7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Neabejingumas mene

Smuikininko Aleksandro Livonto atminimo vakaras

Vytautė Markeliūnienė
Nr. 43 (1104), 2014-12-05
Muzika
Beata Šmidtienė, koncertmeisterė Sigutė Gražinienė ir jaunieji smuikininkai. J. Anusauskienės nuotr.
Beata Šmidtienė, koncertmeisterė Sigutė Gražinienė ir jaunieji smuikininkai. J. Anusauskienės nuotr.
Lapkritis – smuikininko Aleksandro Livonto (1920–1974) mėnuo: 20 d. prasidėjo jo neilga, bet kaitri žemiškoji kelionė, o 12 d. – baigėsi. Dėsninga, kad šio mėnesio tėkmėje dažniausiai ir prisimenama tai, kas ypatingu būdu įprasmino sovietų okupacijos pradžioje į Lietuvą atvykusio bei greitai šioje kultūrinėje terpėje pritapusio ir įsigyvenusio A. Livonto įvairialypę veiklą, – tą ryškiai paliudija tuo laiku vienas po kito pasirodę Balio Dvariono, Stasio Vainiūno, Antano Račiūno, Vytauto Klovos, Eduardo Balsio, Juozo Karoso ir kitų kompozitorių kūriniai smuikui. Lapkričio 25 d. Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Didžiojoje salėje įvyko A. Livontui skirtas vakaras, kuriame į prasmingą koliažą susijungė maestro interpretacijų dokumentiniai vaizdo paliudijimai, smuiko specialybės moksleivių (2–9 klasių), mokytojos Ingos Gylytės, buvusių A. Livonto mokinių Kristinos Domarkienės ir Audronės Sharp koncertas bei autentiškų prisiminimų riturnelė (jo koncertmeisterio Bernardo Vasiliausko, buvusios mokinės Editos Vasiliauskaitės, veiklos tyrinėtojo Donato Katkaus). Vakaro atlikėjams akompanavo Sigutė Gražinienė ir Irina Dombrovskaja. Be to, dalyvavo fleitininkas Vytautas Oškinis, vargonininkė Jūratė Landsbergytė. Būta ir ypatingų svečių – A. Livonto bei Olgos Šteinberg duktė Nina Livont bei nemažas būrys maestro klasės absolventų.
 
Taip, dabartinei jauniausiajai smuikininkų kartai A. Livontas – gerokai nutolusios epochos asmenybė (juk minimas jo mirties 40-metis), tačiau jo atminimo gyvybingumas įvairiais atžvilgiais tebelieka aktualus vertybiniais požiūriais. Juk tai vienas tų pašauktinių, kuris visada turėjo daugybę rūpesčių, darbų ir juos darė labai noriai, aistringai – dirbdamas aktyvų pedagogo darbą, daug koncertuodamas, skatindamas lietuvių kompozitorius rašyti muziką smuikui – solo, su fortepijonu ar orkestru, redaguodamas tuos naujus kūrinius, grodamas jų premjeras. Tai buvo apsisprendęs žmogus, iš visų pasirinkimų didžiausią prioritetą bekompromisiškai teikęs rimtajam muzikos menui. A. Livonto veikla sykiu primena ir galingą Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos praeities pedagogikos tradiciją, kurioje kaip jo mokiniai subrendo Raimundas Katilius, Dana Pomerancaitė, Beata Šmidtienė ir daug kitų. Pastaroji ligi šiol dirba smuiko mokytoja Čiurlionio mokykloje, šioje srityje Lietuvos mastu jau seniai savo įgūdžiais yra įgijusi ekspertės vardą. B. Šmidtienės dėka Livonto tradicija ir šiandien Čiurlionio mokykloje gyva, jos dėka konkretizavosi ir šis atminimo vakaras, kuriame skambėjo bemaž vien šios pedagogės parengtų moksleivių atliekami lietuvių kompozitorių kūriniai, redaguoti A. Livonto.
 
Šio žymaus smuikininko atminimo tąsa – tai ir tam tikri atlikėjo įsipareigojimai, tarp kurių – būti ne vien savo ambicijų tarnu, bet ir jausti šiuolaikinės muzikos pulsą, skatinant jo tvinksnių aktyvumą. Šias nuostatas perėmęs R. Katilius, kaip ir A. Livontas, neskirstė koncertų į sunkius ir nereikšmingus, į kultūrinėse sostinėse ar provincijoje vykstančius. Vėliau R. Katilius sakys: „Visi koncertai yra skirtingi ir nebuvo tokio, prieš kurį nesijaudinčiau.“ R. Katiliui buvo brangios ir kitos mokytojo pozicijos, apie kurias nekart yra prabilęs: „Tiek gyvenime, tiek koncertinėje veikloje Aleksandras Livontas nesitaikstė su jį supančiomis vidutinybėmis, jo menas švietė tikra, deginančia žmogiška aistra. Į Lietuvos muzikos istoriją Livontas įnešė milžinišką įnašą kaip pirmasis lietuvių kompozitorių kūrinių atlikėjas, jų redaktorius, o dažniausiai – ir kaip jų atsiradimo iniciatorius. Esu įsitikinęs, kad be Livonto lietuvių autorių kūryba smuikui būtų daug skurdesnė ir kiekiu, ir ryškumu.“ Pabaigai pridurčiau dar vieną reikšminę frazę, skambėjusią A. Livonto veiklos analitiko prof. Donato Katkaus prisiminime: „Neabejingumas mene“. Ko gero, tai esminis A. Livonto dvasinio testamento imperatyvas.
 

 

Beata Šmidtienė, koncertmeisterė Sigutė Gražinienė ir jaunieji smuikininkai. J. Anusauskienės nuotr.
Beata Šmidtienė, koncertmeisterė Sigutė Gražinienė ir jaunieji smuikininkai. J. Anusauskienės nuotr.
Aleksandro Livonto atminimo vakaro dalyviai ir svečiai. J. Anusauskienės nuotr.
Aleksandro Livonto atminimo vakaro dalyviai ir svečiai. J. Anusauskienės nuotr.