greta išryškinęs kūrinio dinamikos, garso intensyvumo, laužytų melodinių figūrų reljefo kaitą. Muzikantai buvo itin susitelkę, netgi kuklūs, nenaudojo nė menkiausių išoriškų gestų, šiaip jau nesvetimų dabartiniam jaunimui. Linkiu kvartetui toliau bręsti, nepamesti pasirinkto kelio ir sėkmingai užbaigti Europos kamerinės muzikos akademijos suteiktas studijas. Džiugu, kad užsimezgusi bičiulystė su Kremonos kvartetu, kaip teko girdėti, tęsis.