Nežinau kas sugalvojo tuos keistokus terminus „dykumų klajoklių bliuzas“ arba „Sacharos bliuzas“, bet dėl jų labai suabejojau pasiklausęs šiuo terminu įvardytos grupės iš Nigerio „Etran Finatawa“ Vilniaus rusų dramos teatre. Į tai, ką mes suprantame kaip bliuzą, ši muziką tikrai nepanaši. Emociškai ir poetiškai, pagal tai, kad blues yra liūdesys, melancholija – gal. Panašu, kad grupės nariai patys bando išrasti sau naują stiliaus pavadinimą ir pasiskelbti naujo žanro muzikos atradėjais. Mano supratimu, tai tiesiog viena iš neofolkloro, naujosios etninės muzikos atšakų. Muzika giliai kvėpuoja Afrikos dermėmis, ritmais, atskirais elementais ir bendromis nuotaikomis. Šis ansamblis savo kūryboje naudoja dviejų Vakarų Afrikos klajoklių tautų – tuaregų ir wodaabe – muziką bei dainas moderniame kontekste. Grupė jungia ne tik šių dviejų klajoklių genčių kultūrą, ją sudaro du tuaregai ir trys wodaabe-fulani genties atstovai. Tarp klajoklių tautų „Etran Finatawa“ tapo taikos ir vienybės simboliu, muzikantai skatina klajoklius burtis draugėn, užuot ėjus vienas prieš kitą. Taip jie įvardija savo misiją, kurią vykdo nuo 2004 metų. Tai liečia ir visas kitas Afrikos gentis, kurie turi, išlaikydami savo kultūrą, būti kartu.
„Etran Finatawa“ muzikos skambesys, charakteringi balsai, senoviniai ir šiuolaikiniai tekstai, kurių mes, deja, nesuprantame, išreiškia susirūpinimą nykstančiu tradiciniu klajoklių gyvenimo būdu. Beje, labai svarbu ir tai, kad scenoje muzikantai dėvi abiejų genčių nacionalinius kostiumus, kas labai gražiai dera su muzika ir paryškina koncerto savitumą. Skirtingos tuaregų ir wodaabe genčių muzikos derinys sukuria savotišką, kartais hipnotizuojantį skambesį. Ir, tiesą sakant, patys įdomiausi šioje muzikoje yra autentiški dainavimo pavyzdžiai. „Etran Finatawa“ dainos atliekamos dviem kalbomis: tuaregų tamashek ir wodaabe fulfulde. Jose pasakojamos istorijos iš klajoklių gyvenimo: kalbama apie laisvę ir izoliaciją, didžiulius sunkumus ir skurdą, atšiaurų klimatą, gražias moteris, laimingas dienas, gyvūnų ir žvėrių gyvenimą, šventes ir šeimas, žvaigždes ir dykumų audras. Sakoma, kad kai kurios dainos pasižymi gydančiomis savybėmis, nes abiejose kultūrose muzika yra naudojama kaip terapijos priemonė.
Patys grupės nariai apie savo muziką kalba taip: „Mes norime sukurti kažką naujo ir tuo pat metu išlaikyti savo turtingą kultūrą gyvą. Surasti vietą tradicijoms moderniame pasaulyje. Kultūra yra gyva, nors viskas šiais laikais keičiasi. Tradicija mums labai svarbi. Ji išlaiko mūsų ryšį su istorija, protėviais, kurie yra mūsų šaknys ir nekintantis visa ko šaltinis. Grupės pavadinimą sudaro dviejų kalbų – tamashek bei fulfulde – žodžiai, ir tai taip pat rodo, kad mūsų grupė jungia dvi kultūras.“ Pažodžiui grupės „Etran Finatawa“ pavadinimas reiškia „tradicijos žvaigždės“ – ir ne veltui, nes tai ansamblis, atskleidžiantis labai turtingą Nigerio tautų kultūrinį paveldą. Beje, žvaigždės klajokliams yra labai svarbios, nes dykumoje jos tampa kelrodžiu, vadovu ir apskritai turi daug prasmių.
Muzikantai pasakoja, kad wodaabe gentis turi labai gilias dainavimo ir šokių tradicijas, ji naudoja nedaug instrumentų, bet dažnai ploja rankomis, visi dainuoja ir šoka. Tuaregai turi daugiau instrumentų, tarp kurių – vandens būgnas, kitokia perkusija, kai kurie styginiai, neseniai pradėta naudoti gitara. Visa tai buvo galima pamatyti ir išgirsti koncerte, kurio antroje dalyje muzika ir ritmas šiek tiek suaktyvėjo, elektrinės gitaros garsai išlindo į pirmą planą, tačiau bendras hipnotizuojantis meditacinis koloritas neišsisklaidė.
Kiekviena grupės daina grįsta tradicine muzika ir neįgudusiai ausiai gali suskambėti visai kaip liaudies melodija. Labiausiai tą liaudiškumą pabrėžia netikslus derėjimas, netobulas balsų suderinimas, įvairios loginės instrumentuotės ar aranžuotės klaidelės. Kartais norėtųsi tikslesnio pačios muzikos traktuotės rėmo.
„Etran Finatawa“ susibūrė 2004-aisiais, po metų pradėjo savo pirmąsias muzikines gastroles Europoje, o 2006 m., pasirodžius „WOMAD“ festivalyje, jiems atsivėrė galimybė iškeliauti į dar platesnius vandenis – dabar jie yra koncertavę net penkiuose žemynuose. 2007 m. debiutinis albumas „Introducing Etran Finatawa“ buvo nominuotas BBC radijo world muzikos apdovanojimuose.
Žodžiu, bliuzas tai ar ne, turbūt nėra taip svarbu. Išgirdome dalelę muzikos iš mums tolimos Nigerio žemės, susipažinome su nepažįstama kultūra. Ir gerai. Esame dėkingi „Gerai muzikai gyvai“, kad ji atveža ir parodo mums daug puikių world music pavyzdžių.
